Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas I. I. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 1 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad nuo 2003-03-07 iki 2014-02-17 jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas yra apie 8 kv. m, pareiškėjas buvo kalinamas kartu su 3–5 asmenimis. Pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3 punktą, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonės 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatyto priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.. I. I. buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis ir dėl to patyrė didelę neturtinę žalą – psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo pareiškėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, bendravimo galimybės negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai. Patirtą neturtinę žalą I. I. vertina 1 000 000 Eur.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dėl kalinimo sąlygų sutriko jo sveikata. Anksčiau I. I. jokiomis ligomis nesirgo, jos buvo diagnozuotos tik 2014 m. Kalinimo sąlygos prilygo fiziniam ir psichologiniam kankinimui, taip pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdoma tęstinė nusikalstama veika, kuri turi būti objektyviai įvertinta kaip vientisas veiksmas. Nurodė, kad dėl teisių pažeidimo į įvairias institucijas nuolat kreipėsi ir būdamas Lukiškių TI-K. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013 m. pareiškėjui paskyrė advokatą, kuris turėjo paruošti skundą teismui jo vardu, tačiau advokatas to nepadarė. I. I. laukė, kol advokatas parengs skundą teismui, o 2015 m. į teismą kreipėsi savarankiškai. Kad į teismą kreiptasi tik 2015 m. turėjo įtakos ir pareiškėjo liga, dėl kurios jis negali lankytis įstaigose, kadangi patalpose pablogėja savijauta. Pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad 4 metus pareiškėjas buvo laikomas kamerose su dar trimis asmenimis ir tik keletą dienų buvo laikomas kartu su vienu ar su dviem asmenimis. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros periodiškai remontuojamos, tačiau remontai atliekami nekokybiškai, todėl atsilupa dažai, nuo sienų ir lubų byra tinkas, skylinėja grindų plytelės. Pareiškėjas niekada negadino įstaigos inventoriaus, nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių. Temperatūra kamerose tiek žiemą, tiek vasarą neatitiko nustatytų reikalavimų, dėl to I. I. kreipėsi į Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nurodė, kad kalintys asmenys neturi galimybių laikytis elementarios higienos. Lukiškių TI-K laikomi asmenys turi teisę tik vieną kartą per savaitę 15 minučių pasinaudoti dušu. Prausti viso kūno po šaltu vandeniu mažoje praustuvėje neįmanoma. Patalynė sena, nešvari, iš jos sklinda neestetiški kvapai. Kamerose nuolat drėgna, vėdinimas per langą nėra tinkamas, kadangi drėgmė nespėja išgaruoti, ji įsigeria į patalynę bei kitus daiktus. Sanitarinis mazgas yra atviras. Kamerose nuolat džiovinami kalinčių asmenų rūbai, plaunamos grindys, indai, todėl mažose kamerų patalpose susikaupia daug drėgmės. Kamerose yra įrengtas stalas ir dvi kėdės, ant kurių turi susėsti keturi asmenys, kad galėtų pavalgyti karšto maisto. Pasivaikščiojimo kiemelių, į kuriuos kalintys asmenys vedami pasivaikščioti vieną valandą per dieną, stogeliai padaryti iš asbesto šiferio, kuris sukelia daugelį ligų ir dėl to yra uždraustas naudoti. Nurodė, kad atvykęs į Lukiškių TI-K 2010 m., I. I. pusę metų turėjo rašyti prašymus ir skundus, kad galėtų patekti pas gydytoją terapeutą. Pareiškėjas serga sunkia sąnarių liga, jam būtina nuolat daryti fizioterapinius pratimus, kad palaikytų raumenų tonusą, tačiau būdamas Lukiškių TI-K, jis tokios galimybės neturėjo, I. I. teko vartoti stiprius nuskausminamuosius vaistus. Į sporto salę kalintys asmenys vedami geriausiu atveju vieną kartą per mėnesį. I. I. prašė Lukiškių TI-K administracijos jo taip dažnai neperkėlinėti iš vienos kameros į kitą, tačiau šis prašymas nebuvo tenkinamas. Pareiškėjas negali kelti didelio svorio, tačiau buvo priverstas nešioti savo asmeninius daiktus iš vienos kameros į kitą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų I. I. susirgo psichine nervine liga, jis negali dirbti, vairuoti, lankytis parduotuvėje. Pareiškėjas yra priverstas visą laiką vartoti vaistus. I. I. nebuvo leidžiami ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais: tėvu, sugyventine, taip jį diskriminuojant. Nuo 2010 m. iki 2013 m. dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos nebuvo leidžiami ir trumpalaikiai pasimatymai. Atkreipė dėmesį, kad natūralus Lukiškių TI-K kamerų apšvietimas taip pat neatitiko nustatytų reikalavimų.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad I. I. kreipėsi į teismą su skundu dėl tariamai jam padarytų pažeidimų kalint Lukiškių TI-K kamerose nuo 2003-03-07 iki 2014-02-17, o skundą pateikė 2015-02-27, todėl praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, nustatytą Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje.

