- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- e2YT-5393-907/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02163-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas"
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio A. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po jų mirties yra likęs turtas: žemės sklypas su pagalbinio ūkio pastatais ir kitais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja (duomenys neskelbtini), paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, yra priėmusi A. A. palikimą pagal testamentą, tačiau ji negali paveldėti A. A. valdyto viso žemės sklypo ir visų pastatų, kadangi jie yra įgyti esant santuokoje, todėl pagal įstatymą į šį turtą A. A. ir A. A. turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę. Dėl šių aplinkybių A. A. priklausiusi turto dalis turi būti paveldėta jo įpėdinių. Pareiškimo dėl A. A. palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui niekas nėra pateikęs, palikimo po jo mirties nėra priėmusi ir A. A.. Ši aplinkybė reiškia, kad jokie A. A. įpėdiniai priimti jo palikimą valios neišreiškė. Pareiškėja V. M. nurodė, kad su A. A. ir A. A. nuo vaikystės daug bendravo, todėl ji žino, kad nuo jų santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) m. A. A. ir A. A. gyveno kartu. Jiems priklausantį turtą valdė bendrai, o mirus A. A., A. A. liko gyventi jų bendrai įsigytame name, jį prižiūrėjo, pagalbinio ūkio pastatuose laikė savo daiktus, augino gyvulius, žemės sklype augino daržoves, t. y. visą likusį turtą po sutuoktinio mirties valdė viena, kaip savo. Tačiau A. A., nežinodama įstatymu nustatytų reikalavimų, palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė.
3. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti palieka teismui (b. l. 24-25).
4. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad pareiškėjos V. M. pareiškimą palieka nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 30-31).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
5. Iš pateiktos santuokos liudijimo kopijos matyti, kad A. A. ir A. A. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Medicininio mirties liudijimo kopija patvirtina, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. A., būdamas santuokoje su A. A., pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą, (duomenys neskelbtini)miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo sekantį turtą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-11). Šis nekilnojamasis turtas buvo A. A. ir A. A. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš (duomenys neskelbtini) testamento kopijos matyti, kad A. A. jai priklausančią dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių, žemės valdos dalį, esančią (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą 1,040 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, koks jis bebūtų, iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjai V. M. (b. l. 12). Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės 2021 m. balandžio 21 d. liudijimo kopija patvirtina, kad V. M. priėmė A. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą (b. l. 13). Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės 2021 m. kovo 30 d. liudijimo kopija patvirtina, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas nebuvo priimtas (b. l. 14). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Gruzdžių seniūnijos 2021-04-07 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. A. name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini), pagal galimybes prižiūrėjo namą (b. l. 15).
6. Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Pareiškėjas, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jis sutuoktinės palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. A. testamento nepaliko, jo sutuoktinė A. A. iš karto po sutuoktinio mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes toliau rūpinosi nekilnojamais daiktais ir juos valdė. Tai patvirtina Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Gruzdžių seniūnijos 2021-04-07 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. A. ir A. A. gyveno nuosavybes teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), A. A. mirė (duomenys neskelbtini), A. A., šiame name ir toliau gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Pagal galimybes prižiūrėjo namą (b. l. 15). Vadinasi, A. A. naudojosi, rūpinosi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, pagalbinio ūkio pastatuose laikė savo daiktus, augino gyvulius, žemės sklype augino daržoves, t. y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai palikimą valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. A. A. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. A. mirusio sutuoktinio A. A. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.