- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-27
- Bylos Nr.
- I-933-342/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- S.G.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui S.G., jo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės atstovei Vilmai Valackaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.G. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl 2010-10-04 įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b.l. 5-9) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (toliau – ir VSAT Pagėgių rinktinė) vado 2010 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. TE-151 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S.G.“, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas. Prašo grąžinti į ankstesnes pareigas ir priteisti neišmokėtą darbo užmokestį bei delspinigius dėl nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų, įpareigoti atsakovę nušalinimo nuo tarnybos laiką įskaityti į vidaus tarnybos stažą bei priteisti vidutinio darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį nuo perkėlimo į žemesnes pareigas dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti 0,06 procentus delspinigių.
Nurodo, jog jis iki 2010 m. spalio 4 d. ėjo VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų būrio vyresniojo specialisto (A lygis 7 kategorija) pareigas. 2010 m. rugpjūčio 23 d. ryte buvo tikrinamas Plaškių užkardos pareigūnų sargybų vykdymas ir pareigūnai alkoholio matuokliu „Lion alcometer 500“ jam nustatė 0,44 prom. alkoholio koncentraciją ir jo tarnybiniame automobilyje pamatė jo nešiojamą kompiuterį „Asus“ bei internetinio ryšio modemą („Bitės“ tinklo). Pažymi, jog Plaškių užkardos vado sprendimu jis buvo nušalintas nuo likusios tarnybos laiko ir nutarta atlikti tarnybinį patikrinimą. Akcentuoja, jog 2010 m. rugsėjo 16 d. buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuota, jog jis 2010 m. rugpjūčio 23 d. tarnyboje buvo neblaivus, pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas, taip pat buvo nurodyta neišmokėti darbo užmokesčio už 11 tarnybos valandų, kurias buvo nušalintas nuo tarnybos. Nurodo, jog 2010 m. spalio 4 d. VSAT Pagėgių rinktinės vado įsakymu Nr. TE-151 jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas ir jis nuo 2010 m. spalio 5 d. buvo perkeltas į VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų būrio specialisto (A lygis 5 kategorija) pareigas. Nesutinka su paskirta tarnybine nuobauda, manydamas, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra neobjektyvi, nemotyvuota, klaidinga, todėl skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas.
Akcentuoja, jog nebuvo nustatytas ir įrodytas apsvaigimo nuo alkoholio faktas. Teigia, jog VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai E.M., V.P. ir M.K. jo neblaivumą tikrino 2010 m. rugpjūčio 23 d. 09.50 val. alkotesteriu „Lion alcomelter 500“, serijos Nr. 35834, ir nustatė 0,44 prom. alkoholio koncentraciją, vėliau 2010 m. rugpjūčio 23 d. 10.12 val. pakartotinai patikrinus nustatyta 0,41 prom. koncentracija. Pabrėžia, jog minėtam alkotesteriui nustatyta tvarka nebuvo atlikta metrologinė patikra, todėl alkoholio matuokliu gauti duomenys negali būti laikomi tinkamu įrodymu kaltei dėl neblaivumo įrodyti. Nurodo, jog pareigūnai jį į VšĮ „Tauragės apskrities ligoninę“ pristatė tik 11.50 val., ir patikrinus alkoholio koncentraciją kraujyje nustatyta, jog jis yra blaivus ir nenustatyti neblaivumo požymiai. Mano, jog nepagrįstai kaltei įrodyti remtasi Pagėgių rinktinės pareigūnų parodymais, nes jie neblaivumo faktą vertino subjektyviai remdamiesi juslės vertinimais. Teigia, jog jokių išorinių apsvaigimą patvirtinančių požymių nustatyta nebuvo. Pareiškėjo nuomone, girtumo/neblaivumo patvirtinimas medicinos įstaigos išvada reiškia pakankamą įrodymą, nereikalaujantį jokių kitų neblaivumo faktą patvirtinančių įrodymų. Teigia, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai kvalifikuotas pažeidimas – nešiojimo kompiuterio su modemu turėjimas tarnybos metu, nes šie daiktai nėra draudžiami ar ribojami turėti, tam nereikia jokių specialių leidimų, nėra nustatytas draudžiamų ar leidžiamų tarnyboje turėti daiktų sąrašas. Mano, jog asmeninės paskirties daiktų turėjimas tarnybos metu negali būti kvalifikuojamas kaip tarnybinis nusižengimas. Pažymi, jog nešiojamas kompiuteris jam buvo būtinas darbo funkcijų atlikimui, tačiau tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai neatsižvelgė į jo paaiškinimus.
