Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1224-484/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-05-17
Bylos Nr.: eI-1224-484/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03958-2018-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
Atsakovas: Visuomenės informavimo etikos asociacijos
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“
Trečiasis asmuo: A. K.

Kategorijos

27.3Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimai
55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI-1224-484/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03958-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3, 55.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovės Visuomenės informavimo etikos asociacijos atstovui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. K.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos rytas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. EKS-47/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijamame sprendime konstatuoti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) 35 straipsnio, nustatančio, jog draudžiama skelbti duomenis apie asmenį, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos be to asmens sutikimo, o asmeniui žuvus – be jo artimųjų sutikimo, ir Kodekso 47 straipsnio, numatančio, jog, gerbdami asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti informacijos apie asmens sveikatos būklę, gydymą, prognozes, taip pat kitos sveikatos informacijos be to asmens ar jo įstatyminių atstovų sutikimo, tokia informacija gali būti skelbiama be asmens artimųjų sutikimo tik esant šių sąlygų visumai: kai kalbama apie viešąjį asmenį, kai skelbti šią informaciją yra viešasis interesas ir kai turima oficiali medicinos įstaigos išvada. Pažeidimai pasireiškė tuo, jog žurnalistės A. K. (toliau – ir žurnalistė) publikacijoje „Žmogžudystė už grotų“ („Lietuvos rytas“, 2017-07-12) (toliau – Publikacija) buvo rašoma apie tai, kad Alytaus pataisos namuose tarp dviejų kalinių įvykusio konflikto metu vienas kalinys buvo nužudytas. Publikacijoje buvo aprašyta tarp kalinių įvykusio konflikto eiga, nurodytas nužudymo įrankis, būdas ir nužudytojo mirties aplinkybės, paviešinti abiejų kalinių vardai ir pavardės, nurodyta, jog abu jie buvo narkomanai ir sirgo ŽIV ir jog aprašomo konflikto metu nužudymu įtariamam kaliniui buvo prasidėjęs abstinencijos priepuolis.

Nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyr. tyrėja 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu kreipėsi į Komisiją dėl žurnalistės A. K. atžvilgiu atliekamo tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 168 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 97 straipsniu, Komisijos buvo prašoma pranešti, ar žurnalistė pirmiau nurodytame straipsnyje nepažeidė žurnalistų etikos. UAB „Lrytas“, 2018 m. rugsėjo 5 d. atsakydama į jai adresuotą Komisijos pranešimą bei pridėtą vyr. tyrėjos reikalavimą, nurodė, kad vadovaudamasis BPK 97 straipsniu, ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Pažymėjo, kad prašoma pateikti išvada, ar žurnalistė nepažeidė etikos, nėra nei daiktas, nei dokumentas. Objekto tyrimą gali atlikti specialistas, kurio sąvoką apibrėžia BPK 89 straipsnis, o Komisija šios sąvokos neatitinka. Atkreipė dėmesį, kad pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165-167 straipsniuose numatytą veiką. Pagal šį BK straipsnį baudžiamoji atsakomybė už žurnalisto etikos pažeidimą nenumatyta.

Taip pat nurodo, kad Publikacija, dėl kurios kreipėsi policijos vyr. tyrėja, dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdinta 2017 m. liepos 12 d., o policijos vyr. tyrėja, dėl to, ar žurnalistė nepažeidė žurnalisto etikos, į Komisiją kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 13 d., t. y. praleidusi Komisijos darbo reglamento (toliau – Darbo reglamentas) 17 straipsnyje numatytą 12 mėnesių terminą. Pažymi, kad Darbo reglamente nėra numatyta galimybė arba sąlygos pratęsti nustatytą šį naikinamąjį terminą. Ginčijamame sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakyta. Be to, kadangi policijos vyr. tyrėja į Komisiją kreipėsi tik dėl įtariamojo R. K. pretenzijų žurnalistei A. K., daro išvadą, kad Komisija Kodekso 35 straipsnio reikalavimų pažeidimą (dėl nužudytojo asmens vardo ir pavardės paviešinimo) konstatavo savo iniciatyva, tikriausiai vadovaudamasi Darbo reglamento 4.4 papunkčiu, tačiau apie tai, kad ji nagrinės nurodytą pažeidimą savo iniciatyva, pareiškėjos neinformavo, nesuteikė jai galimybės pasiaiškinti.

Atkreipia dėmesį, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog nuteistasis bei dėl naujo nusikaltimo padarymo įtariamas R. K. dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo kaltina ne dienraštį ar interneto portalą, o žurnalistę. Būtent dėl žurnalistės, o ne dėl žiniasklaidos priemonių veiksmų į Komisiją kreipėsi ir policijos vyr. tyrėja, tačiau Komisija dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių pažeidusiu Kodekso nuostatas pripažįsta dienraštį „Lietuvos rytas“ ir jis įpareigojamas paskelbti sprendimą viešai.

Dėl skundžiamame sprendime nurodomų aplinkybių, kad UAB „Lietuvos rytas“ jokių paaiškinimų dėl publikacijos nepateikė, o paaiškinimą pateikė tik UAB „Lrytas“, paaiškina, kad UAB „Lietuvos rytas“ 2018 m. liepos 10 d. yra įteikęs Komisijai pareiškimą, kuriame atkreipiamas dėmesys, jog pagal Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 46 straipsnio 2 dalyje suformuluotą taisyklę, Kodekso normos taikomos tik Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – ir Asociacija), vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, narių – Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos žurnalistų draugijos, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos, Regioninių televizijų asociacijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos – veiklai. Šis sąrašas yra baigtinis. UAB „Lietuvos rytas“ nepriklauso nei vienai iš įstatyme išvardytų asociacijų, todėl dėl jos publikacijų atitikties Kodeksui Komisija spręsti negali.

Pažymi, kad Komisija yra Asociacijos organas, kuris kompetentingas priimti sprendimus dėl profesinės etikos tik Asociacijos narių atžvilgiu. VIĮ tiesiogiai įtvirtina, kad tik Asociacijos narių atžvilgiu Komisija turi teisę taikyti Kodeksą ir priimti sprendimus profesinės etikos priežiūros srityje ir pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą asociacijos turi kompetenciją koordinuoti ir spręsti tik dėl savo narių elgesio, todėl pareiškėja daro išvadą, kad Asociacija (ir Komisija) neturi jokios kompetencijos spręsti dėl jos (kuri nėra Asociacijos ar ją vienijančių organizacijų narė) galimų profesinės etikos pažeidimų. Priešingas aiškinimas lemtų tai, kad būtų pažeidžiama Asociacijai nepriklausančių visuomenės informavimo priemonių ir žurnalistų asociacijos laisvė, lygiateisiškumo ir laisvos konkurencijos principai, žodžio laisvė ir netgi tam tikra prasme įvedama cenzūra (el. byla, 1- 5 psl.).

