Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, 1-24-610/2013

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-05-24
Bylos Nr.: 1-24-610/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-64-1-00401-2010-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Nerijus Brinevičius
Nukentėjusysis: A. L.-B
Kaltinamasis: M. B.

Baudž. byla Nr. 1-24-610/2013

Proceso Nr. 1-64-1-00401-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.6.;1.1.8.3; 1.2.17.11

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2013-05-24

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant J. Žilionienei, dalyvaujant prokurorui V. P., nukentėjusiosioms A. L.-Bušienei, R. Z., kaltinamojo gynėjui adv. M. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas: 1. 2011-03-30 Prienų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1d., 300 str. 1d., 20 MGL bauda; 2. 2012-03-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 186 str. 1d., 222 str. 1d., subendrinus su 2011-03-30 nuosprendžiu skirta 120 MGL bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2012-06-26 (Kauno apygardos teismo nutartis nuteistojo apeliacinį skundą atmesti), 2013 m. balandžio 24 d Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 184 str. 2 d., BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 65 str. 2 d., 3 (trejiems) metams 6(šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo ir 120 MGL (15600 Lt) bauda, nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamas pagal LR BK 207str.1d. (5 veikos),

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. apgaule gavo kreditą, o būtent: būdamas (duomenys neskelbtini)įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, siekdamas gauti kreditą įmonės vardu, 2006-06-28 UAB „Hansa lizingas“ (UAB „Swedbank lizingas“) apgaule pateikdamas suklastotas laidavimo sutartis tarp UAB „Hansa lizingas“ ir laiduotojų A. B. ir K. M., kuriose pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog laiduotojos įsipareigojo įvykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, pagal 2006-06-28 sudarytą faktoringo sutartį Nr. 56138P ir tokiu būdu apgaule gavo 180848 Lt vertės kreditą.

Be to, M. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, siekdamas gauti kreditą įmonės vardu 2006-07-18 UAB „Hansabankas“ apgaule pateikdamas suklastotą laidavimo sutartį Nr. 05-079007-LA1 tarp UAB „Hansa bankas“ ir laiduotojos A. B., kurioje pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog laiduotoja įsipareigojo įvykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, pagal 2005-11-29 sudarytą kredito sutartį Nr. 05-079007-KL ir tokiu būdu apgaule gavo 140000 Litų papildomą kreditą.

Be to, M. B., būdamas (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, siekdamas gauti kreditą įmonės vardu 2007-06-13 UAB „Hansa lizingas“ pateikdamas suklastotas laidavimo sutartis tarp UAB „Hansa lizingas“ ir laiduotojų A. B. ir K. M., kuriose pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog laiduotojos įsipareigojo įvykdyti (duomenys neskelbtini)neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, pagal 2007-06-13 sudarytą faktoringo sutartį Nr. 56138/1P ir tokiu būdu apgaule gavo 517920 Lt vertės kreditą,

Be to, M. B., būdamas (duomenys neskelbtini)įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, siekdamas gauti kreditą įmonės vardu 2007-12-27 UAB „Hansa lizingas“ pateikdamas suklastotas laidavimo sutartis Nr. LT066585/L tarp UAB „Hansa lizingas“ ir laiduotojų K. M., A. B. ir R. Z., kuriose pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog laiduotojos įsipareigojo įvykdyti (duomenys neskelbtini)neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, pagal 2007-12-27 sudarytą lizingo sutartį Nr. LT066585 ir tokiu būdu apgaule gavo 188253,01 eurų (kas atitinka 649472,88 Lt) vertės kreditą.

Be to, M. B., būdamas (duomenys neskelbtini)įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, siekdamas gauti kreditą įmonės vardu 2008-03-13 AB „DnB NORD“ bankui pateikdamas suklastotas laidavimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 tarp AB „DnB NORD“ banko ir laiduotojų A. B. ir K. M., kuriose pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog laiduotojos įsipareigojo įvykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, pagal 2008-03-13 sudarytą oferdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartį Nr. K-0800-2008-13 ir tokiu būdu apgaule gavo 140000 Lt vertės kreditą.

