- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-11
- Bylos Nr.
- 1S-545-594/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00011-2004-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis, Danguolė Šiugždinytė, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- N. K.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Danguolės Šiugždinytės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo N. K. (toliau – N. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 95-73, taikyti nuteistajam N. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
N. K. Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu N. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus tarpusavyje apėmimo būdu, bei BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies pagrindu subendrinus su Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendis buvo pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria N. K. buvo nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, šioje dalyje priimant išteisinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį N. K. paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, paskiriant N. K. galutinę subendrintą 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. sausio 6 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 14 d. 2018 m. gegužės 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-73 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam N. K., tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė. Skundu apygardos teismui nuteistasis N. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas tik formaliai įvertino jį charakterizuojančius duomenis. Nepagrįstai atsižvelgė į jo padarytą nusikalstamą veiką, į jam likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį bei į pataisos namuose praeityje jam paskirtas drausmines nuobaudas, kurios šiuo metu yra nebegaliojančios. Skundu pabrėžiama, kad nuteistasis šiuo metu jau yra padaręs išvadas dėl savo neteisėto elgesio, ką patvirtina jo teigiamas elgesys laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, dėl ko, N. K. jau yra pasiruošęs būti paleistas į laisvę, sutinka ir su jam taikoma priežiūra. Nuteistojo N. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikti bylos duomenys patvirtina, kad N. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo N. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio teistumo rizika atitinka 17 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, be šios, iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, būtina įvertinti ir N. K. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Komisijos nutarime nustatytos nuteistojo asmenybę bei jo elgesį pataisos namuose charakterizuojančios aplinkybės vertinamos ir kitų nuteisto asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be viso ko, nustatytų ir teismo, plotmėje, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja.Įvertinus N. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčiais, teisėjų kolegijai nekyla. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, N. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, įkalinimo įstaigoje dirba, o jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu N. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis dar nėra pakankama. Konstatuojant šią išvadą, kartu ir pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nepaisant visų nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, vis dar išskiriami keli N. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, neabejotinai galintys paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, todėl jų įvertinimas sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nekvestionuotinas. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.Kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikalstama veika, už kurios įvykdymą, nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis. Tuo tarpu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 2013 m. spalio 17 d. N. K. buvo baustas drausmine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą, kas neabejotinai labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis nesuvokia narkotinių medžiagų vartojimo žalos, šio faktoriaus eliminavimui pakankamai pastangų nededa, nesistengia pasitaisyti. Ir nors aptariama nuobauda, kaip teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, šiuo metu jau yra nebegaliojanti, tačiau sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinamas nuteistojo elgesys visu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atskirų jo epizodų neišskiriant. Tokiu būdu, nors N. K. praeityje paskirta drausminė nuobauda ir nelaikytina pakankamu pagrindu atsisakyti jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jos įvertinimas bendrame N. K. asmenį charakterizuojančių duomenų kontekste ne tik galimas, bet ir būtinas. Pažymėtina ir tai, kad N. K. pataisos namuose drausmine tvarka buvo baustas ne tik už narkotinių medžiagų, bet ir už alkoholinių gėrimų bei jų surogatų vartojimą. Remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, paskutinė nuobauda už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą N. K. buvo paskirta 2014 m. liepos 29 d., kas įvertinus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką – nuo 2009 m. sausio 6 d., teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog darydamas komentuojamą vidaus drausmės pažeidimą jis jau buvo puikiai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau jų vis tiek nepaisė, o tai N. K. vėlgi charakterizuoja labiau neigiamai. Pažymėtina ir tai, jog už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą N. K. buvo baustas ir 2013 m. birželio 19 d. Šių duomenų visuma suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nėra linkęs prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų bei jų laikytis, kas įvertinus tai, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistajam ir toliau taikomi tam tikri elgesio apribojimai, leidžia abejoti nuteistojo pasiryžimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, už įvairaus pobūdžio pažeidimus N. K. viso buvo baustas net 6 kartus, o remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis, būdamas laisvėje, alkoholinius gėrimus ne visuomet vartodavo saikingai, tačiau jokių pastangų siekdamas atsisakyti šio žalingo įpročio, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, būdamas pataisos namuose nuteistasis nededa. Tuo tarpu įkalinimo įstaigoje jo padaryti pažeidimai, susiję su narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimu, tik patvirtina faktą, kad N. K. vis dar nėra linkęs efektyviai spręsti savo turimų problemų, kartoja tas pačias klaidas nepasimokydamas iš ankstesnio patyrimo. Abejonių tinkamu N. K. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą bei inžinieriaus-mechaniko specialybę, didžiąją savo laiko, praleisto laisvėje, dalį jis dirbo, darbą turi ir pataisos namuose, kas neabejotinai labiau teigiamai charakterizuoja asmenį. Tačiau, įvertinus N. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš darbo santykių gaunamo legalaus atlyginimo jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju N. K. bus įdarbintas, kadangi, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, darbo ir legalių pajamų turėjimas nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo neatgrasė, todėl abejotina, jog šios aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio ir jo lygtinio paleidimo atveju. Juo labiau, jog N. K. vardu pataisos namuose yra gauti vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos jis privalo atlyginti 2730,54 eurų, šiuo metu jis yra atlyginęs tik 1045,39 eurų, o nuteistojo lėšų tvarkymas ir pajamos, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar yra priskiriamas vienam iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti kriminogeninių rizikos veiksnių.Atmetant nuteistojo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į jo gyvenimo stilių, draugus bei mąstymą. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, N. K. save laiko beveik tobulu žmogumi, jo savianalizė yra negili ir vienpusiška, nuteistasis negeba įvardinti silpnųjų savo asmenybės pusių, spręsdamas turimas problemas ne visuomet apgalvoja kilsiančias pasekmes ir to rezultate galinčius atsirasti neigiamus padarinius, kas visumoje leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jis yra linkęs sumenkinti kitus visuomenės narius, tokiu būdu save iškeldamas aukščiau kitų asmenų, kas bendrame vyraujančiame visuotinai priimtino teisingo ir moralaus elgesio kontekste labiau neigiamai nei teigiamai apibūdina nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog neigiama nuteistojo vertybių orientacija vis dar nėra koreguojama išimtinai pozityvia linkme. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad nusikaltimus nuteistasis vykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas neabejotinai suformuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Tuo tarpu, paties nuteistojo teigimu, jis mėgsta bendrauti, nėra socialiai atsiskyręs, turi pažįstamų bei draugų ratą ir nors teigia, jog šiuo metu yra atsiribojęs nuo kriminalinio pasaulio ir su juo susijusių asmenų, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, jų kontekste įvertinus nuteistojo komunikabilumą ir draugų poreikį, atsižvelgiant į tai, kad gyventi jis grįš tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki įkalinimo, teigti, kad tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šių duomenų visuma leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl vis dar nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos, būtinos taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Manyti priešingai skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia ir pataisos namuose už gerą elgesį N. K. skiriami paskatinimai. Vien tik šios aplinkybės egzistavimas, įvertinus aukščiau aptartų duomenų, labiau neigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, visumą, pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistam asmeniui pataisos namuose skiriami paskatinimai tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl vien paskatinimų skyrimas pagrindo spręsti dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro, juolab, kad nuteistasis yra ne tik skatintas, bet ir baustas drausmine tvarka. Šiuo aspektu analizuojant N. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą vis tik pažymėtina, kad teigiamas nuteistojo elgesys, tame tarpe ir jam skirti paskatinimai, jau buvo įvertintas nuo 2016 m. lapkričio 30 d. paskiriant jį laisvės atėmimo bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. Nors nuteistasis tris kartus buvo skatintas ir po 2016 m. lapkričio 30 d., tačiau įvertinus nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, šie paskatinimai nesudaro pakankamo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią N. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir sumažėjęs N. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nuo 19 iki 17 balų. Atsižvelgiant į vis dar egzistuojančius kriminogeninius veiksnius, jų kontekste įvertinus nuteistojo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima ir turi būti vykdoma, tam, kad būtų įtikinama, jog nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad N. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Abejonių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu teisėjų kolegijai nesudaro ir N. K. padarytų nusikalstamų veikų sunkumo bei likusios bausmės dalies vertinimas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, o toks elgesio vertinimas neatsiejamas ir nuo bausmės atlikimo trukmės, kadangi pataisos procesas negali būti siejamas vien su minimalia atliktos bausmės dalimi, kuriai esant galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo N. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.