- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-289-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Danutė Kutrienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- A. D., A. S., B. B.
- Ieškovas
- R. J.
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams A. D. , B. B. dėl nuosavybės teisės į akcijas pripažinimo, turto arešto panaikinimo, tretieji asmenys byloje antstolė Palma Kisielienė, A. S. , uždaroji akcinė bendrovė „Savas krantas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-4, 86-88, 148-152), prašydamas pripažinti, kad jam nuosavybės teise priklauso UAB „Savas krantas“ 58 vnt. nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt, įpareigoti turto arešto registro tvarkytoją Centrinę hipotekos įstaigą panaikinti įrašą apie Turto areštų registre A. D. 2004-03-19 prašymu ir UAB „Virtus Trading Group Ltd“ 2004-07-28 prašymu uždėtą UAB „Savas krantas“ 19 vnt. akcijų areštą, panaikinti antstolės P. Kisielienės 2005-08-19 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0093/05/01/01305 dėl UAB „Savas krantas“ akcijų arešto. Nurodė, kad ieškovas 2005-03-14 mainų sutartimi iš A. S. įgijo nuosavybės teisę į UAB „Savas krantas“ 58 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt (b.l.12). 2005-11-28 buvo informuotas apie tai, kad UAB „Savas krantas“ akcijos yra areštuotos ir dėl jų gali būti paskelbtos varžytynės. Ieškovas nurodė, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad minėta sutartimi įgytos akcijos yra areštuotos Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004-01-09 nutartimi (b.l.45-48, vykdomoji byla Nr. 1305/05, b.l.27), jis yra sąžiningas įgijėjas nepriklausomai nuo to, ar A. S. teisėtai ar neteisėtai įgijo nurodytas akcijas iš B. B. , šios akcijos teisėtai priklauso jam ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal B. B. skolas.
Atsakovas A. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad areštuotą turtą įgyjantis asmuo nėra sąžiningas įgijėjas, nes iš neteisės teisė kilti negali. Tik turimas teises galima perleisti, tačiau neįmanoma perleisti teisės, kai ji yra apribota. Ieškovo sudarytas sandoris yra niekinis, todėl nuosavybės teisė negali atsirasti.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad iš niekinio sandorio ieškovui negali atsirasti nuosavybės teisė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog atsakovas B. B. 2004-01-15 sudarė mainų sandorį areštuotomis akcijomis, esant teismo draudimui, todėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad atsakovo B. B. turimoms UAB “Savas krantas” akcijoms (b.l.41-44) areštas buvo įregistruotas 2004-03-18, 2004-07-27, o 2005-03-14 ieškovas ir tretysis asmuo A. S. sudarė mainų akcijomis sandorį. Teismas padarė išvadą, kad B. B. realizuodamas akcijas siekė išvengti laikinųjų apsaugos priemonių tikslo – padaryti teismo sprendimo įvykdymą neįmanomu, taigi ir minėto sandorio sudarymo tikslas buvo atitinkamas. Teismas nurodė, kad atsakovo B. B. akcijų areštas buvo įregistruotas registre, todėl pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str., tretiesiems asmenims turto areštas sukėlė pasekmes. Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise, ieškovas negali būti laikomas sąžiningu akcijų įgijėju, todėl atsisakė ginti ieškovo teises (CK 1.137 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad 2004-01-15 ir 2005-03-14 mainų sutarčių (b.l.10-12) turiniai identiški. Sutarties 2.3. punktas abejose sutartyse neatitinka tikrovės – akcijos niekam neįkeistos, neperleistos ir ginčo teisme dėl jų nėra, tokia nuostata atspindi sutarties šalių ketinimus - padaryti teismo sprendimo įvykdymą neįmanomą. Teismas atmetė kaip neatitinkantį tikrovės ieškovo paaiškinimą, kad apie akcijų areštą nežinojo, nes ieškovo pateiktas operacijomis akcijomis registravimo žurnalas (b.l.13-17), kuriame daromi įrašai apie akcijų savininkų kaitą nuo 2000-05-30, suklastotas, kadangi pirmas norminis aktas, reglamentuojantis akcijų apskaitą uždarosiose akcinės bendrovėse atsirado 2001-08-07 Vyriausybės nutarimu Nr.973, o vėliau jis pakeistas 2004-08-23 nutarimu Nr. 1041, kur nustatyta akcijų registravimo tvarka ir patvirtinta operacijomis akcijomis registravimo žurnalo forma. Iš niekinių sandorių, suklastotų įrodymų, negali atsirasti kokių nors asmens teisių į šį daiktą (ex iniuria ius non oritur – iš neteisėtumo teisė neatsiranda). Teismas taip pat nurodė, kad dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė įrodymų, kad vykdomojoje byloje esantys turto arešto duomenys, patvirtinantys, jog A. D. ieškinių reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotos B. B. nuosavybės teise priklausančios UAB “Savas krantas” akcijos (19 vnt.), įrašyti į Turto arešto aktų registrą, yra neteisingi ir paminėti duomenys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovas R. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-06 sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2005-03-14 mainų sutartis yra niekinė, nes sandoris, atitinkantis CK 6.307 str. (šiuo atveju toks sandoris yra mainų sutartis), yra ne niekinis, bet nuginčijamas. Teismo išvada, kad mainų sutarties tikslas – padėti atsakovui B. B. išvengti civilinės atsakomybės – nepagrįsta, nes sutarties tikslas buvo įgyti akcijų nuosavybėn, nėra apsimestinio ar tariamojo sandorio požymių. Į bylą pateiktas akcijų apskaitos žurnalas dėl 2003 m. vagystės buvo pradėtas 2004-03-29, tačiau į jį buvo įrašyti sandoriai nuo pat įmonės steigimo, tačiau teismas nesiaiškino šios aplinkybės. Teismas taip pat neteisingai nurodė, kad mainų sutarčiai taikomos CK 1.80 str. 1 d. nuostatos.
Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, įrodančias, kad ieškovas nežinojo i r negalėjo žinoti iš viešojo registro faktą, kad UAB „Savas krantas“ akcijos yra areštuotos, nes turto areštų registre turto areštai rūšiuojami pagal asmenų, kurių turtas areštuotas, duomenis, ieškovui perleidusio UAB „Savas krantas“ A. S. turtui areštas nėra įregistruotas, byloje yra įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovas, prieš sudarydamas ginčo mainų sutartį, užklausė UAB „Savas krantas“, ar A. S. yra šios įmonės akcininkas ir buvo patvirtinta, jog jis yra perleidžiamų akcijų savininkas.
Teismas, spręsdamas sąžiningumo klausimą, turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką (civilinės bylos Nr. 3K-3-106/2003 ir Nr. 3K-3-113/2004).
Teismas iš dalies sprendimą grindė ne CK aiškinimu, bet klasikinės romėnų teisės principu – ex iniuria ius non oritur ( iš neteisės teisė neatsiranda), tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad sąžiningo įgijėjo institutas numato sąlygas, kai iš neteisėtų sandorių civilinė subjektinė teisė gali atsirasti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neatskleidė bylos esmės, todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 2 p., ištaisyti pirmos instancijos klaidą apeliacinės instancijos teisme dėl neatskleistos bylos esmės negalima. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str.1 d. 1 p.).
Ieškovas R. J. šioje byloje pareiškė ieškinį dėl nuosavybės pripažinimo į UAB „Savas krantas“ 58 vnt. vardinių akcijų ir panaikinti arešto turtui akcijoms, iš kurių išieškoma pagal kreditoriaus A. D. pateiktą vykdomąjį raštą (CPK 603 str.). Byloje nustatyta, jog yra vykdomas teismo sprendimas, kuriuo iš skolininko B. B. turto vykdomas išieškojimas kreditoriaus A. D. naudai. Išieškojimas yra nukreiptas į 19 parastųjų vardinių UAB „Savas krantas“ akcijų, kurios yra areštuotos kaip skolininko B. B. turtas. Ieškovas R. J. byloje pateikė įrodymus, kad šių akcijų savininkas yra jis, o ne B. B. , t. y. akcijų mainų sutartį, pagal kurią 2004-01-15 iš B. B. 19 vnt. akcijų įgijo A. S. , kuris mainais už šias akcijas B. B. perleido dalį OOO „Podvorje“ akcijų (b. l. 10-11). 2005-03-14 A. S. perleido įgytas UAB „Savas krantas“ akcijas ieškovui R. J. mainais už UAB „Toleita“ paprastąsias vardines akcijas (b. l. 12). Iš UAB „Savas krantas“ operacijų akcijomis registravimo žurnalo (b. l. 13-15) matyti, jog abi minėtos akcijų mainų sutartys buvo įregistruotos. Taigi minėti UAB „Savas krantas“ akcijų mainų sandoriai buvo sudaryti, sandoriai nėra neatlygintiniai, jie sukėlė teisines pasekmes juos sudariusiems asmenims.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, kuris buvo motyvuojamas aukščiau nurodytais sandoriais, nurodė, jog minėtos mainų sutartys yra niekinės, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis), t.y. sandoriai yra niekiniai tiek pagal sandorių objektą – mainomos areštuotos akcijos, tiek pagal sandorių tikslą – nuslėpti turtą, kad teismo sprendimo įvykdymą padaryti neįmanomu. Nors teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad sandorio objektas – 19 vnt. akcijų – tiek vieno sandorio, tiek kito sandorio sudarymo metu buvo areštuotos, tačiau šis faktas neleidžia teigti, kad sandoris dėl to, jog sandorio objektu yra areštuotas turtas, yra niekinis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad teismas ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes, tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2002 rugsėjo 30 d. nutartis, priimta BUAB DK “Hermis-draudimas” v. AB “Šlifavimo staklės” byloje; bylos Nr. 3K-3-1107/2002m.). Ieškovas šioje byloje neginčija mainų sutarčių, taip pat priešpriešinio ieškinio su tokiais