Nurodo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas teisinis veiksmų vertinimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nesurinkta jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Nenustačius visų objektyvių aplinkybių, nepagrįstai ir formaliai konstatavus jo kaltę, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Mano, jog buvo siekiama jį atleisti iš tarnybos, nes nesulaukus tarnybinės nuobaudos apskundimo termino jau buvo paskelbtas konkursas jo pareigybei užimti. Teigia, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra aptarta nuobaudos – perkėlimo į viena pakopa žemesnes pareigas skyrimo būtinybė, neatsižvelgta į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, todėl nepagrįstai jam paskirta tarnybinė nuobauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės VSAT Pagėgių rinktinės atstovė Vilma Valackaitė prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Atsiliepime (b.l. 18-23) nurodyta, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas jam buvo paskirta už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d. tarnybos metu jis buvo neblaivus ir tarnybos metu turėjo nešiojamą kompiuterį bei internetinio ryšio modemą, t.y. nesusijusių su tarnyba ir jos vykdymu nereikalingų daiktų. Nurodo, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas 2010 m. rugpjūčio 23 d. VSAT Pagėgių rinktinės vado pavedimu. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas tarnyboje buvo neblaivus bei su savimi turėjo tarnybai vykdyti nereikalingų daiktų. Pažymi, jog neblaivumo faktas buvo nustatytas alkotesteriu, o pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 14 punktą įpareigojimas pareigūno apsvaigimo faktą patvirtinti sveikatos priežiūros įstaigoje taikomas tik tada, kai pareigūnas yra tik įtariamas esantis neblaivus, o pareiškėjas jau buvo patikrintas alkotesteriu, kuris ir nustatė neblaivumo faktą. Mano, jog pareigūno neblaivumo ar apsvaigimo tarnyboje faktas gali būti nustatinėjamas prieinamomis priemonėmis ir tvarka, kuri turi neprieštarauti teisės aktams. Teigia, jog pareigūno neblaivumo būsena gali būti patvirtinama ne vien tik medicinos išvadomis bet ir kitas įrodymais, pvz. trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, daiktiniai įrodymai ir kt. Akcentuoja, jog S.G. buvimo neblaiviu tarnyboje faktas įrodytas alkotesterio „Lion alcometer 500“ parodymų kvitais, pareigūnų E.M., V.P.ir M.K. tarnybiniais pranešimais, nušalinimo nuo pareigų dėl neblaivumo aktu. Mano, jog alkotesterio parodymai buvo teisingi, nors ir negaliojo patikros sertifikatas, tačiau šiai aplinkybei paaiškėjus nedelsiant buvo atlikta patikra, o alkotesteriui jokie kalibravimo ar remonto darbai nebuvo atlikti. Teigia, jog medicinos įstaigoje gauta išvada, jog pareigūnas yra blaivus, negali būti vertinama kaip turinti esminės įtakos pareigūno buvimo neblaiviu tarnybos metu nustatymui, nes apžiūra buvo atlikta praėjus 2 valandoms nuo antro patikrinimo alkoholio matuokliu, todėl akivaizdu, jog alkoholis galėjo išgaruoti. Pažymi, jog pareiškėjo tarnybos metu turėti ir naudoti daiktai – nešiojamasis kompiuteris ir internetinio ryšio modemas negali būti laikomi susijusiais su tarnybos vykdymu ir jai reikalingais. Akcentuoja, jog buvimas tarnyboje neblaiviu kompromituoja patį pažeidėją (menkina pasitikėjimą, kenkia jo reputacijai), daro didelę žalą institucijai, jos autoritetui. Pažymi, jog skiriant tarnybinę nuobaudą buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Tarnybinė nuobauda paskirta pagal teisės aktų reikalavimus. Atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos procedūros.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pareiškėjas teismui skundžia VSAT Pagėgių rinktinės vado 2010 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. TE-151 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S.G.“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, nuo 2010 m. spalio 5 d. perkeliant jį iš VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų būrio vyresniojo specialisto pareigų (A lygis 7 kategorija) į VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų būrio specialisto pareigas (A lygis, 5 kategorija). Kaip išvestinius reikalavimus kildina reikalavimą grąžinti į ankstesnes pareigas, priteisti neišmokėtą darbo užmokestį (už 11 darbo valandų) bei delspinigius dėl nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų, įpareigoti atsakovę nušalinimo nuo tarnybos laiką įskaityti į vidaus tarnybos stažą bei priteisti vidutinio darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį nuo perkėlimo į žemesnes pareigas dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti 0,06 procentus delspinigių.
Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, jo tarnybą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, kuris nustato pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos pareigūnų statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas (toliau – ir Statutas). Statuto 26 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką. Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o 8 dalyje numatyta, kad tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas. Pagrindines garantijas, užtikrinančias pareigūnų teises skiriant jiems tarnybines nuobaudas nustato Statuto 26 straipsnis, kuris numato, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nusižengimo išaiškėjimo dienos, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas sirgo bei tai, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai (Statuto 26 straipsnio 3 ir 4 dalys); kad dėl tarnybinio nusižengimo turi būti atliekamas tarnybinis patikrinimas (Statuto 26 straipsnio 6 dalis); kad už vieną nusižengimą galima skirti tik vieną nuobaudą (Statuto 26 straipsnio 5 dalis).
Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Pagrindinis šios Tvarkos tikslas - sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos (Tvarkos 2 punktas). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinis nusižengimas - Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Tvarkos 4.2 punktas). Tvarkos 5.2 punkte nustatyta, kad skiriant tarnybines nuobaudas, atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat į ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes.
Pagal Tvarkos 6 punktą – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veikos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tiriamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius pareigūno tiriamą pažeidimo faktą, kaltę, patikrinti jo (pareigūno) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Tai reiškia, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka tik nurodyti faktines aplinkybes; išvadoje turi būti motyvuojama kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama. Nors Statute ir Tvarkoje nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigą, tačiau teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą (Statuto 25-26 straipsniai, Tvarkos 6-24 punktai). Nustačius, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nusižengimą kvalifikuoti, nurodant Statuto straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, pareigūno, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Tokie išvados reikalavimai suformuluoti Tvarkos 20 punkte.
Byloje kyla ginčas dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl būtina išsiaiškinti ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai S.G. paskyrė tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas. Šiuo aspektu būtina nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė teisės aktus, ar yra jo kaltė dėl pažeidimo, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir teisinių pasekmių.
2010 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 16-58(2.8) (b.l. 24-27) konstatuota, kad VSAT Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos Sargybų būrio vyresnysis specialistas S.G. 2010 m. rugpjūčio 23 d. tarnyboje buvo neblaivus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 200 patvirtintų Pavyzdinių valstybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pavyzdinės valstybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 10 punkto, VSAT vado 2006 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-621 patvirtintų VSAT prie LR VRM vidaus tvarkos taisyklių 8 punkto (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), Pagėgių rinktinės vado 2009 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 3-737 patvirtintų Pagėgių rinktinės ir jos padalinių vidaus tvarkos taisyklių 9 punkto (toliau – ir Pagėgių rinktinės vidaus tvarkos taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 2, 2.1 punktų reikalavimus, o tarnybos metu turėdamas nešiojamą kompiuterį „Asus“ bei internetinio ryšio modemą („Bitės“ tinklo) pažeidė VSAT vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-706 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 62, 62.5 punktų, VSAT vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 382 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1, 2.1 punktų reikalavimus, VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų VSAT prie LR VRM pareigūnų elgesio taisyklių (toliau – ir Pareigūnų elgesio taisyklės) 6, 6.4 punktų bei Pagėgių rinktinės vado 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3-1145 patvirtinto Plaškių užkardos vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 31, 32 punktų reikalavimus.
Pavyzdinių valstybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 10 punktu įtvirtintas draudimas valstybės tarnautojams ir darbuotojams darbo metu būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Toks pat draudimas įtvirtintas ir Vidaus tvarkos taisyklių 8 punkte bei Pagėgių rinktinės vidaus tvarkos taisyklių 9 punkte. Etikos taisyklių 2, 2.1 punktuose nurodyta, jog <...> valstybės tarnautojas privalo: 2.1 gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę , jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Pareigūnų elgesio taisyklių 6, 6.4 punktuose nustatyta, kad VSAT pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, privalo vengti veikimo ir neveikimo, kurie kenktų VSAT reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų. Nuostatų 62.5 punkte įtvirtintas draudimas pasienio sargybos pareigūnams turėti tarnybai nereikalingų daiktų. VSAT vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 382 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ (b.l. 50, 51) 1.1 punktu rinktinių vadai įpareigoti užtikrinti, kad pareigūnai, paskirti į pasienio sargybas, tarnyboje neturėtų užsienio valiutos, alkoholinių gėrimų, kitų, nesusijusių su tarnybos vykdymu, daiktų bei didesnės kaip 0,5 MGL litų sumos, o 2.1 nustatyta, jog pareigūnai, skiriami į pasienio sargybas, gali turėti asmeninį mobiliojo pareigūno turimą mobilioji ryšio telefoną. Atsakingi pareigūnai grafoje „Skiriamos tarnybos priemonės“ įrašo pareigūno turimą mobiliojo ryšio telefono aparato modelį ir abonento numerį, o kiti asmeninio naudojimo daiktai, nesusiję su tarnybos vykdymu, prieš tarnybą paliekami pas užkardos budėtoją. Pareiškėjui pareiga laikytis teisės aktų, vykdyti įsakymus, nurodymus bei kitus teisės, susijusius su valstybės sienos apsauga, rinktinės ir užkardos veikla, laikytis valstybės tarnautojo veiklos ir profesinės etikos reikalavimų nustatyta Pareigybės aprašymo 31, 32 punktuose.
Pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga patvirtina, jog 2010 m. rugpjūčio 23 d. buvo atliktas pareigūnų sargybų tikrinimas ir apie 09.30 val. kvadrate G37 (Galzonų kaimo ribose) patikrinus Plaškių užkardos Sargybų būrio vyresniojo specialisto S.G. tarnybos vykdymą (jis dirbo pagal Plaškių užkardos pasienio sargybos tarnybinę užduotį, b.l. 37), kilo įtarimas, jog pareigūnas tarnybą vykdo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, atrodė susijaudinęs, sudirgęs. Pareiškėją patikrinus alkoholio matuokliu „Lion alcometer 500“ nustatyta 0,44 promilės alkoholio koncentracija. Apžiūrėjus tarnybinį automobilį „Mitsubishi Pajero“, kuriuo pareiškėjas vykdė sargybą, po priekine keleivio sėdyne rastas paslėptas nešiojamas kompiuteris „Asus“ bei internetinio ryšio modemas („Bitės“ tinklo), taip pat jo krepšyje mėtėsi 2 litrų talpos 4,6 proc. alaus „Tauro pilsneris“ plastikinis butelis. Šio butelio viduje buvo nedidelis kiekis alaus kvapo skysčio. Pareiškėjas prisipažino, kad visi šie daiktai yra jo bei kad tarnybos metu buvo naudojęsis internetiniu ryšiu. Paaiškino, jog iš vakaro buvo gėręs 5-6 butelius 5,3 proc. stiprumo alaus „Švyturio ekstra“. Alkoholio matuoklio parodymai buvo atspausdinti nuvykus į Plaškių užkardą 9.50 val. Pakartotinai 10.12 val. pareiškėjo prašymu buvo patikrintas jo blaivumas ir alkoholio matuoklis parodė 0,41 promilės Su parodymais S.G. sutiko. Plaškių užkardos vado M.M. sprendimu nuo likusios tarnybos laiko pareiškėjas buvo nušalintas. Tokios aplinkybės nurodytos pareigūnų, atlikusių sargybų patikrinimą – E.M., V.P., M.K. tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 28, 34, 35). Nušalinimo nuo pareigų dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų 2010 m. rugpjūčio 23 d. aktu (b.l. 38) pareiškėjas nušalintas nuo pareigų, nes nustatytas neblaivumo faktas alkoholio matuokliu. Nušalinimo nuo pareigų faktas pažymėtas Plaškių užkardos budėtojo darbo registre (b.l. 48), Plaškių užkardos pasienio sargybų pamainos darbo plane (b.l. 36), paros įvykio suvestinėje (b.l. 31). Nušalinimo nuo pareigų akte pažymėta, jog pareiškėjui neįteiktas siuntimas dėl neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, darbuotojas neatsisakė medicininės apžiūros atlikimo, jam paaiškintas, kad ne vėliau kaip per 1 valandą nuo atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą momento, nušalintas darbuotojas turi teisę kreiptis į pageidaujamą asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir prašyti jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą bei nurodyta, jog pareiškėjas neatsisakė vykti darbdavio transportu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neigia padaręs tarnybinį nusižengimą, t.y. kad nurodytu laiku tarnybos vietoje ir tarnybos metu buvo neblaivus. Pareiškėjo kaltė dėl padaryto tarnybinio nusižengimo yra grindžiama alkoholio matuoklio rodmenimis ir pareigūnų, atlikusių pareigūnų sargybų vykdymą parodymais. Alkoholio matuoklio rodmenys patvirtina, jog 2010 m. rugpjūčio 23 d. patikrinus S.G. neblaivumą 09.50 val. buvo nustatytas 0,44 promilės alkoholio koncentracija, o 10.12 val. buvo nustatyta 0,41 prom. alkoholio koncentracija (b.l. 49). Techninės priemonės rodmenys nagrinėjamu atveju yra pagrindinė įrodinėjimo priemonė. Tačiau tokie duomenys gali būti įrodinėjimo priemone, jeigu jie gauti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (LVAT 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1259/2010). Byloje nustatyta, kad atsakovei priklausančiam alkotesteriui „Lion alkometer 500“, Nr. 35834, kuriuo buvo patikrintas pareiškėjas, buvo pasibaigęs metrologinės patikros sertifikato galiojimo laikas, patikra atlikta 2010 m. sausio 7 d., o galiojo iki 2010 m. liepos 6 d. (b.l. 45). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tik esant alkotesterio metrologinės patikros sertifikatui, laikytina, kad asmens neblaivumo patikrinimas yra atliktas tinkamai ir neblaivumo testo rezultatas laikytinas patikimu asmens neblaivumo įrodymu (LVAT 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-4182/2010, 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-4172/2010, 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1023/2010). Atsakovės naudotam alkotesteriui buvo pasibaigusi metrologinė patikra, vadinasi išvada dėl pareiškėjo neblaivumo padaryta neteisėtai naudojama priemone. Teisinio vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, jog po alkoholio matavimo rezultatų, t.y. 2010 m. rugsėjo 9 d. buvo atlikta metrologinė patikra ir šiuo metu patikra yra galiojanti (b.l. 46). Tuo tarpu medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2010 m. rugpjūčio 23 d. aktas Nr. 7 (b.l. 39) patvirtina, jog pareiškėjas du kartus patikrintas alkotesteriu ir kiekvieno tikrinimo metu nustatytas visiškas blaivumas (0,00 prom.), alkotesterio patikra buvo galiojanti. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėją į gydymo įstaigą vežė VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai ir pirmiausia jį nuvežė į Pagėgių ligoninę, tik vėliau į Tauragės apskrities ligoninę. Pagal alkoholio nustatymo laiką matyti, jog pareiškėjas į gydymo įstaigą buvo pristatytas tik 12.00 val., t.y. praėjus 2 valandoms po patikrinimo alkotesteriu. Liudytojai Rimantas Petrauskas, Evaldas Malinauskas parodė, jog iš pareiškėjo pusės nebuvo jokių kliūčių dėl nuvežimo į gydymo įstaigą. Pažymėtina, jog liudytojas R.P. parodė, jog medicininė apžiūra Pagėgiuose neatliekama, vadinasi žinojo, jog vežant į Pagėgius užtruks ilgą laiką, todėl akivaizdu, jog tik dėl pačių pareigūnų kaltės pareiškėjas buvo pristatytas į gydymo įstaigą per tokį ilgą laiką. Todėl byloje esantys įrodymai – medicininės apžiūros aktas leidžia daryti išvadą dėl pareiškėjo blaivumo, kurios kiti įrodymai – liudytojų E.M., V.P., M.K. parodymai, kad pareiškėjas buvo išsigandęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, paraudusios akys, jis buvo nervingas, alaus butelio buvimas pareiškėjo kelioniniame krepšyje - nepaneigia. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, jog atsakovė, skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė į objektyvius įrodymus – kvalifikuotas specialistas įvertino bendrą pareiškėjo būklę, matavo alkoholio kiekį pareiškėjo iškvepiamame ore metrologinės patikros liudijimą turinčiu aparatu ir nustatė, kad pareiškėjas yra blaivus. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai neįrodo pareiškėjo neblaivumo fakto, todėl nepagrįstai konstatuota, kad šiuose pareiškėjo veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis. Tačiau neginčijamai nustačius, jog pareiškėjas tarnybiniame automobilyje turėjo nešiojamą kompiuterį „Asus“ bei internetinio ryšio modemą („Bitės“ tinkle), be to jo kelioniniame krepšyje buvo nepilnas alaus butelis, su nenustatyto skysčio turiniu, akivaizdu, jog buvo pažeisti Nuostatų 62.5 punktas, VSAT vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 382 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 ir 2.1 punkto reikalavimai, nes pareiškėjas tarnybos metu turėjo nereikalingų tarnybai daiktų. Neįrodyta, jog minėti daiktai buvo reikalingi tarnybai, todėl akivaizdu, jog buvo padarytas tarnybinis nusižengimas.
Pagrįstais pripažįstami atsakovo argumentai, jog dėl pareiškėjo tarnyboje turėtų tarnybai nereikalingų daiktų yra nukreipiamas pareigūno dėmesys nuo tarnybos vykdymo ir taip susilpninama valstybės sienos apsauga, todėl kyla nemaža tikimybė, jog galimi pažeidimai ar juos darantys asmenys liks nepastebėti, todėl konstatuotina, jog minėti faktai vertinami kaip pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo galimi padariniai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje neįvardinta kaltės forma. Teismas konstatuoja, jog tarnybinis patikrinimas atliktas laikantis teisės norminių aktų nustatytų tarnybinių patikrinimų atlikimo terminų bei tvarkos. Vadovaujantis Tvarkos 17 punktu, pareiškėjas buvo informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą bei pasiūlyta pateikti paaiškinimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, tačiau tarnybinio patikrinimo išvada dalyje dėl tarnybinio nusižengimo – neblaivaus buvimo tarnyboje, laikytina nepagrįsta, todėl skundžiamu įsakymu pareiškėjui nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas.
Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš vidaus tarnybos. Minėta teisės norma įpareigoja skirti tarnybinę nuobaudą atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir charakteristikoje (b.l. 30) nurodyta, jog pareiškėjas VSAT dirba nuo 2005 m. gegužės 18 d., per tarnybos laiką 7 kartus skatintas vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. 2008 m. gruodžio 11 d. suteikta trečia kvalifikacinė kategorija. Charakterizuojamas kaip nerodantis iniciatyvos, asmeninius interesus dažnai statantis aukščiau tarnybinių, nevisiškai išmanantis pavesto darbo specifiką, neturintis pakankamai žinių, nesugebantis turimų žinių pritaikyti nustatytoms funkcijoms vykdyti, pavestas užduotis vykdantis nenoriai, todėl reikalinga nuolatinė kontrolė. Tačiau nurodyta, jog tarnybos metu pakankamai gerai atlieka užkardos pamainos vyresniojo funkcijas.
Įvertinus visumą aukščiau nurodytų aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, tarnybiniu nusižengimu (tarnybos metu turėjo nereikalingų tarnybai daiktų) nebuvo sukeltos neigiamos teisinės pasekmės, įvertinus pareiškėjo charakteristiką, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui paskirtoji tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas yra neadekvati tarnybinė nuobauda vertinant įvykdytą tarnybinį nusižengimą, šiame kontekste pažyminti, jog nepagrįstai konstatuotas tarnybinis nusižengimas – buvimas tarnyboje neblaiviu, ir tai sąlygoja būtinybę keisti ginčijamą atsakovės įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos rūšies. Būtent tokia teismų praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime 2006 m. liepos 3 d. aprobuotoje „Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo“ praktikoje, jos 1.2.2.1 punkte (žr. administracinių teismų praktika Nr. 9, 323 psl.) ir ją teismas taiko vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuojama, jog skundžiamu 2010 m. spalio 4 d. VSAT Pagėgių rinktinės vado įsakymu Nr. TE-151 paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas – neatitinka Statuto 26 straipsnio 1 dalyje išvardintų nuobaudos skyrimo kriterijų ir yra per griežta, todėl keistina į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą. Nuobauda skiriama už nesusijusių su tarnyba ir jos vykdymui nereikalingą daiktų turėjimą, pažeidžiant Nuostatų 62.5 punkto, VSAT vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 382 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 ir 2.1 punkto, Pareigūnų elgesio taisyklių 6, 6.4 punktų, Pareigybės aprašymo 31, 32 punktų reikalavimus.
Teisinių aplinkybių pagrindu skundas iš dalies tenkintinas, paskiriant pareiškėjui švelnesnę nuobaudą.
Pareiškėjas pateiktu skundu prašo grąžinti jį į ankstesnes pareigas ir įpareigoti atsakovę priteisti iš VSAT Pagėgių rinktinės jam priklausantį vidutinį darbo užmokestį už 11 val. dėl nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų, įpareigoti atsakovę nušalinimo nuo tarnybos laiką įskaityti į vidaus tarnybos stažą bei priteisti vidutinio darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį nuo perkėlimo į žemesnes pareigas dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti 0,06 procentus delspinigių. Atsižvelgdamas į tai, kad nei pareiškėjas nei atsakovė tikslių skaičiavimų dėl darbo užmokesčio nepateikė, teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais S.G. grąžina į VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų būrio vyresniojo specialisto pareigas (pareigybės lygis A, kategorija – 7, darbo vieta – Plaškių užkarda), priteisiant jam iš VSAT Pagėgių rinktinės vidutinio darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį nuo perkėlimo į žemesnes pareigas dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei delspinigius už šią sumą, apskaičiuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Statuto 28 straipsnio 6 dalyje (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1127 redakcija) yra nustatytos taisyklės, pagal kurias pareigūnui yra atlyginamas jo prarastas darbo užmokestis už nušalinimo laiką, nepasitvirtinus tarnybinio ar kitokio nusižengimo faktams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio pobūdžio bylose yra ne kartą pasisakęs, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalį (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX 1538 redakcija) fakto, jog tarnybinis nusižengimas nepadarytas, konstatavimas, taip pat įstatymo nustatyta tvarka nušalinto pareigūno nepripažinimas kaltu dėl nusikaltimo padarymo (tuo atveju, kai buvo atliekamas ir pasibaigė atitinkamas veikos tyrimas) yra pakankami pagrindai nušalintam pareigūnui išmokėti darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų taip pat – delspinigius. <...> nušalinimas nuo pareigų laikytinas pagrįstu, kai tikrinimo metu nustatyta (prieita prie išvados) , jog nušalintas pareigūnas padarė drausminį nusižengimą arba (tuo atveju, kai buvo atliktas atitinkamas tyrimas administracinės ar baudžiamosios teisės taikymo aspektais) buvo nustatytas administracinės teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo faktas. Ir, priešingai, nušalinimas laikytinas nepagrįstu, kai tikrinimo metu nenustatyti nei drausminio nusižengimo, nei administracinės teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo faktai (Administracinė byla Nr. A11- 798/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 276 -288); Administracinė byla Nr. A502-35/2008). Tenkintinas pareiškėjo prašymas dėl darbo užmokesčio už 11 darbo valandų (2010 m. rugpjūčio 23 d.) priteisimo, kurias jis buvo nušalintas nuo pareigų bei delspinigių priteisimo. Atsakovė įpareigotina minėta laiką (11 valandų) įskaityti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą. Proceso šalims paliekama teisė ginčyti teismine tvarka pareiškėjui atsakovės apskaičiuotą išmokėtiną darbo užmokesčio sumą.
Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo S.G. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti VSAT Pagėgių rinktinės vado 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. TE-151 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S.G.“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Grąžinti pareiškėją S.G. į buvusias VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų būrio vyresniojo specialisto pareigas (A lygis, 7 kategorija, darbo vieta – Plaškių užkarda) teismo sprendimui įsiteisėjus.
Įpareigoti atsakovę VSAT Pagėgių rinktinę apskaičiuoti ir sumokėti darbo užmokestį už nušalinimo laiką bei vidutinio darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį nuo perkėlimo į žemesnes pareigas dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei delspinigius už šias sumas, apskaičiuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pareiškėjui S.G.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.