Kaltinamasis M. B. dėl pareikšto jam kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d., kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad nuo 2005 metų iki 2008 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorium. Dėl kaltinimo apgaule įgijus 180848 litų vertės kreditą paaiškino, kad nieko nežino apie nurodytą laidavimą. Žino, kad buvo sudaroma faktoringo sutartis, o apie laidavimą sužinojo, kuomet pradėjo gauti iš banko reikalavimus padengti įsiskolinimus. Kokiu būdu 2006 06 28 laidavimo sutartyse(4t. b.l. 112,121) atsirado jo ranka daryti įrašai su laiduotojais nurodytų asmenų asmens kodais, adresu, paaiškinti tiksliai negalėjo. Aiškino, kad įrašus galėjo padaryti, jeigu sutartys būtų atsiųstos į įmonės buveinę patikslinti adresus, kadangi faktoringo sutartys buvo pratęsiamos. Nežinojo, kad dėl kaltinime nurodytos faktoringo sutarties buvo reikalingas laidavimas. Su finansuotoju atsiskaitę, žalos nėra. Dėl kaltinimo apgaule gavus 175000 litų kreditą pagal 2006 07 18 (4t. 116 b.l) laidavimo sutartį paaiškino, kad 2005 ar 2006 metais buvo paimtas kreditas 35 tūkstančių litų, vėliau kredito sumą padidino iki 175000 tūkstančių litų. Gaunant papildomą kreditą, tiksliai neprisimena ar R. V. ar V. G. pasakė, kad gali prireikti laidavimo sutarties. Parengtą laidavimo sutartį banke iš kažkurio darbuotojo pasiėmė ir parsivežė namo, žmona A. B. ant paskutinio sutarties lapo pasirašė, tačiau pamačiusi, kad laiduoja dėl didelių kredito sumų ant kitų sutarties lapų nepasirašinėjo, pats ant sutarties irgi pasirašė tuo momentu. Žmonai laiduoti atsisakius apie tai pranešė kažkuriam banko darbuotojų, taip pat nurodė, kad jei nebus suteiktas kreditas be laidavimo kreipsis į kitą banką. Sutartį su pasirašytu paskutiniu lapu nuvežė ir banke paliko, kam tiksliai nepamena. Pasirašytos sutarties sunaikinti negalėjo, kadangi galvojo, kad bankas galimai jas kaupia. Kad laidavimas būtinas norint gauti kreditą nežinojo, tuo metu įmonė buvo patikima, kreditus gaudavo be problemų. Kreditas buvo reikalingas kaip apyvartinės lėšos. Dėl 517920 litų vertės kredito gavimo apgaule pateikiant suklastotas 2007 06 13 laidavimo sutartis paaiškino, kad pagal faktoringo sutartį gavus finansavimą su estų bendrove buvo atsiskaitoma už parduotas lentas. Nieko nežinojo, kad norint gauti finansavimą pagal faktoringo sutartį buvo reikalingas laidavimas. Informavo, kad laidavimo nebus, kaip buvo sprendžiamas finansavimas, kokiu būdu banke atsirado laidavimo sutartys neprisimena. Produktą gavo, kadangi buvo pelninga įmonė. Dėl 649472.88 litų vertės kredito gavimo apgaule panaudojant 2007 12 27 suklastotas laidavimo sutartis paaiškino, kad turėjo gauti kreditą džiovyklai, tačiau jos nepastatė, kadangi prasidėjo teisminiai ginčai su rangovu. Sutartis ruošęs P. P. buvo geras pažįstamas, jam pasakė, kad už suteikiamą finansavimą nelaiduos. Tuo viskas ir baigėsi, kreditas buvo suteiktas be laidavimo. Kiek prisimena pasirašinėjant faktoringo sutartį buvo ir laidavimo sutartis kur įrašė akcininkų duomenis. Pasakė P. P., kad akcininkai nelaiduos. Dėl kaltinimo apgaule gavus 140000 litų kreditą iš AB „DnB Nord“ paaiškino, kad su banku buvo sudaryta overdrafto sutartis, paskola 140000 litų, pats laidavo asmeniškai, o A. B. ar K. M. niekas neprašė ir banke jos nebuvo. Apie jų laidavimą nieko nežino. Visus gaunamus kreditus gavo ir naudojo įmonės reikmėms. Žmona A. B. turėjo apie 30 procentų įmonės akcijų, akcijos įgytos santuokoje.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusioji A. L.-B. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs vyras. Nuo 2008 m. paštu pradėjo gauti iš bankų laiškus su reikalavimais grąžinti įvairias pinigų sumas, o būtent: iš „Hansa lizingas“ 2008-11-27 - 80 531 Lt, 2008-12-04 – 38 075 eurų, tų pačių metų 12-15 - 193 679 Lt, 12-22 - 562 258 Lt. Kauno apygardos teisme pareikštas ieškinys 56 436 Lt. Iš banko „DNB“ gavo reikalavimą 2009-04-16 dėl 264 17 litų sumos; po savaitės 2009-04-27 dėl 142 619 litų sumos. Kauno apygardos teisme pareikšta ieškinys 142 612 litų sumai. Gavusi reikalavimus nusprendė kreiptis į banką, nes jokių sutarčių nebuvo pasirašiusi, o iš bankų siunčiamų raštų suprato, jog yra laiduotoja. Susisiekė su bankais ir paprašė, kad jai būtų pateiktos sutarčių kopijos, jas gavusi suprato, kad suklastojant jos parašus buvo sudarytos sutartys su „Hansa lizingas“ bei bankų darbuotojais. Kreipėsi į Marijampolės PK dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, prašė parašų ekspertizės. Bendrovių darbuotojai neužtikrino tinkamo sutarčių sudarymo, netikrino jos asmenybės. Kas galėjo suklastoti parašus nežino. Susipažinusi su bylomis, rado suklastotus ir du akcininkų susirinkimo protokolus. 2006-06-15 akcininkų susirinkimo protokolas suklastotas, kadangi jokiame susirinkime nedalyvavo. Akcininkų sąraše (b.l. 64, 5 tomas), jos parašas suklastotas taip pat, kadangi 2008-02-29 jokiame susirinkime nedalyvavo. Įvykių metu buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, tačiau konkrečioje įmonės veikloje nedalyvavo, įmonė užsiėmė medienos perdirbimu. Kad imamos paskolos nežinojo. Kad įmonėje vyksta veikla, žinojo. Kuomet buvo santuokoje su kaltinamuoju iš jo sužinojo, kad buvo imami kreditai, kad reikėjo laiduotojų nežinojo, konkrečių sumų nežinojo taip pat. Dėl 2006-07-18 laidavimo sutarties, kurią sudaro 3 lapai, paaiškino, kad yra pakeisti pirmi du sutarties lapai paskutiniame sutarties lape kuriame yra rekvizitai, parašas jos, bet telefono numeris nurodomas ne jos. Tikslių pasirašymo aplinkybių neprisimena, prisimena, kad kažkokią sutartį kaltinamasis buvo parnešęs į namus, buvo tartasi dėl trumpalaikio kredito, 15-20 tuksančių litų sumos, sutartis galėjo būti 3 lapų, paskutiniame pasirašė. Kaltinamasis žinojo, kad būtu nepasirašinėjusi ir nerizikavusi dėl sutartyje nurodytos sumos. Susipažinusi su bylomis rado akcininkų susirinkimo protokolą dėl 35 tūkstančių litų, todėl mano, kad sutartį ir pasirašė kaip laiduotoja tik tokiai sumai, tiksliai neprisimena tačiau mano kad dėjo tris parašus. Tiksliai nepamena, tačiau galvoja, kad ant sutarties kitos šalies parašų, anspaudų nebuvo.

N. R. Z. parodė, kad įvykio laiku buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. 2008 metų gruodžio mėnesio pabaigoje gavo iš UAB „Hansa lizingas“ raštą, kuriame iš jos buvo reikalaujama 188 253 eurų suma. Susisiekus su banku jai paaiškino, kad pagal lizingo sutartį Nr. LT066585 yra pasirašiusi laidavimo sutartį, tuo atveju jeigu UAB„(duomenys neskelbtini)“ negrąžins skolos. Tuo metu iš A. B. ir K. M. sužinojo, kad joms taip pat buvo siunčiami tokie patys raštai. Kreipėsi į M. B. ir R. M., kurie paaiškino, kad tai turbūt nesusipratimas. Parašė skundą dėl suklastotos sutarties. Tyrimo metu nustatyta, kad sutartyje parašai ne jos, tačiau kieno nenustatyta.. Įmonę valdė direktorius ir generalinis direktorius. Žinojo kokią veiklą vykdo įmonė. Įmonės dokumentų nėra mačiusi, akcininkų susirinkimuose nedalyvavo, į juos kviečiama nebuvo. Prašė informacijos apie įmonę, tačiau jos buvo paprašyta nesikišti. Žino apie du akcininkų susirinkimus. Kad įmonė kredituojama didelėmis sumomis nežinojo. Jokioje bendrovėje, banke dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nesilankė. Įmonei minėtu laikotarpiu teoriškai vadovavo M. B., bet praktiškai jis ir R. M.. R. M. žmona K. M. yra pusseserė bet apie laidavimo sutartis niekada neužsiminė, taip pat gavo iš banko raštus, nors nėra laidavusi ir pasirašiusi sutarčių. Įmonės veikloje pati nedalyvavo. Pirkdama akcijas, sumokėjo grynais pinigais. Civilinį ieškinį prašė tenkinti. Jai padaryta turtinė žala yra nurodyta ieškinyje – tai 1000 Lt suma, ją patyrė, nes nuo 2008 m. teko ne kartą vykti pas tyrėjus, advokatą, dėl to susidarė 1000 litų kelionės išlaidos, rašytinių įrodymų neišsaugojo. Nemanė, kad tiek laiko viskas užtruks, dėl to nerinko kvitų, turi tik du kvitus už suteiktą advokato pagalbą.