Atsiliepimas

Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Asociacija atsiliepime nurodo, kad 2018 m. spalio 16 d., vykdydama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – Policija) prašymą, Komisija įvertino A. K. publikaciją „Žmogžudystė už grotų“ („Lietuvos rytas“, lrytas.lt, 2017-07-12) dėl galimo visuomenės informavimo etikos nuostatų pažeidimo ir nustatė, jog Publikacijoje buvo pasakojama apie dviejų Alytaus pataisos namų kalinių konfliktą, pasibaigusį vieno jų mirtimi. Publikacijoje buvo aprašyta tarp kalinių įvykusio konflikto eiga, nurodytas nužudymo įrankis, būdas ir nužudytojo mirties aplinkybės, taip pat paviešinti abiejų kalinių vardai ir pavardės, nurodyta, jog abu jie buvo narkomanai ir sirgo ŽIV ir, jog aprašomo konflikto metu nužudymu įtariamam kaliniui buvo prasidėjęs abstinencijos priepuolis. Nežiūrint to, jog Asociacija mažiausiai du kartus kreipėsi į pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį A. K. (toliau – Autorė) dėl paaiškinimų ir kvietė juos dalyvauti 2018 m. spalio 16 d. posėdyje, nei pareiškėja, nei Autorė jokių paaiškinimų Komisijai dėl Publikacijos nepateikė ir Komisijos posėdyje nedalyvavo. Atsakymą į Komisijos paklausimus pateikė tik UAB „Lrytas“, perspausdinusi Publikaciją jai priklausančiame portale lrytas.lt, ir šiame atsakyme nurodė, jog Policijos prašoma pateikti išvada apie tai, ar Autorė nepažeidė visuomenės informavimo etikos, nėra nei daiktas, nei dokumentas, o objekto tyrimą gali atlikti tik specialistas, kurio sąvoka apibrėžta BPK 89 straipsnyje, ir, jog Komisija šios sąvokos neatitinka. Įvertinusi visas anksčiau nurodytas aplinkybes, Komisija ginčo sprendime konstatavo, jog Publikacijoje, neturint tam būtino šių asmenų ir (ar) jų artimųjų sutikimo, buvo paviešinti nužudytojo kalinio asmens duomenys bei nužudymu įtariamo kalinio sveikatos duomenys ir tuo buvo pažeistas Kodekso 35 straipsnis, nustatantis, jog draudžiama skelbti duomenis apie asmenį, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos be to asmens sutikimo, o asmeniui žuvus – be jo artimųjų sutikimo, šie duomenys gali būti skelbiami be asmens ar jo artimųjų sutikimo tik tais atvejais, kai nuo nusikalstamos veikos nukentėjo viešasis asmuo arba skelbti šiuos duomenis yra viešasis interesas, ir 47 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti informacijos apie asmens sveikatos būklę, gydymą, prognozes, taip pat kitos sveikatos informacijos be to asmens ar jo įstatyminių atstovų sutikimo, tokia informacija gali būti skelbiama be asmens artimųjų sutikimo tik esant šių sąlygų visumai: kai kalbama apie viešąjį asmenį, kai skelbti šią informaciją yra viešasis interesas ir kai turima oficiali medicinos įstaigos išvada.

Nurodo, kad pareiškėja skunde palaiko UAB „Lrytas“ atsakyme išdėstytą poziciją, jog Policijos paprašyta išvada nėra nei daiktas, nei dokumentas ir Komisija, atsakydama į Policijos reikalavimą, turėjo laikytis būtent tokios pozicijos, juo labiau, kad pagal BK 168 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už žurnalisto etikos pažeidimą nenumatyta. Asociacija nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais. Nurodo, kad Komisija nevertino ir negalėjo vertinti ikiteisminio tyrimo pareigūno prašymo pagrįstumo ir (ar) teisėtumo, o tik savo kompetencijos ribose atliko Publikacijos vertinimą visuomenės informavimo etikos požiūriu. Jeigu pareiškėjai kyla abejonių dėl galimo tokio Policijos prašymo pagrįstumo ir (ar) teisėtumo, šias savo pretenzijas ji turėtų teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti ikiteisminį tyrimą atliekančioms ir (ar) kontroliuojančioms institucijoms. Antra, Asociacijos nuomone, Komisijos sprendimas (išvada) dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimo laikytinas dokumentu ir, nevertinant konkretaus policijos prašymo pagrįstumo ir būtinumo jos atliekamame ikiteisminiame tyrime, teikti prašymus dėl publikacijų įvertinimo visuomenės informavimo etikos požiūriu ji gali.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad Policija į Komisiją kreipėsi dėl Publikacijos įvertinimo, praleidusi Darbo reglamente nustatytą 12 mėn. terminą, Asociacija pažymi, jog Darbo reglamente nėra imperatyviai nustatyta, jog skundai (prašymai), pateikti praleidus nustatytą terminą, paliekami nenagrinėti. Šiuo konkrečiu atveju Komisija su Policijos prašymu susipažino 2018 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje ir, atsižvelgdama į tai, jog Komisijos išvada buvo būtina teisėsaugos organų atliekamame ikiteisminiame tyrime, nusprendė šį prašymą nagrinėti, apie tai elektroniniu paštu informuodama pareiškėją su Autore ir pasiūlydama per 20 kalendorinių dienų pateikti paaiškinimus.