Paaiškino, kad Nuteistųjų (suimtųjų), laikomų Lukiškių TI-K, kamerų numerių ir kalinių jose patikrinimo žurnalų laikymo terminas įstaigoje yra 10 metų, vėliau žurnalai naikinami. Pirmą kartą pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2003-03-18 iki 2004-08-25, todėl pateikė duomenis apie I. I. laikymą nuo 2010 m., kai jis buvo antrą kartą atvežtas į įstaigą.

Paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad 2010-02-24 vakare, 2010-06-02 ryte, nuo 2010-06-08 iki 2010-06-13, 2010-06-14 ryte, 2010-06-22 vakare, nuo 2010-06-23 iki 2010-06-28, 2010-06-29 ryte, 2010-11-03 ryte, 2011-02-24 ryte, 2011-05-05 ryte, 2011-05-17 ryte, 2011-05-20 vakare, nuo 2011-05-21 iki 2011-05-22, 2011-05-23 ryte, 2011-06-16 ryte, 2011-06-20 ryte, 2011-06-22 ryte, 2011-06-23 ryte, 2011-07-11, 2011-07-12 ryte, 2011-10-18 ryte, 2012-01-05, 2012-01-06 ryte, 2012-02-22 ryte, 2012-02-23 ryte, 2012-08-09 ryte, 2012-08-14 vakare, 2012-08-15, 2012-08-16 ryte, 2012-09-10 ryte, 2012-09-13 ryte, 2012-10-12 ryte, 2012-12-07 ryte, 2013-01-03 ryte, 2013-04-03 ryte, 2013-04-24 ryte, 2013-07-15, 2013-07-17, 2013-08-12, nuo 2013-10-16 iki 2013-10-17, nuo 2013-11-06 iki 2013-11-07 ir 2013-11-13 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Nuo 2011-01-13 iki 2011-01-20 ir nuo 2011-02-08 iki 2011-02-11 pareiškėjo nebuvo įstaigoje.

Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie įprastai laikomi po vieną.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Visą laiką duodamas reikalingas inventorius, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kurią kiekvienais metais pratęsia. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.

Pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti bei higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių bei kitų baldų.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Nurodė, kad I. I. skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nuskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietą. I. I. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nesvarbu, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.

Dėl senaties taikymo

Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad skundą pareiškėjas surašė 2015-02-17, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.