Neturtinę žalą patyrė dėl to, kad – kiekvieną dieną 4 metus dėl UAB„(duomenys neskelbtini)“ patiria stresą, yra apklausiama, reikia, vykti pas tyrėjus, advokatus. Dirba vadovaujamą darbą, iš darbo reikia išvykti dėl to abejojama jos reputacija, šios aplinkybės turi neigiamos įtakos ir sveikatai.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2006-2008 m. laikotarpiu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Kas mėnesį M. B. ar R. M. pateikdavo įmonės finansinius dokumentus. Apie pinigų judėjimą įmonėje, o būtent pinigus gautus iš bankų pasakyti nieko negali, kadangi nuo įvykių yra praėję daug laiko, be to dirbo keliose įmonėse. Su laidavimu nebuvo susijęs, sandoriuose nedalyvavo. Įmonės klestėjimo laikais metinės apyvartinės lėšos buvo milijoninės, apie 5- 7 milijonai.

Liudytojas A. L. parodė, kad 2006-2007 m. jam priklausė 7% UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Minėtoje įmonėje dirbo staklių įrengimų prižiūrėtoju. Įmonei vadovavo M. B. ir R. M.. Apie įmonės gaunamus kreditus, įmonei suteikimas lizingo paslaugas nieko nežinojo. Kaip akcininkas susirinkimuose nedalyvavo..

Liudytojas R. B. parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „Hansa lizingas“, buvo atsakingas už sutarčių su M. B. pasirašymą. 2006-06-28, 2007-06-13, 2007-12-27 laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybių neatsimena. Prisimena, jog buvo finansavimo sutartys ir keletas laidavimo sutarčių, sutartys buvo pasirašytos ir persiųstos padaliniui Marijampolėje ar Alytuje, kurių darbuotojai turėjo susisiekti su fiziniais asmenimis ir organizuoti sutarčių pasirašymą. Sutartys buvo pasirašomos klientą kuruojančio vadybininko akivaizdoje. Pats asmeniškai nėra matęs laiduotojų, prie jo paties laiduotojai sutarčių nepasirašinėjo. Pagal tuo metu galiojančią sutarčių pasirašymo procedūrą, nesant galimybės banko padalinyje pasirašyti sutarties susitikus fiziškai su kita šalimi, sutartis buvo siunčiama į artimiausią atstovybę, ten turėjo pasirašyti Hansa lizingas atstovas ir laiduotojas. Pagal galiojančias taisykles sutartis negalėjo būti kitose patalpose pasirašoma, išskyrus bendrovės, kadangi reikėjo patikrinti pasirašančio žmogaus tapatybę. Sutarties pasirašyme turėjo dalyvauti ir Hansa lizingas atstovas. Marijampolėje atstovas ar tuo metu buvo ar ne, neprisimena. Koks konkrečiai žmogus turėjo pasirašinėti taip pat neatsimena. Pagal galiojančią tvarką– bankas turėjo surinkti laiduotojų dokumentus, reikėdavo kiekvieno laiduotojo paso kopijos. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra bendravęs telefonu. Komisija priėmė sprendimą dėl kreditavimo ir sutartis siunčiama į atstovybę. Laidavimas buvo privaloma sąlyga, jei būtų nepasirašę akcininkai kreditas nebūtu suteiktas. Paaiškino, jog laidavimo sutartį pirma pasirašydavo „Hansa lizingas“ atstovas ir su atsakingo asmens parašu siųsdavo į atstovybę. Ar sutartį pasirašo joje nurodytas asmuo buvo deleguojama tikrinti atstovybei. Sutartį pasirašė, nes buvo įmonę kuruojantis „Hansa lizingas“ darbuotojas. Tvarkos kaip tiksliai prieš pasirašant sutartį turi būti identifikuojamas ją pasirašantis asmuo neatsimena.

Liudytoja L. A. parodė, kad 2007 m. 2006 dirbo tuometinėje UAB „Hansa lizingas“. Konkrečiai kaltinimuose nurodyto atvejo neatsimina. Pateikus 2007-06-13 laidavimo sutartį (4t. b.l. 113 ), patvirtino, kad parašas jos. A. B. asmenybę sutikrinti ir parašą gauti turėjo atstovybė. Pati A. B. niekada nėra mačiusi. Neįsivaizduoja kaip galėjo atsitikti, kad ant sutarties parašas ne A. B.. Nebuvo nustatytas konkretus asmuo, kuris turi nustatyti asmenybę, paimti parašą. Būdavo, kad darbuotojai vaduodavo vienas kitą klientams pasirašant sutartis. Pasirašant lizingo , faktoringo sutartis laidavimo sutartis gali būti ir nebūtina. Ar 2007-06-13 laidavimo sutartis buvo būtina, pasakyti negali. Atstovybės privalo identifikuoti asmenį pasirašydamos bet kokią sutartį, turi būti pateikiamas asmens dokumentas, bet natūralu, kad jeigu klientą pažįsta ilgą laiką, nebeprašoma pateikti paso kopijos. Jeigu klientas atneša sutartį pasirašytą kito asmens, kuris laiduoja, tokiu atveju, betarpiškai neesant laiduotojo, bendrovė neturėjo priimti dokumentų. Buvo atvejų, kad pasirašyti sutartis vykdavo ir pas klientą, nėra reglamentuota, kad sutartis turėjo būti pasirašoma bendrovės patalpose.

Liudytojas R. M. parodė, kad nuo 2007-08 iki 2010 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žmona buvo įmonės akcininkė, jis pats ėjo direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigas. Įmonės direktorius buvo M. B.. Įmonė vertėsi didmenine mažmenine prekyba. Paties funkcijos įmonėje buvo bendravimas su klientais, medienos pirkimas, būti gamybos vietoje, tekdavo taip pat ir direktorių pavaduoti. Žmona K. M. laidavimo sutarčių nepasirašinėjo. Pats minėtų sutarčių taip pat nepasirašė, kas galėjo pasirašyti nežino. Kad įmonė buvo kredituojama žinojo. Vienas kreditas buvo gautas džiovyklai statyti, kitas kreditas žemei pirkti, buvo apyvartinėm lėšom imami kreditai. Kam naudoti kreditus nuspręsdavo bendrai su direktoriumi. Kreditus gaudavo iš banko, pasirašius sutartį. Konkrečiu atveju su banku sutarties sąlygas derindavo, informaciją perduodavo direktorius. Byloje minimų laidavimo sutarčių nei jis pats nei sutuoktinė K. M. nesirašė ir į banką dėl šių sutarčių nei vienas iš jų nevyko. Apie šias sutartis abu su sutuoktine sužinojo, kai gavo reikalavimą grąžinti pinigus. Konkrečiai dėl įmonei teikiamų kreditų tardavosi direktorius, kas nors kitas to padaryti negalėjo. 2006-06-15 Akcininkų registracijos sąraše (b.l. 176, 5 tomas) už A. B. nepasirašė, ar pastaroji pasirašė jo akivaizdoje neatsimena. Kad laidavimo sutartys sudarinėjamos nežinojo. Pats yra pasirašęs dvi laidavimo sutartis. 2008 m. pats buvau nuvykęs į banką „DnB Nord “ dėl 140 tūkst. litų kreditavimo, laidavimo sutartį pasirašė.