Asociacija nesutinka ir su pareiškėjos argumentais, kad jai nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl galimo Kodekso 35 straipsnio pažeidimo. Nurodo, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie Komisijos 2018 m. spalio 16 d. posėdį, kur būtų galėjusi pateikti savo paaiškinimus žodžiu ir atsakyti į Komisijos narių klausimus, tačiau kvietimą dalyvauti posėdyje, kaip ir du prašymus pateikti paaiškinimus raštu, ji sąmoningai ignoravo. Be to, skirtingai, nei teigia pareiškėja, ginčijamame sprendime buvo nurodyta, kad visuomenės informavimo etikos pažeidimai padaryti Autorės parengtoje Publikacijoje, kurią paskelbė pareiškėja, t. y. sprendimas taikytinas tiek Autorei, tiek ir pareiškėjai. Pažymi taip pat ir tai, jog paskelbti ginčijamą sprendimą viešai pareiškėją įpareigoja ne Komisija, o Visuomenės informavimo įstatymo 46¹ straipsnio 6 dalis, nustatanti, jog sprendimai dėl profesinės etikos pažeidimų turi būti skelbiami tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose jie buvo nustatyti.

Asociacija kategoriškai nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad Komisija nėra kompetentinga spręsti dėl jos padarytų visuomenės informavimo etikos pažeidimų, kadangi ji nepriklauso Asociacijai. Nurodo, kad Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti fundamentalūs visuomenės informavimo veiklai keliami kriterijai – pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje laikosi profesinės etikos normų, Kodekso nuostatų. Šių fundamentalių visuomenės informavimo principų, vienas kurių – Kodekso privalomas laikymasis, yra visų be išimties viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų (įskaitant ir pareiškėją) profesinė pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jie Asociacijos veikloje ar ne. Tai, jog pareiškėja šiuo atveju nepriklauso nei vienai Asociaciją sudarančiai organizacijai, neatleidžia jos nuo minėtos pareigos laikytis Kodekso nuostatų ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos ji galimai padarė informuodama visuomenę, ar asmenų skundus dėl jos veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas. Pažymi, jog analogiškos pozicijos šiuo klausimu laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1651-629/2018) (el. byla, 14-17 psl.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo, dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. EKS-47/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2017 m. liepos 12 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir internetiniame tinklapyje „www.lrytas.lt“ buvo paviešintas žurnalistės A. K. straipsnis „Žmogžudystė už grotų“, kuriame pasakojama apie tai, kad Alytaus pataisos namuose tarp dviejų kalinių įvykusio konflikto metu vienas kalinys buvo nužudytas. Publikacijoje buvo aprašyta tarp kalinių įvykusio konflikto eiga, nurodytas nužudymo įrankis, būdas ir nužudytojo mirties aplinkybės, paviešinti kalinių vardai ir pavardės, nurodyta, kad jie abu yra narkomanai, sergantys ŽIV ir kad nužudytajam įvykio dieną buvo prasidėjęs abstinencijos priepuolis, todėl jis buvo labai suirzęs ir kabinėjosi prie kitų nuteistųjų (el. byla, 22 psl.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius (toliau – Komisariatas) 2018 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į Asociaciją raštu „Dėl žurnalistės A. K. straipsnio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-2-00013-18“, kuriame nurodė, kad Komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2017 m. liepos 12 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir internetiniame tinklapyje „www.lrytas.lt“ buvo paviešintas straipsnis, kuriame bausmę atliekantis R. K. buvo apkaltintas nusikaltimo padarymu bei be jo sutikimo viešai buvo pasinaudota ir paskelbta informacija apie jo privatų gyvenimą. Rašte taip pat nurodyta, kad 2017 m. liepos 12 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir internetiniame tinklapyje „www.lrytas.lt“ buvo paviešintas žurnalistės A. K. straipsnis „Žmogžudystė už grotų“, kuriame žurnalistė A. K. parašė „Nuo narkotikų priklausomas ir ŽIV užsikrėtusiam nuteistajam (turėdama omeny R. K.) buvo prasidėjęs abstinencijos priepuolis, todėl jis buvo labai suirzęs ir kabinėjosi prie kitų nuteistųjų“, t. y. ji viešai paskelbė informaciją apie R. K. privatų gyvenimą. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis BPK 97 straipsniu, Komisariatas prašė pranešti, ar žurnalistė A. K. nurodytame straipsnyje nepažeidė žurnalistų etikos (el. byla, 9, 23 psl.).