reikalavimais nėra pareiškę ir atsakovai. Todėl teismas ex officio (savo iniciatyva) pripažinti mainų sutartis niekiniais sandoriais galėjo tik nustatęs, kad šie sandoriai yra akivaizdžiai niekiniai. Sprendžiant klausimą, ar sandoris yra akivaizdžiai niekinis, teismas turėjo atsižvelgti į sudaryto sandorio turinį, šalių elgesį po sandorio sudarymo. Aiškinantis, ar sandoris yra akivaizdžiai niekinis, reikia nustatyti sandorio turinį, pagal kurį ir spręstina, ar yra įstatyme nustatytas pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Kai kyla neaiškumų dėl sandorio turinio, teismas turi aiškintis tikrąjį jo turinį, atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra numatytos 2000 m. Civilinio kodekso šeštosios knygos II dalies XIV skyriuje, o taip pat suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
Kaip jau minėta, teismas akcijų mainų sutartis pripažino niekinėmis dėl mainų objekto ir sandorių tikslo. Taigi, kilo ginčas dėl sutarties objekto ir tikslo, todėl teismas jį turėjo aiškintis atsižvelgiant į nurodytas sutarčių aiškinimo taisykles bei ieškovo reikalavimą. Kaip nustatyta byloje, akcijos kaip sutarties objektas yra realiai egzistuojančios bei apskaitomos pagal akcijų apskaitymui įmonėse nustatytus reikalavimus. Po mainų sandorių sudarymo operacijos buvo užregistruotos įmonės registracijos žurnale (b.l. 13-15). Tokiu būdu sandoriai buvo sudaryti, jie yra realūs, sukėlė teisines pasekmes juos sudariusiems asmenims ir tretiesiems asmenims. Teismas pripažinęs sandorius niekiniais neišsprendė restitucijos klausimo. Kolegija nesutinka su teismo sprendimo argumentu, kad su areštuotu turtu negalimi jokie sandoriai, kadangi prie tam tikrų aplinkybių tokie sandoriai galimi, ir tik nustačius, jog nebuvo aplinkybių, leidžiančių sandorius su areštuotu turtu, galima spręsti, kad tokie sandoriai negaliojantys. Taip pat kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad įstatymai numato sąžiningo įgijėjo institutą, todėl teismas spręsdamas, kad nuginčytinas sandoris yra niekinis, šį institutą ignoravo. Sąžininga ar ne sandorio šalis ar šalys galima nustatyti tik iš šalių pateiktų įrodymų apie vienos ar kitos šalies nesąžiningumą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas pripažino niekinėmis abi sutartis visoje apimtyje, tačiau pagal bylos duomenis, tik dalis pagal sutartis mainytų akcijų – 19 vnt. akcijų – buvo areštuotos. Visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas laikė sandorius niekiniais dėl kitų akcijų, iš bylos medžiagos matyti, kad tokių aplinkybių teismas nesiaiškino.
Teismas nagrinėdamas bylą iš naujo turi pasiūlyti ieškovui sutikslinti reikalavimus dėl akcijų kiekio, o jeigu jis prašys pripažinti nuosavybės teisę į visas pagal mainų sutartis gautas 58 vnt. akcijų, tokiu būdu į bylą reikalinga traukti trečiaisiais asmenimis ir kitus pagal mainų sutartis asmenis mainiusius jiems priklausančias akcijas – L. Z. ir O. Z. - taip pat pasiūlyti ieškovui nurodyti aplinkybes, kada ir kas yra areštavęs likusias akcijas, nes visiškai neaišku, kodėl ieškovas prašo panaikinti areštą likusioms akcijoms (išskyrus 19 vnt. akcijų), tokių aplinkybių teismas visiškai nesiaiškino.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisako, kadangi byla bus nagrinėjama pirmos instancijos teisme iš naujo, todėl teismas galės įvertinti šalių argumentus priimdamas sprendimą.
Panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų apeliantui grąžintinas jo sumokėtas 274 Lt žyminis mokestis (b.l. 111) už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 7 p.). duomenis
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti iš valstybės biudžeto žyminį mokestį 274 Lt sumoje, sumokėtą už apeliacinį skundą, R. J. .