Liudytoja K. M. parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Kokiu būdu akcijas įgijo neatsimena, įmonės veikla nesidomėjo. Yra pasirašiusi kai kuriuos įmonės dokumentus, kas juos davė pasirašyti neprisimena. Gali būti, kad pasirašė ant akcininkų susirinkimo protokolų. 2006 m. pasirašė ant laidavimo sutarties, kuomet įmonė iš banko ėmė paskolą. Apie 2008-03-13 dienos laidavimo sutartį, bei 140 tūkst. Lt. kreditą pasakyti nieko negali. Kažkokią sutartį pasirašė 2006 m. ar 2008 m.. Informacija dėl piniginių reikalavimų iš bankų buvo siunčiama, bet ji šios informacijos neskaitydavo. Parodžius 2008-03-13 laidavimo sutartį (b.l. 57, 5 t.) paaiškino, kad parašas panašus į jos.

Liudytojas P. P. parodė, kad įvykių laiku dirbo lizingo bendrovėje UAB „Hansa lizingas“ Marijampolės atstovybėje dirbo su verslo klientais, kaltinamasis M. B. buvo vienas iš jo klientų. Kuomet klientai ateidavo į banką lizingo klausimais, rengdavo projektą, kuris tvirtinamas banko vadovų. Bendraudavo su M. B. ir R. M.. Pasirašant sutartis klientai pateikdavo dokumentus, tada atstovybės administratorė kompiuterinės programos pagalba suvedusi duomenis parengdavo sutarčių projektą, po to vykdavo sutarties pasirašymas. Ją pasirašant dalyvaudavo įmonės vadovai. Pateikus 2007-12-27 Laidavimo sutartį (b.l. 122-123, 4 t) paaiškino, kad negali pasakyti ar K. M. buvo atvykusi į bendrovę ir pasirašė sutartį. Paaiškino, jog ne visuomet būdavo bedrovės atstovybėje jam nesant, klientai atvykdavo ir pasirašydavo sutartis, jeigu sutartis būdavo pasirašoma atstovybėje budavo patikrinama asmenybė. Galėjo būti ir taip , kad sutartis duodavo klientui , kurias grąžindavo pasirašytas. Tokiu atveju yra galimybė, kad sutartyje pasirašė ne jos šalis. Pats matyti pasirašantį žmogų neprivalėjo. Įmonės vadovas paprastai būdavo informuojamas kokiomis sąlygomis bendrovė finansuoja konkretų projektą. Apie laidavimo būtinumą buvo pranešama tik įmonės vadovui, patiems laiduotojams apie šią aplinkybę nebuvo pranešama. Sutarčių projektus galėjo pasiimti ir įmonės vadovas, bet paprastai turėjo ateiti laiduotojas pasirašyti. Dokumentus galėjo perduoti M. B. arba R. M., su kitais įmonės atstovais nebendravo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2008 m. buvo bendrovei priimtinas verslo klientas. Galėjo būti , kad pasirašytas sutartis į banką pristatė įmonės atstovai.

Liudytoja G. V. parodė, jog 2006-2008 m. dirbo UAB „Hansabankas“ valdytojos pareigose, pasirašydavo sutartis dėl kredito, laidavimo. 2006-07-18 laidavimo sutarties tarp banko ir A. B. neprisimena. 2006 m. sutarčių pasirašymas vykdavo sekančia tvarka: klientas užpildydavo paraišką, spendimui visą medžiagą paruošia vadybininkas, spendimą priimdavo banko atstovai Vilniaus mieste, po to gaudavo protokolą, pagal kurį vadybininkas parengdavo kredito ir laidavimo sutartis, jeigu tokia numatyta protokole, paruoštą sutartį pateikdavo jai pasirašyti, patikrinusi pasirašydavo ir perduodavo vadybininkui aptarti sąlygas ir klientui pasirašyti. Pirma sutartį pasirašydavo banko valdytojas, po to vadybininkas perduodavo sutartį pasirašyti klientui. Patvirtino, kad 2006-07-18 sutartį pasirašė. Pasirašomas kiekvienas lapas, sutartis buvo saugoma kliento byloje, su kuria galėjo susipažinti vadybininkas, tuo metu ir administratorius. Sutartis turėjo būti pasirašoma banko patalpose, niekada kliento namuose ar darbovietėje. Asmeniui pasirašant laidavimo sutartį turėjo dalyvauti banko darbuotojas. Tokio atvejo, kad kita šalis pasirašytų nedalyvaujant banko darbuotojui per jos praktiką nebuvo. Vidinių banko norminių aktų reglamentuojančių, jog laidavimo sutartį pasirašant turi dalyvauti laiduotojas nežino. M. B. žino, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Su niekuo išskyrus direktorių iš įmonės bendrauti neteko. Kokiu būdu 2006 07 18 sutartyje galėjo būti suklastotas parašas nežino. Paaiškino, kad sutartis buvo vadybininko R. V. žinioje. Buvo privaloma kliento asmenybę patikrinti pagal asmens dokumentą, bei su parašų pavyzdžių identifikavimo kortele. Laidavimas buvo būtinas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Vadybininkai dėl suteikiamų paskolų didesnio atlyginimo negaudavo, tokiu būdu motyvuojami nebūdavo.

Liudytoja N. B. parodė, kad 2008 m. dirbo „DnB“ banke vadybininke. UAB. „(duomenys neskelbtini)“ buvo banko klientas kurį ji kuravo. Ruošdavo dokumentus paskolos išdavimui, dėl paskolos išdavimo spręsdavo centrinė buveinė Vilniaus mieste. Ar tuo metu paskolų sutartis pasirašinėjo kaip banko atstovė neatsimena. Prie pagrindinių sutarčių buvo sudarinėjamos laidavimo sutartys, kurių projektus parengdavo ir atsiųsdavo banko centrinės buveinės darbuotojai, tada pasirašydavo klientas. Laidavimo sutartis su klientais pasirašydavo kabinete, banko patalpose. Laidavimo sutarčių nedalyvaujant laiduotojui niekada nėra sudariusi. Mano, kad kitas banko darbuotojas kliento parašų ant sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti negalėjo. Laidavimo sutarties be laiduotojo parašo, kitam asmeniui, tai yra ne laiduotojui, niekada nėra perdavusi. Specialiai laiduotojui apie sutarties pasirašymą pranešama nebūdavo, klientai atsivesdavo laiduotojus patys.

Patvirtino, kad pasirašė 2008-03-13 laidavimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 (4t. b. l. 111, 119). K. M. ir A. B. negalėjo pasirašyti ne banko patalpose. Visais atvejais ji pati tiesiogiai bendraudavo su klientais. Kuomet klientas pas ją pasirašydavo sutartį, ši sutartis būdavo nešama vadovui pasirašyti. Paaiškino, kad parašo netikrindavo, asmenybę nustatydavo pateikus pasą. Nežino kokiu būdu galėjo būti suklastotas laiduotojo parašas, mano, kad tokiu atveju pati buvo apgauta.

Liudytoja B. G. parodė, kad įvykių laiku dirbo „DnB“ banke, verslo klientų grupės vadove. Kiekvienam banko klientui buvo paskirtas vadybininkas. Dėl kredito sutarčių kredito administravimo departamentas priėmęs sprendimą siųsdavo sutarties projektą vadybininkui, vadybininkas gavęs tos sutarties projektą patikrindavo, pats ant kiekvieno lapo pasirašydavo, po to pasirašinėdavo klientas, po to sutartis pateikiama pasirašyti vadovui. Paprastai klientas pasirašydavo sutartį esant vadybininkui, būdavo atvejų, kad pasirašydavo jos akivaizdoje. Sutartys visada būdavo pasirašomos banke. 2008 m. už laidavimo sutarčių pasirašymą buvo atsakingas vadybininkas, jis padarydavo klientų pasų kopijas, tikrino asmenybę. Tokios praktikos, jog įmonei, kuri ima kreditą būtų duodamas sutarties projektas išsivežti ir vėliau būtų grąžinamas su parašais, banke nebuvo. Patvirtino, jog pasirašė ant 2008-03-13 laidavimo sutarčių Nr 1 ir Nr 2 (b.l. 119, 111). Ar šiose sutartyse parašai A. B. ir K. M. pasakyti negali, kadangi kaip sutartis pasirašė laiduotojos nematė. Pasirašytos sutartys buvo saugomos banko pagrindinėje buveinėje Vilniaus mieste, o atstovybėje likdavo kopijos. Patvirtino, jog visais atvejais pasirašydavo sutartis, kurios jau būdavo kliento ir vadybininko pasirašytos. Pagal pagrindinę sutartį laiduotoją turėjo nurodyti pats įmonės vadovas, kuris ir turėjo jiems pranešti apie sutarties pasirašymą.

Liudytojas R. V. parodė, kad įvykių laiku dirbo AB „Hansabankas“ , bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorium dėl paskolos suteikimo. Bendrovė turėjo kredito liniją apyvartinėm lėšom , todėl bendraudavo kreditų teikimo klausimais. Įmonei buvo teiktas kreditas, neprisimena ar buvo sudaromos laidavimo sutartys. Minimu laikotarpiu , jeigu turėdavo būti pasirašyta laidavimo sutartis asistentė V. G. paruošdavo laidavimo sutartis. Po to kai būdavo priimtas sprendimas kredituoti, informuodavo klientą, kad atvyktu į banką ir suderindavo laiką dėl sutarties pasirašymo, laiduotojas dažniausiai sutartis pasirašydavo jam nedalyvaujant, asistentės V. G. akivaizdoje. Perskaičius liudytojos A. V. parodymus dalyje, kad sutartis turėjo būti pasirašyta dalyvaujant vadybininkui paaiškino, kad būdavo tokių atvejų, tačiau neigė , kad tai buvo privaloma. Sutarčių pasirašymo vieta nebuvo reglamentuota, tačiau sutartys turėjo būti pasirašomos banko darbuotojo akivaizdoje. Sutarčių pasirašymui yra važiavęs ir į įmonę. Jeigu sutartis iš kelių lapų privaloma pasirašyti ant kiekvieno lapo. Pateikus susipažinimui laidavimo sutartį(4t. 116-118) teigė, kad jos pasirašymo aplinkybių neprisimena, tačiau nurodė, kad laiduotojas turėjo pasirašyti banko darbuotojo akivaizdoje. Pats nedavęs sutarčių projektų klientui, kad po to pristatytu pasirašytas. Pasirašytas sutartis saugodavo segtuvuose, dalį savo kabinete, dalį V. G.. Neprisimena tiksliai su kuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų bendravo dėl nurodytų konkrečių sutarčių. Su A. B. apie laidavimą nekalbėjo. Jeigu kredito suteikimo sąlygose yra numatytas laidavimas, laiduotojui pranešdavo įmonės vadovas. Nepamena, kad būtu pranešta, jog A. B. nesutinka pasirašyti laidavimo sutarties.

Liudytoja V. G. parodė, kad įvykių laiku dirbo AB „Hansa bankas“ vadybininko R. V. asistente. Ruošdavo banko pasirašomų sutarčių projektus, atlikdavo techninį darbą. Sutartys būdavo pasirašinėjamos dalyvaujant vadybininkui. Jos akivaizdoje nebent išimtinais atvejais, vadybininkui atostogaujant. Paneigė R. V. parodymus, kad 2006 07 18 sutartį laiduotoja turėjo pasirašyti jos akivaizdoje.

2011-03-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-3123(10), nustatyta, kad 2007-12-27 laidavimo sutartyje Nr. LT066585/L (laiduotojas K. M.) įrašus “Marijampolė (duomenys neskelbtini) parašė M. B., 2007-12-27 laidavimo sutartyje Nr. LT066585/L (du parašai) K. M. vardu pasirašė ne K. M.. (4 t., b.l. 127-130).

2011-03-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2515(10), nustatyta, kad:

- 2008-03-13 dienos AB ,,DnB NORD bankas“ laidavimo sutartyje Nr. 1, lapo apatinėje dalyje prie spausdintinio įrašo ,,laiduotojas“ (1 parašas) pasirašė bei sutarties baigiamojoje dalyje, eilutėje prie spausdintinio įrašo ,,Laiduotojas A. B.“ (2 parašai) pasirašė ne A. B.;

- 2006-06-28 dienos UAB ,,Hansa lizingas” laidavimo sutartyje be numerio, skiltyje ,,Laiduotojas A. B. Asmens kodas Adresas” rankraštinį įrašą (duomenys neskelbtini) M. V. 10-24” parašė M. B.;

- 2006-06-28 dienos UAB ,,Hansa lizingas” laidavimo sutartyje be numerio, skiltyje ,,Laiduotojas A. B. Asmens kodas Adresas” pasirašė ne A. B.;

- 2007-06-13 dienos, laidavimo sutartyje be numerio, skiltyje “Laiduotojas A. B. Asmens kodas Adresas” rankraštinį įrašą “M. V. 10-24” parašė M. B..

- 2007-06-13 dienos, laidavimo sutartyje be numerio, skiltyje “Laiduotojas A. B. Asmens kodas Adresas” pasirašė ne A. B.;

- 2007-12-27 dienos, UAB “Hansa lizingas” laidavimo sutartyje Nr. LT066585/L, lapo viršutinėje dalyje įrašą “ (duomenys neskelbtini) parašė M. B..

- 2007-12-27 dienos, UAB “Hansa lizingas” laidavimo sutartyje Nr. LT066585/L, lapo apatinėje dalyje esantį parašą pažymėtą Nr. 1, bei sutarties baigiamojoje dalyje, eilutėje prie spausdintinio įrašo ,,Laiduotojas :/A. B./“ pasirašė ne A. B..

- 2008-03-13 dienos AB ,,DnB NORD bankas“ laidavimo sutartyje Nr. 2, lapo apatinėje dalyje prie spausdintinio įrašo ,,laiduotojas“ (vienas parašas) pasirašė bei sutarties baigiamojoje dalyje, eilutėje prie spausdintinio įrašo ,,Laiduotojas K. M.“ (du parašai) pasirašė ne K. M.;

2011-04-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-294 (11), 996 (11) nustatyta, kad:

- 2006-06-28 dienos AB “Hansa lizingas” laidavimo sutartyje be numerio, baigiamojoje dalyje, skiltyje “Laiduotojas K. M. Asmens kodas Adresas” rankraštinius įrašus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parašė M. B.;

- 2006-06-28 dienos AB “Hansa lizingas” laidavimo sutartyje be numerio, baigiamojoje dalyje, po skiltimi “Laiduotojas K. M. Asmens kodas Adresas” pasirašė ne K. M.;

- 2007-06-13 dienos AB “Hansa lizingas” laidavimo sutartyje be numerio, baigiamojoje dalyje, eilutėje prie spausdintinio įrašo “Laiduotojas K. M. Asmens kodas Adresas” rankraštinius įrašus “ (duomenys neskelbtini) parašė M. B..

- 2007-06-13 dienos AB “Hansa lizingas” laidavimo sutartyje be numerio, baigiamojoje dalyje, po skiltimi “Laiduotojas K. M. Asmens kodas Adresas” pasirašė ne K. M.;

- 2006-07-18 dienos AB ,,Hansabankas“ laidavimo sutartyje Nr. 05-079007 – LA1, pirmame lape apatinėje dalyje prie spausdintinio įrašo ,,laiduotojas“ pasirašė ne A. B.;

- 2006-07-18 dienos AB ,,Hansabankas“ laidavimo sutartyje Nr. 05-079007 – LA1, antrame lape apatinėje dalyje prie spausdintinio įrašo ,,laiduotojas“ pasirašė ne A. B.;

- 2006-07-18 dienos AB ,,Hansabankas“ laidavimo sutartyje Nr. 05-079007 – LA1, trečiame lape apatinėje dalyje prie spausdintinio įrašo ,,Vardas, pavardė, parašas“ rankraštinį įrašą ,,A. B.“ parašė ir šalia pasirašė A. B..

- 2006-07-18 dienos AB ,,Hansabankas“ laidavimo sutartyje Nr. 05-079007 – LA1, trečiame lape baigiamojoje dalyje prie spausdintinio įrašo ,,Šiam sandoriui neprieštarauju: laiduotojo sutuoktinis“ rankraštinį įrašą ,,M. B.“ parašė ir šalia pasirašė M. B.. (4 t., b.l. 142-148)

(duomenys neskelbtini)visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 6, fiksuojama, jog 2006-06-15 neeiliniame visuotiniame susirinkime, kurio pirmininkas M. B., sekretorius R. M., dalyviai A. B. ir K. M., nutarta imti iš AB bankas ,,Hansabankas“ papildomą 140 000 Lt sumos kreditą apyvartinėm lėšom, didinant pagal kredito linijos sutartį Nr. 05-079007-Kl kredito sumą iki bendros 175 000 Lt sumos. M. B. pavesta tvarkyti visus reikalus susijusius su kredito paėmimu. Protokolas pasirašytas M. B., R. M. ir K. M. (5t, b.l.175).

2008-03-13 AB ,,DnB NORD bankas“ laidavimo sutartimi Nr. 1, nustatytas tariamai A. B. prisiimtas įsipareigojimas atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų jeigu skolininkas – (duomenys neskelbtini)nevykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal Overdrafto sutartį (4t, b.l.111).

2006-06-28 Laidavimo sutartimi, nustatytas tariamai A. B. prisiimtas įsipareigojimas atsakyti UAB ,,Hansa lizingas“ visu savo turtu, jeigu (duomenys neskelbtini)nevykdys visos savo prievolės ar jos dalies kilusios pagal 2006-06-28 faktoringo sutartį Nr. 56138P (4t, b.l.112).

2007-06-13 Laidavimo sutartimi, nustatytas tariamai A. B. prisiimtas įsipareigojimas atsakyti UAB ,,Hansa lizingas“ visu savo turtu, jeigu (duomenys neskelbtini)“ nevykdys visos savo prievolės ar jos dalies kilusios pagal 2006-06-28 faktoringo sutartį Nr. 56138/1P (4t, b.l.113).

2007-12-27 Laidavimo sutartimi Nr. LT066585/L, nustatytas, tariamai A. B. prisiimtas įsipareigojimas įvykdyti Lizingo gavėjo – UAB (duomenys neskelbtini)neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas pagal lizingo sutartį Nr. LT 066585. ( 4t, b.l.114).

2006-07-18 Laidavimo sutartimi Nr. 05-079007-LA1, fiksuojama, jog A. B. įsipareigoja atsakyti bankui –AB bankas ,,Hansabankas“, visu savo turtu jeigu (duomenys neskelbtini)tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių. Kredito suma už kurią laiduojama 175 000 Lt. (4t, b.l.116-118).

2008-03-13 AB ,,DnB NORD bankas“ laidavimo sutartimi Nr. 2, fiksuota, jog K. M. prisiima įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų jeigu skolininkas – (duomenys neskelbtini) nevykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal Overdrafto sutartį Nr. K-0800-2008-13 (4t, b.l.119).

2007-06-13 Laidavimo sutartimi, kurioje fiksuota, jog K. M. įsipareigoja atsakyti – UAB ,,Hansa lizingas“, visu savo turtu jeigu (duomenys neskelbtini)tinkamai neįvykdys visų prievolių ar jų dalies, kilusios ar kilsiančios pagal 2007-06-13 faktoringo sutartį Nr. 56138/1P (4t, b.l.120).

2006-06-28 Laidavimo sutartimi, fiksuota, jog K. M. įsipareigoja atsakyti – UAB ,,Hansa lizingas“, visu savo turtu, jeigu (duomenys neskelbtini)tinkamai neįvykdys visų sąlygų ar jų dalies, kilusios ar kilsiančios pagal 2006-06-26 faktoringo sutartį Nr. 56138P (4t, b.l.121).