Visuomenės informavimo etikos komisija 2018 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje svarstė Komisariato prašymą įvertinti A. K. Publikaciją ir, atsižvelgiant į tai, jog Komisijos išvada būtina teisėsaugos organų atliekamame ikiteisminiame tyrime, nusprendė šį prašymą nagrinėti, nepaisant to, jog į Komisiją buvo kreiptasi praėjus daugiau nei 12 mėn. nuo ginčo publikacijos paskelbimo (el. byla. 34-35 psl.).

Komisija 2018 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu paštu kreipėsi į UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“ ir A. K., informuodama apie Komisariato prašymą ir prašydama per 20 kalendorinių dienų nuo šio laiško gavimo dienos elektroniniu paštu pateikti komisijai dėl jo paaiškinimą (el. byla, 29 psl.).

UAB „Lrytas“ 2018 m. rugsėjo 5 d. pateikė Komisijai paaiškinimą „Dėl Vilniaus AVPK 3PK prašymo“, kuriame atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsniu, ikiteisminio tyrimo pareigūnas <...> turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. UAB „Lrytas“ nuomone, prašoma pateikti išvada, ar žurnalistė A. K. nepažeidė etikos, nėra nei daiktas, nei dokumentas. Objekto tyrimą gali atlikti specialistas, kurio sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89 straipsnis, o Komisija šios sąvokos neatitinka. Mano, kad tokios pozicijos turėtų laikytis ir Komisija (e. byla, 10 psl.).

Komisija 2018 m. spalio 4 d. elektroniniu paštu informavo UAB „Lrytas“, UAB „Lietuvos rytas“ ir A. K., kad 2018 m. spalio 16 d. 15.10 val. svarstys Komisariato kreipimąsi dėl Publikacijos, pasiūlė iki 2018 m. spalio 12 d. pateikti paaiškinimus dėl kreipimosi ir kvietė dalyvauti Komisijos posėdyje (el. byla, 30 psl.).

UAB „Lrytas“ Komisijai 2018 m. spalio 10 d. pranešė, kad savo poziciją jau yra išdėstęs 2018 m. rugsėjo 5 d. išsiųstame rašte (el. byla, 21 psl.).

Komisija, išnagrinėjusi Komisariato kreipimąsi dėl Publikacijos, 2018 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą Nr. EKS-4718, kuriuo pripažino, jog A. K. Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 35 ir 47 straipsnių reikalavimai ir įpareigojo UAB „Lietuvos rytas“ šį sprendimą paskelbti (el. byla, 19-20 psl.)). Komisija sprendimą priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46¹ straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, 6 dalimi.

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja neginčija ginčijamame sprendime konstatuotų Kodekso 35 ir 47 straipsnių reikalavimų pažeidimų, tačiau ginčijamą sprendimą laiko neteisėtu ir prašo panaikinti dėl galimų procedūrinių pažeidimų atliekant visuomenės informavimo etikos pažeidimo tyrimą bei kelia klausimą dėl Komisijos kompetencijos taikyti jai sankciją.

