- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-16
- Bylos Nr.
- 2S-603-159/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Gintaras Bastakys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medeka“
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-603-159/2007
NUTARTIS
2007 m. rugpjūčio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Gintaro Bastakio, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Medeka“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-04-26 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3796-740/2007 pagal pareiškėjos UAB „Medeka“ skundą dėl antstolių veiksmų, suinteresuoti asmenys AB „Lietuvos geležinkeliai“, antstolis Zenas Zenkevičius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skolininkė UAB „Medeka“ 2007-03-16 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys AB „Lietuvos geležinkeliai“, antstolis Z. Zenkevičius. Nurodė, jog pažeisdamas LR CPK 675 str. 2 d. reikalavimus antstolis areštavo skolininko turto iš esmės daugiau nei nurodomas turto arešto mastas, nes turto arešto akte nurodė, jog turto arešto mastas yra 63 315,66 Lt, o areštavo turto už 633 315,66 Lt. Taip pat nurodė, jog areštuodamas skolininkės turtą antstolis turtą aprašė nedalyvaujant UAB „Medeka“ atstovams ir nepranešė jiems apie ketinimą areštuoti turtą, nesudarė areštuojamo turto aprašo ir taip pažeidė LR CPK 675 str. 3 d., 677 str. 4 d. reikalavimus. Antstolis pažeidė CPK 678 str. 1 d. 5 p. reikalavimus, nes nenurodė kiekvieno areštuojamo daikto duomenų. Nurodė, jog procesiniuose dokumentuose antstolis skolininkės buveinę nurodė adresu (duomenys neskelbtini), o pranešimą dėl turto arešto akto ir patį aktą siuntė adresais – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais netinkamai vykdė pareigą informuoti skolininkę bei siekė, kad ji nespėtų CPK 512 str. nustatytais terminais paduoti skundo. Pareiškėja nurodė, kad antstolis nepagrįstai areštavo jos turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, nes tokio turto skolininkė neturi. Prašo antstolio Z.Zenkevičiaus veiksmus surašant 2007-02-20 turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0014/02/01413 pripažinti neteisėtais ir šį turto arešto aktą panaikinti, sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą (b.l. 3-5). 2007-04-23 pareiškėja pateikė pakartotinį prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus ir skundą dėl antstolio 2007-03-26 patvarkymo, kuriuo ištaisyti rašymo apsirikimai. Nurodė, kad minėtas patvarkymas priimtas po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė vykdymo veiksmus, dėl to yra neteisėtas (b.l. 37-41).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-04-26 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog 2007-02-20 antstolio turto arešto aktas su 2007-03-26 patvarkymu yra pagrįstas ir teisėtas. Skolininkės teiginiai, jog antstolis areštavo daugiau turto nei jo reikia įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti, neatitinka objektyvios tiesos, nes pagal Klaipėdos apygardos teismo 2001-01-29 vykdomąjį raštą iš skolininkės išieškoma 633 315,66 Lt skola AB „Lietuvos geležinkeliai“. Antstolis 2007-02-20 turto arešto akte nurodydamas, kad išieškojimo mastas yra 63 315,66 Lt, padarė rašymo klaidą, kurią ištaisė 2007-03-26 patvarkymu. Teismas nustatė, kad antstolis, nesudaręs areštuojamo turto aprašo, nepažeidė LR CPK 675 str. 3 d., nes turto aprašas sudaromas, kai vykdoma teismo nutartis areštuoti turtą, o skolininkės vykdomojoje byloje išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį raštą. Nors 2007-02-20 turto arešto akte buvo nurodyta, jog apribojamos visos nuosavybės teisės į areštuojamą turtą, o pagal LR CPK 677 str.1 d. antstolis privalėjo sudaryti turto aprašą, tačiau ši klaida ištaisyta 2007-03-26 antstolio patvarkymu, kuriame nurodyta, kad apribojama tik disponavimo teisė. Atitinkamai nebuvo būtinybės į šio procesinio veiksmo atlikimą kviesti skolininko atstovą. Apie turto arešto akto surašymą skolininkė informuota tinkamai, o tai įrodo antstolio veiksmai siunčiant skolininkei procesinius dokumentus keliais adresais. Teismas konstatavo, jog antstolis, nenurodydamas kiekvieno areštuojamo daikto duomenų, nepažeidė LR CPK 678 str. 1 d. 5 p., nes turto arešto akto surašymo metu jam nebuvo žinomi tikslūs skolininkės turto duomenys. Teismas nustatė, jog skolininkė nepateikė svarių argumentų, kurių pagrindu būtų galima pakartotinai spręsti klausimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, be to, vykdymo veiksmai yra sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-13 nutartimi. Skolininkės teiginiai, jog antstolis neteisėtai priėmė 2007-03-26 patvarkymą jau po to, kai sužinojo apie vykdomųjų veiksmų sustabdymą, yra nepagrįsti (b.l. 55-57).
Dėl minėtos nutarties pareiškėja skolininkė UAB „Medeka“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš antstolio turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas antstolio veiksmus vertino ir kaip areštą, ir kaip rašymo apsirikimus, tokiu būdu neatskleista bylos esmė. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nustatinėjant aplinkybę, kada antstolis sužinojo apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-13 nutartį sustabdyti vykdymo veiksmus. Teismas nepagrįstai atmetė argumentą, jog antstolis areštavo turto už žymiai didesnę sumą nei nurodyta pačiame akte, nutartyje pasisakė ne dėl pareiškėjos skundo dėl 2007-02-20 turto arešto akto, o dėl tolimesnių antstolio veiksmų, t.y. dėl 2007-03-26 patvarkymo, kuriuo ištaisyti turto arešto akto rašymo apsirikimai, tokiu būdu teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad apie turto arešto akto surašymą skolininkė buvo informuota tinkamai, kadangi apie tai antstolis pranešė keliais adresais. Teismo išvada, jog 2007-02-20 turto arešto aktas yra teisėtas, yra nepagrįsta, nes turto arešto aktas surašytas nesilaikant įstatymo nuostatų, jame nenurodyti išsamūs turto duomenys, o šį turto arešto aktą pakeičiantis aktas nesurašytas. Nepagrįsta teismo išvada nestabdyti vykdymo veiksmų dėl to, kad jie jau yra sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (b.l. 64-66).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens antstolio Zeno Zenkevičiaus atstovė Viktorija Vėliuvienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus, kadangi jie jau yra sustabdyti, ką pripažįsta ir pati pareiškėja. Skolininkė nepagrįstai teigia, jog antstolis areštavo turto daugiau nei jo reikia įsiskolinimui padengti, nes skolos dydis pareiškėjai yra žinomas. Nurodo, kad 2007-03-26 patvarkymas Nr. 0014/02/01413 nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes juo nebuvo nei nustatomos, nei keičiamos, nei naikinamos pareiškėjos teisės ar pareigos. Skolininkė klaidina teismą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atmestinas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes LR CPK 443 str. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus kai šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo ir nėra vykdymo proceso šalis ir neturi priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi (b.l. 77-79).
Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su suinteresuoto asmens antstolio Z. Zenkevičiaus atstovės V. Vėliuvienės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais motyvais, prašo ginčijamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti (b.l. 86-87).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vykdomosios bylos Nr. 0014/02/01413 duomenimis, nustatė, kad antstolis Zenas Zenkevičius, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2001-01-29 išduotą vykdomąjį raštą dėl 633 315,66 Lt skolos iš skolininkės UAB „Medeka“ išieškojimo, 2007-02-20 surašė turto arešto aktą, kurį patikslino 2007-03-26 patvarkymu (vykdomosios bylos Nr. 1413-14/02 l. 273-275, 277). 2007-02-20 turto arešto akte areštuojamo turto mastas yra 63 315,66 Lt, tačiau ši rašymo apsirikimo klaida buvo ištaisyta 2007-03-26 antstolio patvarkymu, nurodant tikrąjį skolos dydį ir pažymint, jog areštuojama tik skolininkės disponavimo turtu teisė. Pažymėtina, jog antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Teisėjų kolegija mano, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje atmetė pareiškėjos argumentus dėl areštuoto turto sumos nurodydamas, jog tikrasis skolos dydis skolininkei yra žinomas, o 2007-02-20 turto arešto akte padaryta rašymo apsirikimo klaida. Ši suma iš skolininkės priteista 2000-10-23 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, antstolis neareštavo turto daugiau negu reikia išieškotinai sumai padengti, taigi nepažeidė LR CPK 675 str. 2 d.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2007-03-26 patvarkymu ištaisius rašymo apsirikimą bei nurodžius, jog areštuojama tik disponavimo turtu teisė, dėl to, nebelikus LR CPK 677 str. numatytų turto aprašo sudarymo pagrindų, turto aprašas nesudaromas. Pareiškėjos argumentas, jog pirmosios instancijos teismas peržengė skundo ribas ginčijamoje nutartyje pasisakydamas ne dėl skundžiamo 2007-02-20 turto arešto akto, o dėl 2007-03-26 antstolio patvarkymo, atmestinas kaip nepagrįstas. Minėtas patvarkymas buvo priimtas dėl 2007-02-20 turto arešto akte padarytų rašymo apsirikimo klaidų, nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes juo nebuvo nei nustatomos, nei keičiamos, nei naikinamos pareiškėjos ar trečiųjų asmenų teisės ar pareigos. Antstolis, be kitų, gali priimti patvarkymus dėl atskirų vykdymo veiksmų, kurie dar jokių pasekmių vykdymo proceso šalims nesukelia, o yra tik organizacinio pobūdžio.
Nepagrįstas ir atmestinas pareiškėjos argumentas, jog teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad ji buvo netinkamai informuota apie turto arešto akto surašymą. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja siunčiamuose dokumentuose buvo nurodžiusi keletą adresų (vykdomosios bylos Nr. 1413-14/02 l. 28, 34, 84), kuriais ir buvo siunčiami antstolio procesiniai dokumentai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog vien tai, kad antstolio pranešimai buvo siunčiami ne vienu skolininkės adresu, nereiškia, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota, nes ji pasinaudojo teise apskųsti antstolio veiksmus nepažeisdama LR CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tokie antstolio veiksmai kaip tik rodo, jog jis siekė tinkamai ir laiku informuoti skolininkę, antstolis tinkamai vykdė LR CPK 679 str. numatytą pareigą apie turto arešto aktą skolininkę informuoti registruotu laišku (b.l. 8, vykdomosios bylos Nr. 1413-14/02 l. 211).
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos atskirojo skundo teiginiu, jog nepagrįsta teismo išvada, kad 2007-02-20 turto arešto aktas yra teisėtas. Pareiškėja teigia, jog turto arešto akte nenurodyti išsamūs turto duomenys, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pagal LR CPK 678 str. 4 d. turto arešto akte gali būti nenurodyti viso ar dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys, jeigu jie turto arešto akto surašymo momentu nėra žinomi, tačiau antstolis privalo imtis priemonių, išsiaiškinęs išsamius turto duomenis, surašyti turto arešto aktą, pakeičiantį ankstesnį turto arešto aktą. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis ėmėsi priemonių surasti pareiškėjos turtą (vykdomosios bylos Nr. 1413-14/02 l. 7-10, 12, 15 ), tačiau turto arešto akto surašymo metu tikslūs pareiškėjos turto duomenys nebuvo žinomi.
Atmestinas pareiškėjos argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nustatinėjant aplinkybę, kada antstolis sužinojo apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-13 nutartį sustabdyti vykdymo veiksmus. Bylų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo skundu, ir teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Dalis bylos aplinkybių yra nurodoma skunde, o suinteresuoti asmenys aplinkybes nurodo atsiliepime. Byloje dalyvaujantys asmenys gali nurodyti teismui įrodinėjimo šaltinius ir kitas reikiamas priemones bylos aplinkybių visumai išaiškinti. Tai nėra vertinama kaip įrodinėjimo našta šaliai, nes teismui šios kategorijos bylose nustatyta pareiga imtis visų būtinų priemonių visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje yra nurodyta, kad pareiškėja savo teiginių, jog 2007-03-26 patvarkymą antstolis priėmė po to, kai sužinojo apie vykdymo veiksmų sustabdymą, tinkamais įrodymais nepagrindė, neturi būti suprantami kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas. Turi būti atsižvelgiama į bylų nagrinėjimo specifiką ir ypatingą teismo vaidmenį (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas tokių nuostatų nepažeidė, tinkamai vertino pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, vykdomosios bylos dokumentus. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patikimai patvirtintų, jog antstoliui buvo žinoma apie 2007-03-13 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį, kuria sustabdyti vykdymo veiksmai pareiškėjos vykdomojoje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė procesinės teisės normų nuostatas dėl įrodinėjimo ypatumų ypatingosios teisenos bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų.
Bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, o dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas (LR CPK 443 str. 6 d.). Antstolis pagal LR CPK 633 str. 1 d. nėra vykdymo proceso šalis, neturi priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi, dėl to pareiškėjos prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytais teiginiais bei argumentais nėra pagrindo panaikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais teisėjų kolegija
nutaria:
2007-04-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.