I. I. skundą teismui dėl žalos atlyginimo pateikė 2015-02-17, taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2012-02-17 praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų nenurodo, laikoma, kad I. I. teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2012-02-17. Taigi, laikotarpiui iki 2012-02-17 jis praleido senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). I. I. nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Pareiškėjo argumentai, kad netinkamos kalinimo sąlygos yra tęstinė daug metų trukusi veika, o senaties terminą jis praleido dėl to, kad valstybės paskirtas advokatas jam neparengė skundo bei dėl I. I. ligos, atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reikalavimams dėl neturtinės žalos, patikros dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo pareikšti yra taikomas 3 metų senaties terminas, o pats pažeidimas nėra laikomas tęstiniu. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo liga buvo tokia sunki, kad atėmė visas galimybes anksčiau kreiptis į teismą. Jeigu I. I. iš tikrųjų, kaip teigia,dėl ligos negalėjo lankytis įstaigose, skundą teismui jis galėjo išsiųsti paštu. Be to, Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2003-03-07, tačiau į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą jis kreipėsi tik 2013 m. rugsėjo mėnesį. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad skundas teismui laiku nebuvo pateiktas būtent dėl advokato neveikimo, ar kad I. I. būtų skundęs advokato veiksmus. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Taigi, pareiškėjas teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2012-02-17, o laikotarpiui iki 2012-02-16 įskaitytinai jis praleido senaties terminą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjui padarytos neturtinės žalos vertinimo periodas yra nuo 2012-02-17 iki 2014-02-17.

Dėl kamerų plotų

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Ginčo laikotarpiu nuo 2012-02-17 iki 2012-08-08 įskaitytinai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 140, kurios plotas 7,94 kv. m. Nepažeidžiant ploto reikalavimų, šioje kameroje buvo galima laikyti 2 asmenis, tačiau 2 asmenys buvo laikomi tik 2012-02-22 ryte ir 2012-02-23 ryte. Kitu metu minėtoje kameroje buvo kalinami 3–4 asmenys. Nuo 2012-08-09 iki 2012-09-10 įskaitytinai I. I. laikytas kameroje Nr. 161, kurios plotas 7,94 kv. m. Šioje kameroje 1 asmuo buvo laikomas 2012-08-09 ryte, 2 asmenys – 2012-08-14 vakare, 2012-08-15, 2012-08-16 ryte ir 2012-09-10 ryte. Kitu metu minėtoje kameroje buvo kalinami 3–4 asmenys. Nuo 2012-09-11 iki 2012-09-27 įskaitytinai pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 150, kurios plotas 7,56 kv. m. Šioje kameroje 2 asmenys laikyti 2012-09-13 ryte. Kitu metu buvo kalinami 3–4 asmenys. Nuo 2012-09-28 iki 2012-10-08 įskaitytinai I. I. kalintas kameroje Nr. 152, kurios plotas 7,94 kv. m. Visą laikotarpį kalinti 3-4 asmenys. Nuo 2012-10-09 iki 2012-12-03 įskaitytinai pareiškėjas kalintas kameroje Nr. 136, kurios plotas 7,94 kv. m. Šioje kameroje 2 asmenys kalinti tik 2012-10-12 ryte. Kitu metu kalinti 3–4 asmenys. Nuo 2012-12-04 iki 2012-12-11 įskaitytinai I. I. kalintas kameroje Nr. 132, kurios plotas 7,94 kv. m. Šioje kameroje 2 asmenys laikyti 2012-12-07 ryte.Visu kitu kalinimo laiku šioje kameroje laikyti 3–4 asmenys. Nuo 2012-12-12 iki 2013-01-02 įskaitytinai pareiškėjas kalintas kameroje Nr. 159, kurios plotas 7,94 kv. m. Visu kalinimo laiku kameroje laikyti 3–4 asmenys. 2013-01-03 I. I. buvo perkeltas į kamerą Nr. 125, kurios plotas 6,48 kv. m ir ryte laikytas vienas, o vakare perkeltas į kamerą Nr. 185, kurios plotas 7,94 kv. m, ir laikytas iki 2013-02-27 įskaitytinai trise–keturiese. Nuo 2013-02-28 iki 2013-07-14 įskaitytinai pareiškėjas laikytas kameroje Nr. 145, kurios plotas 7,94 kv. m. Šioje kameroje dviese I. I. laikytas 2013-04-03 ryte ir 2013-04-24 ryte. Nuo 2013-07-15 iki 2013-10-13 įskaitytinai pareiškėjas laikytas kameroje Nr. 156, kurios plotas 7,94 kv. m. Šioje kameroje 2 nuteistieji buvo laikomi 2013-07-15, 2013-07-17 ir 2013-08-12. Kitu metu kalinti 3–4 asmenys. Nuo 2013-10-14 iki 2013-11-05 įskaitytinai I. I. laikytas kameroje Nr. 154, kurios plotas 7,94 kv. m. Dvi dienas – 2013-10-16 ir 2013-10-17 kameroje laikyti 2 asmenys, o kitu metu 3–4. Nuo 2013-11-06 iki 2013-11-11 pareiškėjas laikytas kameroje Nr. 178, kurios plotas 7,94 kv. m. Šioje kameroje dviese laikytas 2013-11-06 ir 2013-11-07, kitu metu laikyti 3–4 asmenys. Nuo 2013-11-12 iki 2014-02-16 I. I. laikytas kameroje Nr. 137, kurios plotas 7,75 kv. m. Du asmenys šioje kameroje laikyti 2013-11-13, kitu metu laikyti 3–4 asmenys.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose nuo 2012-02-17 iki 2012-02-21, 2012-02-22 ir 2012-02-23 vakarais, nuo 2012-02-24 iki 2012-08-13, 2012-08-14 ryte, nuo 2012-08-16 vakaro iki 2012-09-09, 2012-09-10 vakare, 2012-09-11, 2012-09-12, nuo 2012-09-13 vakaro iki 2012-10-11, nuo 2012-10-12 vakaro iki 2012-12-06, nuo 2012-12-07 vakaro iki 2013-01-02, nuo 2013-01-03 vakaro iki 2013-04-02, nuo 2012-04-03 vakaro iki 2013-04-23, nuo 2013-04-24 vakaro iki 2013-07-14, 2013-07-16, nuo 2013-07-18 iki 2013-08-11, nuo 2013-08-13 iki 2013-10-15, nuo 2013-10-18 iki 2013-11-05, nuo 2013-11-08 iki 2013-11-12 ir nuo 2013-11-14 iki 2014-02-16 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

I. I. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 731 dieną. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, I. I. buvo laikomas tik 9 dienas, 14 rytų ir vieną vakarą. Jeigu pusę dienos pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitą pusę – netrūkstant ploto, laikytina, kad visą tą dieną jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus, kadangi nėra žinoma tiksli laikymo trukmė. Taigi, I. I. kalint Lukiškių TI-K, 722 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto.

Dėl Lukiškių TI-K perpildymo

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu.

Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo

Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas yra atviras, todėl kamerose buvo drėgna.

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-03-20 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-214 matyti, kad kameroje Nr.125 tualetas nuo gyvenamosios patalpos dalies yra atitvertas betonine sienele (b. l. 83–86). Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Teismo nuomone, tokia tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Ginčo, kad prausyklose yra šaltas vanduo, nekyla. Kamerose tiekti šiltą vandenį teisės aktai Lukiškių TI-K administracijos neįpareigoja.

Dėl kamerų apšvietimo, drėgmės, temperatūros, patalpų vėdinimo ir kitų reikalavimų

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktus natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Iš administracinėje byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kameroje Nr. 136 dirbtinė dieninė apšvieta siekė 203 lx, o naktinė –2 lx, kameroje Nr. 150 atitinkamai 325 lx ir 2 lx, kameroje Nr. 152 – 232 lx ir 12 lx, o kameroje Nr. 161 –210 lx ir 10 lx (b. l. 77–80). Dirbtinis naktinis apšvietimas kameroje Nr. 125 siekė 11–17 lx, o dieninė dirbtinė apšvieta – 210 lx (b. l. 81–82, 83–86). Išmatuota dirbtinė apšvieta Lukiškių TI-K kameroje Nr. 145 siekė 446 lx, kameroje Nr. 156 – 288–361 lx, o naktinė dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 145 siekė 11–21 lx, kameroje Nr. 156 – 13–61 lx (b. l. 87–88, 92–93, 95–97, 102–104, 109–110). Šie duomenys patvirtina, kad dirbtinė kamerų apšvieta ne visada atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus. Kadangi natūralaus apšvietimo koeficiento tinkamas užtikrinimas susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, šis reikalavimas netaikomas (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punktas).

Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kameroje Nr. 150 santykinė oro drėgmė sudarė 56 procentus, kameroje Nr. 152 –52 procentus, o kameroje Nr. 161 –58 procentus (b. l. 77–80). Lukiškių TI-K kameroje Nr. 125 santykinė oro drėgmė sudarė 40,1–42 procentus (b. l. 81–82, 83–86). Santykinė oro drėgmė Lukiškių TI-K kameroje Nr. 145 sudarė 54,9 procento, o kameroje Nr. 156 – 53–69 procentų (b. l. 87–88, 95–97, 102–104, 109–110). Šie rodikliai iš esmės atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kad laisvės atėmimo vietų oro drėgmė šiltuoju laikotarpiu turi būti 35–65 procentų, o šaltuoju – 35–60 procentų. Pažymėtina, kad šiltuoju laikotarpiu kameroje Nr. 156 santykinė oro drėgmė viršijo nustatytus reikalavimus 4 procentais, tačiau atlikus grįžtamąją kontrolę, šis pažeidimas buvo pašalintas. Duomenų apie kitų kamerų santykinę oro drėgmę ginčo laikotarpiu nėra pateikta.

Lukiškių TI-K kameroje Nr. 136 oro temperatūra 2012 m. lapkričio mėnesį buvo 16,8 ?C, kameroje Nr. 150 – 16,9 ?C, kameroje Nr. 152 – 16,5, o kameroje Nr. 161 – 16,6 ?C (b. l. 77–80). Lukiškių TI-K kameroje Nr. 125 oro temperatūra 2013 m. sausio mėnesį buvo 11,2 ?C, o 2013 m. kovo mėnesį – 18 ?C (b. l. 81–82, 83–86). Oro temperatūra Lukiškių TI-K kameroje Nr. 145 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo 20,6 ?C, o kameroje Nr. 156 – 21,2 ?C (b. l. 87–88). 2013 m. rugpjūčio mėnesį oro temperatūra Lukiškių TI-K kameroje Nr. 156 buvo 27,4 ?C (b. l. 95–97, 102–104). Šie duomenys patvirtina, kad oro temperatūra kamerose ne visada atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad šaltuoju metu oro temperatūra patalpose turi būti ne žemesnė nei 18 ?C. Duomenų apie kitų kamerų, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, oro temperatūrą nėra pateikta.

Lukiškių TI-K nurodė, kad visos kameros vėdinamos natūraliai per langą. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu tikrintose Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos natūraliai per atidaromus langus (b. l. 78–80, 81–82, 83–86, 87–88, 95–97), nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimo, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-11-13 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-1313 matyti, kad kamerose Nr. 136 ir Nr. 150 lubos ir sienos buvo nudažytos, pelėsio vizualiai nenustatyta, ant kamerų Nr. 152 ir Nr. 161 lubų bei sienų buvo atšokusių dažų plotų, pelėsio vizualiai nenustatyta (b. l. 77–80). Kitų duomenų nėra pateikta. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja.

I. I. nurodė, kad patalynė buvo sena, nešvari, iš jos sklido neestetiški kvapai. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kameroje Nr. 156 patalynė atrodė vizualiai švari (b. l. 95–97). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-08-14 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-946 nurodyta, kad Lukiškių TI-K miegui skirtas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra dezinfekuojamos Lukiškių TI-K patalpose įrengtoje dezinfekcijos kameroje. Dezinfekcijos kameros darbo žurnale registruojama: iš kur paimti nukenksminti daiktai, dezinfekavimo data, atsakingo darbuotojo parašas. Patalynę nustatyta keisti kas septynias dienas (b. l. 95–97). Kitų duomenų nepateikta, todėl I. I. teiginiai, kad patalynė ir čiužiniai yra prastos būklės, nepasitvirtino.