2007-12-27 Laidavimo sutartis Nr. LT066585/L, kurioje fiksuota, jog K. M. įsipareigoja įvykdyti Lizingo gavėjo – (duomenys neskelbtini)neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas pagal lizingo sutartį Nr. LT 066585. ( 4t, b.l.122).

2007-12-27 Laidavimo sutartimi Nr. LT066585/L, fiksuojama, jog R. Z. tariamai įsipareigoja įvykdyti Lizingo gavėjo – (duomenys neskelbtini)neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas pagal lizingo sutartį Nr. LT 066585. ( 4t, b.l.124-125).

Faktoringo paraiška UAB ,,H. L.“, fiksuota, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. B., kreipėsi į UAB ,,H. L.“. Nurodomos pageidaujamos finansavimo sąlygos 100 000 Lt (5t, 148).

2008-03-13 Overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartimi Nr. K-0800-2008-13, sudaryta tarp AB DnB NORD banko ir UAB “ (duomenys neskelbtini) kurią atstovauja direktorius M. B., kurios specialiojoje dalyje užfiksuota, kad kredito gavėjo (UAB “ (duomenys neskelbtini)) įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės yra A. B., K. M., R. M. ir M. B. įformintos 2008-06-13 laidavimo sutartys Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4. (5 t., b.l. 59).

2007-06-13 Faktoringo sutartimi Nr. 56138/1P, sudaryta tarp UAB Hansa lizingas ir UAB “Valderamos”, kurią atstovauja direktorius M. B. , kurioje ypatingosiose sąlygose, užfiksuota, kad už kredito gavėją (UAB “(duomenys neskelbtini)”) asmeniniais laidavimais laiduoja A. B. ir K. M.. (1 t., b.l. 54-61, 5 t., b.l. 117-118).

2006-06-28 Faktoringo sutartis Nr. 56138P, sudaryta tarp UAB Hansa lizingas ir UAB (duomenys neskelbtini)kurią atstovauja direktorius M. B., kurioje ypatingosiose sąlygose, užfiksuota, kad už kredito gavėją (UAB “ (duomenys neskelbtini)) asmeniniais laidavimais laiduoja A. B. ir K. M.. (1 t., b.l. 48-53, 5 t., b.l. 138).

2012-05-08 AB DNB banko raštu Nr. 30.43-152-532, užfiksuota, kad overdrafto paskolos (sąskaitos kreditavimo paskolos) yra skiriamos einamosioms įmonės reikmėms, todėl bankas vertindamas galimas rizikas, paskolos grąžinimą užtikrina įkeičiamu turtu ar garantijomis, šiuo atveju dėl 2008-03-13 overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutarties Nr. K-0800-2008-13, užtikrinimo buvo sudarytos laidavimo sutartys. (5 t., b.l. 154).

2010-01-13 Kauno apygardos teismo nutartimi, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia , bendrovę nutarta likviduoti dėl bankroto (6 t, b.l.132).

Kaltinamasis M. B. savo kaltę neigia aiškindamas, kad apie 2006 06 28 faktoringo sutarčiai reikalingą laidavimą nieko nežinojo, pagal 2005 11 29 kredito sutartį 05-079007-Kl (dėl 175000 lt. vertės kredito) paaiškino, kad bankui perduodamas pasirašytą laidavimo sutartį (paskutinį lapą) informavo, jog A. B. atsisako laiduoti, dėl finansavimo pagal 2007 06 13 faktoringo sutartį aiškindamas, kad apie jokį laidavimą nieko nežinojo, informavo, kad laiduojama nebus, dėl kreditavimo pagal 2007 12 27 lizingo sutartį, nurodė, kad apie tai, jog nebus laiduojama informavo P. P., pasirašinėjant pagrindinę sutartį į laidavimo sutartį įrašė akcininkų duomenis. Apie laidavimą pagal 2008 08 13 sutartį nieko nežino. Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę taktiką siekiant išvengti atsakomybės paneigtus įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas ištirtų įrodymų pagrindu laiko neginčytinai nustatytu, kad kaltinamasis žinodamas, kad norint sudaryti pagrindines sutartis bei įgyti kreditinius įsipareigojimus būtinas laidavimas pateikė kreditoriams(finansuotojams) laidavimo sutartis žinodamas, kad jose nurodomi laiduotojai jų nepasirašę, tai yra duomenys jose neatitinka tikrovės.

Pats laidavimo sutarčių suklastojimo faktas neabejotinai nustatytas aptartomis specialisto išvadomis, nukentėjusių, liudytojos K. M. parodymais. Teismui nėra pagrindo abejoti A. B. parodymais apie, tai, kad dėl 175000 tūkstančių litų vertės kredito nelaidavo, kadangi jos parodymai nepaneigti, priešingai specialisto išvada nustatyta, kad sutarties pirmuose lapuose esantys A. B. parašai suklastoti, juos piešiant pagal tikrąjį parašą(4t. b.l. 147), o kredito suma už kurią laiduojama nurodyta tiktai sutarties pirmajame lape. Nukentėjusi nurodė, kad M. B. buvo žinoma, kad nelaiduos dėl didelių sumų, liudytojais apklausti bendrovių ir bankų darbuotojai patvirtino, kad aptardavo sutarčių sudarymo sąlygas su įmonių vadovais, jų parodymais paneigiama M. B. nurodoma aplinkybė, kad pranešė apie atsisakymą laiduoti, tai, kad laidavimas buvo būtinas matyti ir iš pagrindinių sutarčių 2008-03-13 Overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutarties Nr. K-0800-2008-13 (5 t., b.l. 59), 2007-06-13 Faktoringo sutarties Nr. 56138/1P (1 t., b.l. 54-61, 5 t., b.l. 117-118), 2006-06-28 Faktoringo sutarties Nr. 56138P (1 t., b.l. 48-53, 5 t., b.l. 138), kurias pasirašė būtent M. B. neabejotina, kad šias sutartis pasirašydamas suprato, kad laidavimas būtinas, įvertinus nukentėjusių parodymus teismas sprendžia, kad žinojo, jog jų laidavimo negaus, kaltinamasis vadovavo bendrovei kuri gavo kreditavimą, tai yra betarpiškai naudojosi pagal sutartis gaunamu finansavimu, buvo atsakingas už įmonės veiklą bei pats suinteresuotas kaip akcijų dalies bendraturtis, įvertinus, kad pats įrašė rankraštinius įrašus į dalį sutarčių, tai, kad tokiu pačiu būdu veikta sistemiškai, įgyjant kreditinius įsipareigojimus penkis kartus, teismas įvertinęs įrodymų visumą neabejoja, kad visas kaltinimuose nurodytas suklastotas sutartis pateikė būtent A. B., kreditinių įsipareigojimų gavimo atstovaujamai bendrovei tikslu.

Tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti aplaidžiai savo tarnybines pareigas atlikę UAB „Hansa lizingas“ ir bankų darbuotojai, kas sudarė sąlygas įvykdyti nusikalstamą veiką, M. B. veiksmų kvalifikacijai įtakos neturi.

Įvertinus byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų visumą yra neabejotinai nustatyta, kad M. B. atstovaudamas (kredito) gavėją, bankams ir kitai kredito įstaigai pateikė suklastotas laidavimo sutartis, tai yra tikrovės neatitinkančius duomenis, lėmusius kredito ir kreditinių įsipareigojimų gavimą, turėdamas tikslą juos panaudoti pagal paskirtį, todėl jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 207 str.1d..

Tikslintinas kaltinimas dėl kredito gavimo apgaule iš UAB „Hansa bankas“ , kadangi laidavimo sutartis panaudota papildomo 140000 tūkstančių litų kredito gavimo tikslu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, teismas įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo motyvus, tai, kad dėl dalies veikų žalos nėra, finansavimas naudotas pagal paskirtį, sprendžia, kad M. B. paveikti, jog ateityje laikytųsi įstatymų ir būtų pasiekti bausmės tikslai, jam už kiekvieną iš veikų, skirtinos baudos bausmės. Sutinkamai su BK 2 str.1d. nuostatomis, nustatant baudos bausmės dydį, taikytina LR BK 47 str.3d.2p. ir 3p. redakcija, galiojusi iki 2011-04-28d.(2000-09-26 įst. Nr.VIII-1968 red.).

Nukentėjusi civilinė ieškovė R. Z. pareiškė civilinį ieškinį byloje, prašė priteisti 50000 lt. neturtinę žalą 726 litus išlaidas už teisinę pagalbą ir 1000 litų turtinio pobūdžio nuostolius dėl važinėjimo pas tyrėjus advokatus ir pan.

Civilinė ieškovė nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų ketveri metai yra įtraukta į teisinį procesą bei daug kartų tenka lankytis pas advokatus, prokurorus, teisme. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) yra iškelta ne viena byla, pablogėjo reputacija , patyrė stresą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tam, kad turtinė žala būtų atlyginta, jos dydis turi būti įrodytas

Iš nukentėjusios civilinio ieškinio matyti, kad ji prašo priteisti 1000 litų išlaidas iš kaltinamojo, tačiau savo reikalavimo nepagrindžia jokiais įrodymais. Prie civilinio ieškinio nėra pridėta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji patyrė išlaidas kurui, kelionės bilietams, kitokio pobūdžio išlaidas. Teismas sutinka, kad yra nustatyta, jog nukentėjusioji ne kartą vyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą, į prokuratūrą ir į teismą, tačiau šis faktas, pats savaime, nėra pagrindas priteisti išlaidas, turėtas vykstant į minėtas įstaigas. Pagal LR BK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti, pripažįstami proceso išlaidomis. LR BPK 104 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad minėtos išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šias išlaidas pripažinus proceso išlaidomis jos, vadovaujantis LR BPK 105 straipsnio 1 dalimi, gali būti išieškomos iš kaltu pripažinto asmens valstybės naudai. Iš minėtų normų analizės seka išvada, kad išlaidos, atsiradusios dėl vykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą nelaikytinos jas patyrusio asmens turtine žala. Asmuo, turėjęs išlaidų dėl vykimo į minėtas institucijas, turi teisę teikti prašymą šioms institucijoms dėl patirtų išlaidų, susijusių su kelione, atlyginimo. Institucijai ar įstaigai atlyginus šias išlaidas jas patyrusiam asmeniui, atsiranda teisė šias išlaidas išieškoti iš kalto asmens valstybės naudai. Dėl šių aplinkybių civilinis ieškinys dėl 1000 Lt. nuostolių atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl negali būti priteistinas.

Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusi dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, patyrė nepatogumus, ir stresą, turėjo rūpintis, kad nepatirtu nuostolių, apgintu savo interesus, todėl yra pagrindas tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiai tiesiogiai nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, nusikalstamos veikos motyvus, tai, kad kaltinamasis neturėjo tikslo padaryti žalą R. Z., siekdamas užtikrinti interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis protingumo kriterijais civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos vadovaujantis CK 6.250 str. tenkina dalinai, priteisiant 3000 litų neturtinės žalos iš kaltinamojo nukentėjusio naudai.

Vadovaujantis BP 106 str. 2d. teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš nukentėjusios pateiktų pinigų priėmimo kvitų (7t. 14,15) advokatui už paslaugas 2011 09 26 sumokėjo po 363 litus pagal du kvitus, viename nurodant gynybą ir kitas paslaugas, išskyrus atstovavimą, kitame atstovavimą ir kitas paslaugas, išskyrus gynybą. Pats civilinis ieškinys parengtas 2012 12 04 , nėra duomenų, kad nukentėjusioji išlaidas, kurias patvirtina pateikti kvitai turėjo būtent dėl paslaugų suteikimo šioje byloje, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo. Pateikusi papildomus įrodymus patvirtinančius, kad išlaidoss advokato pagalbai apmokėti turėtos šioje byloje, nukentėjusi turi teisę reikšti teismui atskirą prašymą nagrinėtiną BPK 361 str., 362 str. nustatyta tvarka.

Civilinio ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovas žinodamas apie posėdžio laiką ir vietą į teisiamąjį posėdį neatvyko, jo dalyvavimą civiliniam ieškiniui paaiškinti pripažinus būtinu, neatvyko taip pat(7t. b.l. 33), todėl vadovaujantis BPK 252 str. 1d. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str.,305 str., 308 str., 1d., teismas

nusprendė:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 207 str.1d.(2006 06 28 veika) ir nuteisti jį 40 MGL(penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) bauda, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 207 str.1d.(2006 07 18 veika) ir nuteisti jį 40 MGL(penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) bauda, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 207 str.1d.( 2007 06 13 veika) ir nuteisti jį 40 MGL(penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) bauda, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 207 str.1d.( 2007 12 27 veika) ir nuteisti jį 45 MGL(penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties litų) bauda, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 207 str.1d.(2008 03 13 veika) ir nuteisti jį 40 MGL(penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) bauda .

Vadovaujantis LR BK 63 str.1d.,4d., prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnes ir subendrintą bausmę M. B. paskirti 120 MGL ( penkiolikos tūkstančių šešių šimtų litų) baudą.

Nustatyti, kad paskirtoji bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į VMI prie LRFM sąskaitą, Įmonės kodas-188659752, Swedbank banko kodas-7300, atsiskaitomoji sąsk.- LT 247300010112394300, įplaukos kodas - 6801, kvitas pateiktas teismui.

Civilinės ieškovės R. Z. (gyv. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti jos naudai 3000 litų neturtinės žalos iš M. B..

Civilinio ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Nerijus Brinevičius