Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-09 · Byla Nr. N-444-1390-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-09
Bylos Nr.
N-444-1390-11
Teisminio proceso Nr.
4-12-3-00310-2010-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1390/2011Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00310-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. N. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarimo G. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Akmenės rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 25 d. nutarimu pripažino G. N. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam subendrintą nuobaudą – 3500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Nuobauda skirta už tai, kad G. N. 2010 m. gegužės 14 d., 18.17 val., L. P. a. 4a, Naujojoje Akmenėje, vairuodamas transporto priemonę VW Golf atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę Skoda Octavia ir ją apgadino. Po eismo įvykio neįjungęs avarinės šviesos signalizacijos, nepastatęs avarinio sustojimo ženklo iš įvykio vietos pasišalino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. N. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimą ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad neneigia galbūt kliudęs kitą transporto priemonę ir ją apgadinęs, tačiau jokio kontakto nematė ir nejuto (kaip ir šalia sėdėjusi jo motina). Atkreipia dėmesį, kad automobilių apžiūros metu konstatuota, kad automobiliai apgadinti nežymiai. Nurodo, jog automobilį vairuoja beveik 20 metų, niekada nėra pažeidęs Kelių eismo taisyklių. Apylinkės teismo priimtas nutarimas prieštarauja protingumo, teisingumo, žmogiškumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu G. N. skirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. už eismo įvykio sukėlimą ir pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259). Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/2006).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Akmenės rajono apylinkės teismas nutarime nurodė, jog G. N. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir bylos medžiaga. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo atsakomybės klausimą, iš esmės apsiribojo tik byloje esančių įrodymų išvardijimu, visiškai nenagrinėdamas G. N. kaltės klausimo. Pažymėtina, kad iš G. N. paaiškinimo (b. l. 1) ir apeliacinio skundo (b. l. 24-25) matyti, kad asmuo pripažįsta savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo ir gailisi, tačiau nurodo, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino nežinodamas, jog apgadino kitą automobilį. Iš byloje esančio I. N. paaiškinimo (b. l. 6) matyti, kad ji važiavo kartu su atsakomybėn traukiamu asmeniu, tačiau automobilių kontakto taip pat nejuto. Be to, automobilių susidūrimą tiesiogiai stebėjusi A. D. paaiškinime pareigūnams nurodė, jog automobilis VW Golf po susidūrimo nuvažiavo net nesustojęs (b. l. 8). Tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų kvietęs šiuos asmenis į teismo posėdį, teismas neapklausė jų liudytojais, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra ne kartą išaiškinta, kad rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginti jų parodymams teismo posėdžio metu ir jų nepakeičia. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad liudytojų parodymai yra itin svarbūs, nustatant atsakomybėn traukiamo asmens kaltės (tyčios) klausimą, ypatingai vertinant tai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai, viso bylos nagrinėjimo metu teigė susidūrimo nejutęs. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra automobilių apgadinimų nuotraukų, tuo tarpu iš transporto priemonių techninės apžiūros aktų (b. l. 9, 10) matyti, kad automobiliai apgadinti nežymiai – tik nubrozdinti, be to, aktuose padarytos išvados, kad automobiliai techniškai tvarkingi.

Taip pat pažymėtina, kad byloje nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išsamiai patikrinti, kokius paaiškinimus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kokie įrodymai byloje buvo betarpiškai tirti ir pan. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus.

Įvertinus paminėtą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai netyrė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl byla nebuvo visapusiškai išnagrinėta. Dėl šių aplinkybių Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarimą G. N. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius