- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-26
- Bylos Nr.
- eI1-4588-1029/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00520-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- I. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. L. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu į administracinį teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo (toliau – ir atsakovės atstovas), priteisti 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2022 m. spalio 7 d. Kauno kalėjime atlieka jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Paaiškina, kad Kauno kalėjime suimtieji pagal nustatytas taisykles turi teisę ne mažiau kaip du kartus per savaitę (antradieniais ir penktadieniais) naudotis kalėjime esančia parduotuve, tačiau Kauno kalėjimo administracija netinkamai vykdo šį reikalavimą, nes jam nupirktas prekes, kalėjimo administracija pateikia per vėlai. Pažymi, jog laiku negalėdamas įsigyti asmeninių buities, higienos prekių, negalėdamas papildyti savo taksofono kortelės ir taip bendrauti su šeimos nariais, artimaisiais, advokatu, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, pergyvenimais, pažeminimu.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad suimtieji pataisos įstaigoje esančia parduotuve naudojasi vadovaudamiesi Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-329 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo leidžiamais įsigyti ir turėti asmeniniais daiktais tvarkos aprašu. Pažymi, jog pareiškėjui teisė apsipirkti parduotuvėje niekada nebuvo apribota. Pripažįsta, kad parduotuvėje nesant tam tikrų pareiškėjo prašomų nupirkti prekių, jų laiku pristatyti nepavykdavo, tačiau jos buvo nuperkamos kitu pareiškėjo prašymu. Paaiškina, kad pareiškėjas pataisos įstaigoje telefonu su artimaisiais bendraudavo kiekvieną dieną, o su advokatu bendrauti telefonu galėjo neribotai, nes tokią teisę jam numatė Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 1-70 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo 27 punktas. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas prašydamas neturtinės žalos atlyginimo savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, jų konkrečiai nepagrįsdamas.
Šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Šalys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, Kauno kalėjimui netinkamai įgyvendinant pareiškėjo teisę apsipirkti pataisos įstaigoje esančioje parduotuvėje, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2023 m. kovo 2 d. (skundo išsiuntimo teismui diena).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis (iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) numatė, kad suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas ne grynaisiais pinigais įsigyti asmeninių daiktų: maisto produktų, laikraščių, žurnalų, knygų, drabužių, avalynės, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžių, pagamintų ne iš brangiųjų metalų, higienos ir kanceliarijos reikmenų, elektros prietaisų ir kitų daiktų. Drausmės izoliatoriuje laikomi suimtieji turi teisę įsigyti tik higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių. Šio straipsnio 2 dalis reglamentavo, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti asmeninių daiktų sąrašai nustatyti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.
Teisę nuteistiesiems įsigyti asmeninių daiktų numato ir nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančio Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) III skyrius reglamentavo nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamus įsigyti ir turėti asmeninius daiktus, jų bendrą masę. Taisyklių 35 punktas numatė, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Remiantis Taisyklių 36 punktu, nuteistųjų (suimtųjų), kurie buvo laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), apsipirkimą organizuodavo pataisos įstaiga (tardymo izoliatorius). Jiems buvo suteikiama galimybė įsigyti prekių, nevedant jų į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvę, o jų įsigytos prekės ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų įsigijimo turėjo būti įteikiamos nuteistajam (suimtajam).
Nuo 2023 m. sausio 1 d. nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamus įsigyti ir turėti asmeninius daiktus, jų bendrą masę reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių VII skyrius.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno kalėjime (iki reorganizacijos Kauno tardymo izoliatorius) nuo 2022 m. spalio 7 d. atlieka jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Kauno kalėjime suimtųjų apsipirkimas parduotuvėje vykdomas vadovaujantis Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-329 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo leidžiamais įsigyti ir turėti asmeniniais daiktais tvarkos aprašu. Šio aprašo 4 punktas numato, kad suimtiesiems, paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems sudaromos sąlygos apsipirkti įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę, dienotvarkėje nustatytu metu. Pagal Aprašo 11 punktą, suimtajam ar nuteistajam pageidaujančiam apsipirkti 2 kartus per savaitę išduodamas papildomas prašymo blankas. Papildomame prašyme gali būti nurodytos tik privalomame prekių asortimente esančios prekės. Aprašo 18 punktas numato, kad pirkinius suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pristato Saugumo valdymo skyriaus specialistas (dinaminei priežiūrai), paskirtas vykdyti suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo prekėmis procedūras.
Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas skundžia Kauno kalėjimo veiksmus dėl tinkamai neįgyvendinamos jo teisės apsipirkti parduotuvėje, pareiškėjo teigimu kalėjimo administracijai per vėlai pristatant jam prekes.
Lietuvos kalėjimų tarnyba byloje pateikė pareiškėjo prašymus apsipirkti parduotuvėje, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. kovo 24 d.
Kaip minėta, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 36 punktas (galiojęs iki 2023 m. sausio 1 d.) numatė, kad nuteistojo (suimtojo) parduotuvėje įsigytos prekės ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų įsigijimo turėjo būti įteikiamos nuteistajam (suimtajam).
Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis byloje nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 13 d. (antradienį) pareiškėjui pateikus prašymą įsigyti prekės, prekės pareiškėjui pristatytos 2022 m. gruodžio 15 d. (ketvirtadienį) (antrą darbo dieną); 2022 m. gruodžio 16 d. (penktadienį) pateikus prašymą įsigyti prekės, prekės pareiškėjui pristatytos 2022 m. gruodžio 20 d. (antradienį) (antrą darbo dieną); 2022 m. gruodžio 20 d. (antradienį) pateikus prašymą įsigyti prekės, prekės pareiškėjui pristatytos 2022 m. gruodžio 22 d. (ketvirtadienį) (antrą darbo dieną); 2022 m. gruodžio 20 d. (antradienį) pateikus prašymą įsigyti prekės, prekės pareiškėjui pristatytos 2022 m. gruodžio 29 d. (ketvirtadienį) (ketvirtą darbo dieną); 2022 m. gruodžio 30 d. (penktadienį) pateikus prašymą įsigyti prekės, prekės pareiškėjui pristatytos 2023 m. sausio 3 d. (antradienį) (antrą darbo dieną).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno kalėjimas 5 kartus netinkamai organizavo pareiškėjo apsipirkimą parduotuvėje (per vėlai pristatydavo pareiškėjui prekes), tuo pažeidžiant iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 36 punktą (prekes suimtajam įteikti per vieną darbo dieną nuo jų įsigijimo).
Teismas pažymi, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančių Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių VII skyrius nereglamentuoja per kiek laiko nuteistajam (suimtajam) turi būti pristatytos iš parduotuvės įsigytos prekes, todėl pareiškėjo skundo teiginys dėl laiku nepristatomų prekių, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 2 d., atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad laiku negaudamas prekių, negalėjo papildyti savo taksofono kortelės, dėl ko negalėjo bendrauti su savo šeimos nariais, artimaisiais.
Vertinant šį pareiškėjo skundo teiginį, teismas pažymi, kad iš byloje pateiktų pareiškėjo telefono skambučių ir vaizdo skambučių išklotines matyti, jog pareiškėjui teisė skambinti savo artimiesiems buvo užtikrinta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys dėl neužtikrintos teisės bendrauti su savo artimaisiais, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde pabrėžė, kad Kauno kalėjime buvo apribota jo galimybė bendrauti su advokatu.
Kauno kalėjime ginčo laikotarpiu galiojančių Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 1-70 patvirtintų Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo 27 punktas numato, kad vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis (nuteistasis) gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra trukmė, vaizdo skambutis, negali viršyti 15 minučių, išskyrus neribotus nemokamus skambučius emocinę (psichologinę) paramą teikiantiems subjektams ir advokatams, kuriems netaikomi skambučio trukmės apribojimai. Pareiškėjas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad Kauno kalėjimas pažeidė minėto įsakymo 27 punkto reikalavimus, todėl jo teiginys dėl apribotos galimybės bendrauti su advokatu, atmetamas kaip nepagrįstas.
Atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo suėmimo vietose sąlygų analizę bei remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad Kauno kalėjimas neužtikrino pareiškėjui tinkamų suėmimo vykdymo sąlygų, kadangi nustatyta, kad Kauno kalėjimas laiku nepristatydavo pareiškėjo iš parduotuvės įsigytų prekių.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas skunde pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė 5000 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškė diskomfortu, išgyvenimais, nepatogumais.
Neturtinės žalos atlyginimo būdo aspektu akcentuotina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl suėmimo vykdymo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį (pareiškėjui iš parduotuvės nupirktos prekės būdavo pristatomos per vėlai), tačiau įvertinus tai, kad byloje nenustatyta, kad Kauno kalėjimo pareigūnai tyčia siekė veikti priešingai pareiškėjo interesams, teismas sprendžia, jog byloje nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Šiuo atveju pažymėtina, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo I. L. patikslintą skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo I. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas suėmimo vykdymo sąlygas Kauno kalėjime (prieš reorganizaciją Kauno tardymo izoliatorius) (pareiškėjui iš parduotuvės nupirktos prekės būdavo pristatomos per vėlai), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.