I. I. taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtas stalas ir dvi kėdės, ant kurių turi susėsti keturi asmenys, kad galėtų pavalgyti karšto maisto. Atsižvelgiant į kamerų plotus, dvi kėdės laikytinos pakankamomis, kadangi jų daugiau nebūtų galima laikyti kameroje. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad baldai labai nedideli ir prie jų vienu metu negali valgyti visi patalpoje kalinami asmenys, tačiau valgymas nėra ilgas procesas, todėl per tą laiką, kurį reikia palaukti, norint pavalgyti prie stalo, maistas itin neatšąla ir gali būti valgomas. Pareiškėjo nurodytas aplinkybė dėl netinkamų maitinimosi sąlygų nepripažįstama pažeidimu pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, o kituose teisės aktuose, ši kalinamojo teisė nėra reglamentuojama ir negali lemti neteisėtų veiksmų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (2012-05-18 pavadinimas pakeistas į UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba; b. l. 119–122, 123). Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą (b. l. 125–127). Šiomis sutartimis kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę bei apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Taigi, teisės pareiškėjui kartą per savaitę 15 minučių praustis duše pažeidimas nebuvo nustatytas.

I. I. taip pat nurodė, kad jam buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai su tėvu ir sugyventine. Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė, kuri įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės). Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nuteistaisiais, atliekančiais arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi: nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkiolikos parų į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (1 punktas), 2) nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos Respubliką toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas (2 punktas), 3) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei (3 punktas); nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus (4 punktas). Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nustatyta, kad pasimatymai tardymo izoliatoriuose vyksta be fizinio kontakto. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas pareiškėjui nepriklausė. Teismo nuomone, ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuje laikytinas proporcinga teisės į privatų gyvenimą ribojimo priemone, atsižvelgiant į asmens buvimo Lukiškių TI-K laiką, taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ilgalaikių pasimatymų neskyrimą lėmė neteisėti pareigūnų veiksmai.

Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl asbesto Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių stoguose naudojimo. Be to, I. I. nenurodė, kokią žalą sveikatai jis patyrė dėl draudžiamos medžiagos naudojimo. Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt yra nurodžiusi, kad kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (http://www.sveikaszmogus.lt/Profilaktika-2874-Asbesto_pavojai_ka_turime_zinoti). Taigi, net ir padarius išvadą, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose yra aptartos draudžiamos medžiagos, darytina išvada, kad ji negalėjo sukelti pareiškėjui sveikatos problemų, todėl nurodytas I. I. teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 2010 m. atvykęs į įstaigą pusę metų turėjo rašyti prašymus ir skundus, kad galėtų patekti pas gydytoją terapeutą, tačiau šis laikotarpis nepatenka į ginčo laikotarpį, todėl teismas šių I. I. argumentų neanalizuoja.

Sportuoti yra kalinčio asmens teisė, bet ne pareiga. Norėdami lankytis sporto salėje, asmenys turi kreiptis į įstaigos administraciją. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad I. I. išreiškė norą sportuoti, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Iš Lukiškių TI-K 2012-11-12 rašto Nr. 22-2878 matyti, kad nuo 2010-02-24 iki 2012-10-09 pareiškėjui buvo taikoma socialinės reabilitacijos priemonė – išvedimas į sporto salę.

Pažymėtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras turi būti laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Nuteistųjų bei suimtųjų judėjimas įstaigoje yra didelis, todėl siekdama užtikrinti nurodytų teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K administracija pagrįstai ir teisėtai esant būtinybei bei nesant gydančio gydytojo išvadų, kad to daryti negalima dėl sveikatos problemų, perkelia asmenis iš vienų kamerų į kitas. Byloje nėra tokių gydytojų išvadų. Pareiškėjo pateiktos darbingumo lygio pažymos nesudaro pagrindo išvadai, kad I. I. perkėlimas iš vienos kameros į kitą yra negalimas, o Lukiškių TI-K darbuotojai pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, tualeto tinkamo neatskyrimo ir tam tikrais laikotarpiais neužtikrino tinkamo apšvietimo bei temperatūros. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Motyvas dėl galimumo daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų būti reikšmingas sprendžiant Lukiškių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimą. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.

Pareiškėjas prašo priteisti 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. I. I. nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pareigūnams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, I. I. subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 3 300 Eur. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 1 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2015 m. birželio mėnesį sudarė 251,91 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, šiuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti I. I. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 300 Eur (tris tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.