Dėl Komisijos kompetencijos

Pareiškėja nurodo, kad pagal VIĮ nuostatas, Komisija turi kompetenciją nagrinėti tik Asociacijai priklausančių narių veiklą. Nagrinėjamu atveju ji nėra Asociacijos narys, todėl Komisija šiuo atveju apskritai neturėjo kompetencijos priimti skundžiamą sprendimą.

VIĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. VIĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę (2014 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. XII-1357 redakcija). Žurnalistai turi pareigą, be kita ko, teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais; nevykdyti viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Kodeksą; vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų; informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais ir kt. (Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalis). Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas (VIĮ 43 straipsnio 1 dalis).

Asociacija yra viena iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, savo veikloje siekianti užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija (VIĮ 46 straipsnio 1 dalis). Visuomenės informavimo etikos komisija šiuo atveju yra kolegialus, Asociacijos sprendimus pagal nustatytą kompetenciją priimantis organas. Komisijos kompetencija apima šias funkcijas: 1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; 3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; 4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; 5) organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys (VIĮ 46¹ straipsnio 1, 3, 4 dalys).

Aptartų VIĮ nuostatų analizė leidžia teismui teigti, kad visuomenės informavimo principų, tarp jų ir etikos normų bei Kodekso nuostatų, laikymasis yra kiekvieno viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto ar leidėjo pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jis Asociacijos veikloje ar ne, yra jos narys ar juo nėra. Šios pareigos vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Asociacija bei jos kolegialus organas – Komisija, kuri būtent ir nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė bet kurie viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, taip pat nepriklausomai nuo to, dalyvauja jie Asociacijos veikloje ar ne, yra jos nariai ar jais nėra. Tai, kad pareiškėja šiuo atveju nėra Asociacijos narė, neatleidžia jos nuo minėtos pareigos laikytis, be kita ko, etikos normų bei Kodekso nuostatų, ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos ji galbūt padarė informuodama visuomenę, ar asmenų skundus dėl jos veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pareiškėjos argumentai, kad ji nėra Asociacijos narė, todėl Komisija šiuo atveju apskritai neturėjo kompetencijos priimti skundžiamą sprendimą, yra nepagrįsti ir atmestini. Tai, kad pareiškėja nėra Asociacijos narės, nereiškia, kad ji gali nesilaikyti profesinės etikos normų bei Kodekso nuostatų ir būti nekontroliuojama.

Dėl kreipimosi į Komisiją termino praleidimo

Pareiškėja skunde nurodo, kad Komisariatas prašymą dėl Publikacijos įvertinimo pateikė praleidęs Komisijos darbo reglamento 17 straipsnyje numatytą 12 mėnesių terminą, kuris, jos nuomone, yra naikinamasis, todėl Komisija nepagrįstai jį išnagrinėjo.

Pagal VIĮ 46¹ straipsnio 3 dalies 2–3 punktus, Komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Etikos kodekso nuostatas, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Etikos kodekso pažeidimų. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Komisija dirba pagal jos patvirtintą Komisijos darbo reglamentą.

Darbo reglamento 17 punkte nustatyta, kad į Komisiją dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimų gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo tos dienos, kurią pažeidimas buvo padarytas. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo jo gavimo dienos. Skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, jeigu jam išnagrinėti reikalinga papildoma medžiaga.

Kaip matyti iš atsiliepimo į skundą argumentų, Asociacija neneigia, kad Darbo reglamento 17 straipsnyje nustatytas 12 mėnesių terminas buvo praleistas. Ši aplinkybė buvo aptarta Komisijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje. Iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 24 d. Išrašo iš Komisijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. protokolo Nr. 15 turinio matyti, kad Komisija svarstė Komisariato prašymą įvertinti A. K. Publikaciją ir, atsižvelgiant į tai, jog Komisijos išvada būtina teisėsaugos organų atliekamame ikiteisminiame tyrime, bendru sutarimu nusprendė šį prašymą nagrinėti nepaisant to, jog į Komisiją buvo kreiptasi praėjus daugiau nei 12 mėn. nuo ginčo publikacijos paskelbimo.

