Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

L. M. (L. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 1 metams laisvės atėmimo, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesiams laisvės apribojimo;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės apribojimo;

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme – 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 5 metams laisvės atėmimo;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – sumažinta bausme – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas L. M. laikino sulaikymo laikas (1 diena) kaip sumokėta 2 MGL (100 Eur) dydžio bauda, ir jam paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2024 m. balandžio 5 d. apie 16.30 val. buto svetainėje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai A. V. vieną smūgį į pakaušį ir vieną smūgį į dešinį petį, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, savo abiem rankom atstūmęs nuo savęs A. V. ir šiai nukritus ant grindų, tyčia kairės rankos kumščiu sudavė A. V. vieną smūgį į dešinę galvos pusę, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. V. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 8 d. apklaustas įtariamasis L. M. savo kaltę pripažino ir parodė, prieš maždaug (duomenys neskelbtini) išsiskyrė su savo žmona A. V., gim. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kartu (duomenys neskelbtini). Po skyrybų jis išvažiavo (duomenys neskelbtini), o prieš (duomenys neskelbtini) grįžo (duomenys neskelbtini) ir su A. V. pradėjo palaikyti glaudesnį ryšį, nors po skyrybų visada palaikydavo santykius, nes jie (duomenys neskelbtini). Kai grįžo (duomenys neskelbtini), apsigyveno kartu su A. kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. 2024 m. balandžio 5 d. apie 16.05 val. pasiėmęs A. iš darbo kartu grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Abu buvo blaivūs. Apie 16.30 val. tarp jų su A. kilo žodinis konfliktas dėl televizoriaus kabinimo vietos vaikų kambaryje. A. pradėjo jį keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Žodinis konfliktas tarp jų prasidėjo vaikų kambaryje. Jis, neiškentęs A. įžeidinėjimų ir jiems stovint veidu vienas priešais kitą, savo abiem rankom atstūmė A. nuo savęs ir ji nukrito nugara ant lovos. Galimai kritimo metu A. ir užsigavo savo dešinį petį. Patikslina, kad į pakaušį kumščiu A. nesudavė smūgio. Atstūmęs ją nuo savęs ir norėdamas išvengti didesnio konflikto, jis nuėjo į buto koridorių ir pasilenkęs avėsi sportbačius. A. priėjo prie jo tupinčio ir pradėjo savo rankomis jį stumdyti į šonus. Jis vėl prašė jos nusiraminti ir palikti jį ramybėje, tačiau A. nesiliovė, todėl jis neiškentęs ir dešinėje rankoje laikydamas savo sportbatį 3-4 kartus trenkė šiuo sportbačiu A. į galvą. A. dar kažką rėkė, buvo isteriškoje būklėje, o jis apsirengęs išėjo iš namų. Maždaug po 1 valandos su juo susisiekė policijos pareigūnai, paklausė, kur jis yra. Jis atsakė, kad yra prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atvykę policijos pareigūnai jam įteikė šaukimą atvykti apklausai į policijos komisariatą. Parodo, kad ikiteisminio tyrimo metu gyvens pas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 7 d. apie 15.00 val. jam paskambino A. ir prašė, kad jis grįžtų į namus, kad ji blogai jaučiasi dėl to, jog iškvietė policijos pareigūnus. Savo veiksmais galėjo A. sukelti tik nežymų fizinį skausmą, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Savo veiksmų nepateisina, prisipažįsta, kad yra kaltas, bet A. jį išvedė iš kantrybės.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 26 d., įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, apklaustas įtariamasis L. M. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2024 m. balandžio 5 d. apie 16.30 val. su buvusia sutuoktine A. V., su kuria iki šiol veda bendrą ūkį, buto svetainėje, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad tą dieną jis prastai jautėsi, todėl atsigulė svetainėje ant sofos pailsėti, o A. pradėjo jį varinėti, sakė, kad eitų į vaikų kambarį kabinti televizorių. Atsakė jai, kad jo nevarinėtų, nes jis prastai jaučiasi. Gal ir pasakė jai, kad ji eitų pati kur nori. O A. jam atsakė, kad tai jos namai ir kad jis jos nesiuntinėtų. Jis supyko dėl to, kad A. kiekvieną kartą akcentuoja, jog tai yra jos namai, dėl to jaučiasi žeminamas. Jie žodžiu pykosi, konfliktavo, keikė vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Pamena, kad kai A. svetainėje buvo nugara nusisukusi nuo jo, jis jai tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė į pakaušį. A. dar nespėjus atsisukti, iš karto tyčia dešinės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į dešinį petį. Tada A. atsisuko veidu į jį ir savo rankomis griebė jam už veido. Tada jis ją abiem rankom atstūmė nuo savęs, ir ji nuo pastūmimo parklupo ir atsisėdo ant svetainės grindų. A. ir toliau keikė jį necenzūriniais žodžiais, visaip žemino, todėl jis nesusitvardęs tyčia kairės rankos kumščiu sudavė A. vieną smūgį į dešinę galvos pusę. Po ko A. suriko, kad iškvies policiją, o jis, bijodamas, kad jų konfliktas dar labiau nesustiprėtų, nuėjo į koridorių, apsirengė, apsiavė sportbačius ir išėjo iš namų. Po to vakare jį surado policijos pareigūnai ir įteikė šaukimą atvykti į apklausai į policijos komisariatą. Parodo, kad pirmosios apklausos metu davė kitokius parodymus dėl smūgių sudavimo, nes tada dar buvo susierzinęs, nervingas, todėl nebuvo gerai susidėliojęs galvoje įvykio aplinkybių ir eigos. Dabar, praėjus nemažam laiko tarpui, jis nusiramino ir ramiai duoda parodymus. Viskas buvo būtent taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Dėl savo poelgio po kelių dienų atsiprašė A., ji jam atleido, jie susitaikė. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi ir prašo jam skirti minimalią bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Be L. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios A. V. parodymais, liudytojų M. B. ir K. R. parodymais, 2024 m. balandžio 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, 2024 m. balandžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo atlikta skambučio garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra, 2024 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo atlikta vaizdo ir garso įrašų iš policijos pareigūnų „Kūno“ kamerų (BodyCam) apžiūra, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Šie įrodymai taip pat patvirtina, kad su buvusia sutuoktine kaltinamasis ir toliau palaiko glaudžius ryšius, nusikalstamos veikos padarymo metu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Tokiu būdu, atsižvelgiant į BK 141 straipsnyje pateiktą „šeimos nario“ sąvokos išaiškinimą bei aptartus įrodymus, byloje neginčijamai įrodyta, kad L. M., 2024 m. balandžio 5 d. apie 16.30 val. buto svetainėje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai A. V. vieną smūgį į pakaušį ir vieną smūgį į dešinį petį, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, savo abiem rankom atstūmęs nuo savęs A. V. ir šiai nukritus ant grindų, tyčia kairės rankos kumščiu sudavė A. V. vieną smūgį į dešinę galvos pusę, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. V. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, jo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus L. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę L. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę L. M., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus – šeimos nario – sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį L. M. – praeityje teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą kaltinamasis turėjo sumokėti iki 2022 m. sausio 24 d., tačiau to nepadarė. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2022 m. sausio 25 d. patvarkymą dėl baudžiamojo įsakymo vykdymo ir išdavė vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti. Antstolė 2023 m. kovo 20 d. patvarkymu dėl bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino Vilniaus miesto apylinkės teismui. Iš aptarto matyti, kad L. M. nusikalstamos veikos padarymo metu (t. y. 2024 m. balandžio 5 d.) teistumas už anksčiau padarytą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, nebuvo išnykęs (BK 27 straipsnis, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis, 5 dalis). Tokiu būdu nustatyta viena L. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Per paskutinis trejus metus penkis kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn, paskirtas baudas iš esmės moka (dėl 2022 m. balandžio 26 d. nutarimu nustatyto administracinio nusižengimo (ROIK: 2163937976) informacijos apie baudos sumokėjimą nėra), dauguma administracinių nusižengimų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, bylos duomenimis, kaltinamasis dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, iš jo žodžių apklausos metu – nėra nei registruotas, nei gydytas jokiose psichiatrinėse ar narkologinėse gydymo įstaigose, šiuo metu jokių priklausomybių neturi, galvos traumų neturėjo.

Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą – be intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant L. M. per visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Bausmės paskirčiai įgyvendinti, L. M. taip pat skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 1) vadovaujantis BK 71 straipsnio 1, 3 dalimis – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis turi sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 2) vadovaujantis BK 72² straipsniu – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jį įvykdant per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti L. M. (L. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. M. paskirtą laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis turi sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, L. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jį įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

L. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti L. M., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor banke LT14 4040 0636 1000 0390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Gavėjas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.