Pažymėtina, kad nurodyta Darbo reglamento norma iš esmės reglamentuoja asmenų skundų dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus visuomenės informavimo etikos nuostatas, padavimo Komisijai terminus. Nagrinėjamu gi atveju Komisija nusprendė atlikti tyrimą, gavusi teisėsaugos institucijos kreipimąsi, prašant pateikti išvadą dėl galimo visuomenės informavimo etikos pažeidimo, todėl įvertinusi jo svarbą, priėmė sprendimą nagrinėti šį kreipimąsi ir tai padarė savo kompetencijos ribose. Be to, kaip matyti iš Darbo reglamento 22 punkto, kuriame nustatyti atvejai, kai Komisija turi teisę atsisakyti nagrinėti skundą, Darbo reglamento 17 punkte nustatyto termino praleidimas nėra numatytas kaip pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Komisariato kreipimosi pateikimas po Darbo reglamento 17 punkte nustatyto termino, nėra pagrindas, dėl kurio Komisija privalėjo jį atsisakyti nagrinėti.

Pareiškėjos skunde keliamas Komisariato prašymo pateikti išvadą, reikalingą atliekant ikiteisminį tyrimą, teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos dalykas. Kaip pagrįstai nurodė Asociacija atsiliepime į skundą, dėl to pareiškėja pretenzijas turėtų reikšti tokį prašymą pateikusiai ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai. Kaip minėta, Komisija pagal VIĮ yra kompetentinga nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Etikos kodekso nuostatas. Taigi, nagrinėjamu atveju gavusi ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos pranešimą apie galimai pažeistą žurnalisto etiką, Komisija tyrimą atliko savo kompetencijos ribose. Tai, kokią įrodomąją galią turės Komisijos išvada, yra ikiteisminio tyrimo bylos dalykas.

Pareiškėja skunde teigia, kad jai nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl galimo Kodekso 35 straipsnio pažeidimo.

Komisijos Darbo reglamento 30 punkte nurodyta, kad apie Komisijos posėdį el. paštu pranešama visuomenės informavimo priemonės, dėl kurios pateiktas nagrinėti skundas, skleidėjui, rengėjui (jeigu rengėjas Komisijai yra žinomas).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad laikantis šių nuostatų apie Komisariato kreipimąsi elektroniniu paštu buvo informuoti du kartus tiek pareiškėja, tiek internetiniame tinklapyje Publikaciją paskelbusi UAB „Lrytas“, tiek Publikacijos autorė (el. byla, 29, 30 psl.). Atkreiptinas dėmesys, kad elektroniniu paštu teiktuose pranešimuose nebuvo nurodyta, kokius konkrečius Kodekso pažeidimus nagrinės Komisija, buvo tik informuojama apie gautą Komisariato kreipimąsi, kuris buvo pradėtas prie elektroninio laiško. Be to, pareiškėjos atstovas 2018 m. spalio 4 d. buvo kviečiamas atvykti į 2018 m. spalio 16 d. posėdį. Pareiškėja skunde nenurodė, kad elektroninio pašto adresas, kuriuo jai buvo siunčiamas pranešimas, yra neteisingas. Kaip matyti iš bylos, paaiškinimus dėl Publikacijos pateikė tik UAB „Lrytas“.

Atsižvelgiant į tai, teigti, kad pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl galimo visuomenės informavimo etikos pažeidimo, nėra jokio pagrindo. Be to, nesutikimo su Komisijos konstatuotais Kodekso pažeidimais argumentus, pareiškėja turėjo teisę nurodyti skunde teismui. Kaip minėta, pareiškėja Komisijos konstatuotų Kodekso pažeidimų skunde nekvestionuoja.

Nustatyta, kad Publikacijoje buvo pasakojama apie tai, kad Alytaus pataisos namuose tarp dviejų kalinių įvykusio konflikto metu vienas kalinys buvo nužudytas. Publikacijoje buvo aprašyta tarp kalinių įvykusio konflikto eiga, nurodytas nužudymo įrankis, būdas ir nužudytojo mirties aplinkybės, paviešinti abiejų kalinių vardai ir pavardės, nurodyta, jog abu jie narkomanai ir sirgo ŽIV, ir, jog aprašomo konflikto metu nužudymu įtariamam kaliniui buvo prasidėjęs abstinencijos priepuolis (el. byla, 22 psl.).

Kodekso 35 straipsnis, nustato, jog draudžiama skelbti duomenis apie asmenį, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos be to asmens sutikimo, o asmeniui žuvus – be jo artimųjų sutikimo, šie duomenys gali būti skelbiami be asmens ar jo artimųjų sutikimo tik tais atvejais, kai nuo nusikalstamos veikos nukentėjo viešasis asmuo arba skelbti šiuos duomenis yra viešasis interesas. To paties kodekso 47 straipsnis, nustato, jog, gerbdami asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti informacijos apie asmens sveikatos būklę, gydymą, prognozes, taip pat kitos sveikatos informacijos be to asmens ar jo įstatyminių atstovų sutikimo, tokia informacija gali būti skelbiama be asmens artimųjų sutikimo tik esant šių sąlygų visumai: kai kalbama apie viešąjį asmenį, kai skelbti šią informaciją yra viešasis interesas ir kai turima oficiali medicinos įstaigos išvada.

Kaip matyti, ginčo Publikacijoje yra paskelbti nukentėjusiojo asmens vardas ir pavardė. Šis asmuo nėra laikytinas viešuoju asmeniu. Taip pat Publikacijoje buvo paskelbti ir nužudymu įtariamo asmens sveikatos duomenys. Pripažintina, kad galimai viešas interesas yra kalbėti apie tai, jog dalis kalinčių asmenų kenčia nuo abstinencijos, tačiau skelbti nužudytojo vardą ir pavardę, kaip ir tai, jog įtariamasis nužudymu serga ŽIV, be atitinkamo jo artimųjų sutikimo viešo intereso nebuvo. Todėl Komisija pagrįstai konstatavo Kodekso 35 ir 47 straipsnių pažeidimus.

Iš ginčijamo sprendimo formuluotės pareiškėja daro išvadą, kad dėl galimo visuomenės informavimo etikos pažeidimo buvo kaltinama tik Autorė, tuo tarpu, pripažinta pažeidusia Kodekso nuostatas ir įpareigota paskelbti sprendimą buvo pareiškėja.

Ginčijamame sprendime konstatuota, kad Kodekso pažeidimai nustatyti Autorės Publikacijoje, kurią paskelbė pareiškėja dienraštyje.

Vadovaujantis VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalimi, Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir šio įstatymo 44 straipsnyje.

Iš Išrašo iš 2018 m. spalio 16 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 19 turinio matyti, kad Komisija nusprendė vertinti tik laikraštyje paskelbtą Publikaciją, kadangi internete šios publikacijos rasti nepavyko, galimai ji buvo pašalinta (el. byla 25 psl.). Byloje ginčo, kad Publikacija, kurioje konstatuoti Kodekso pažeidimai, buvo paskelbta 2017 m. liepos 12 d. pareiškėjai priklausančiame dienraštyje „Lietuvos rytas“, nėra. Todėl vadovaujantis VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalimi, pareiškėja pagrįstai įpareigota Komisijos sprendimą paskelbti laikraštyje „Lietuvos rytas“.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2018 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. EKS-47/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų“ yra priimtas kompetentingos institucijos, nepažeidžiant nustatytų procedūrų, yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas.

Netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, todėl prašymas priteisti šias išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundą atmesti.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė