- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-29
- Bylos Nr.
- 2-215-510/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“
- Atsakovas
- Vilkaviškio rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo atstovams Br. Čižauskui ir advokatui J.Jankauskui, atsakovo atstovams R. K. ir advokatui L.Gasiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ ieškinį atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Švaresta“ patikslintame ieškinyje nurodė (3t, b.l.4-14), kad yra Vilkaviškyje įregistruota įmonė, kurios veikla yra atliekų ir laužo perdirbimas. 2002 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas su atsakovu Vilkaviškio rajono savivaldybe sudarė sutartį dėl Vilkaviškio rajono viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo Nr. 154. Šios sutarties pagrindu ieškovas atsakovui teikė atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas Vilkaviškio rajone. Ieškovo teigimu, atsakovas nuolat vėlavo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovui nuolat trūko lėšų ne tik komercinės veiklos vykdymui, bet ir atsiskaitymui su darbuotojais. Todėl 2003 m. gruodžio 31 d. ieškovas tarp šalių sudarytą sutartį nutraukė. Tarp šalių kilus ginčui, Kauno apygardos teismas 2005 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005 pripažino, kad sutartį ieškovas teisėtai nutraukė dėl atsakovo kaltės. Ši aplinkybė patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-376/2005 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006. Teismai yra nustatę atsakovo veiksmų neteisėtumą sutartiniuose santykiuose. Teismai yra nustatę, kad ieškovas, dėl atsakovo padarytų sutarties pažeidimų nutraukdamas sutartį, veikė teisėtai. Atsakovas yra vienintelis galimas ieškovo paslaugų užsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybės ribose, todėl dėl atsakovo kaltės nutraukus sutartį, ieškovas nebeturėjo galimybės vykdyti tolimesnę komercinę veiklą Vilkaviškio rajone, kadangi kitų užsakovų čia nėra. Kadangi analogiškos sutartys su savivaldybėmis dėl atliekų surinkimo ir išvežimo sudaromos viešųjų pirkimų pagrindu, o po sutarties su atsakovu nutraukimo, aplinkiniuose rajonuose viešųjų pirkimų konkursų dėl atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugų nebuvo skelbiama, ieškovas neturėjo galimybės tęsti savo komercinę veiklą bei analogiškas paslaugas teikti kitiems užsakovams. Dėl to ieškovas buvo priverstas nuostolingai parduoti turimą nekilnojamąjį turtą bei įrengimus, o taip pat, negalėdamas aprūpinti darbu savo darbuotojų, buvo priverstas juos atleisti iš darbo. Nutraukus terminuotą sutartį su atsakovu dėl paslaugų teikimo, ieškovas taip pat neteko galimybės gauti pajamas iš šios sutarties vykdymo. Ieškovas šiuo ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nuolatinio sutarties pažeidinėjimo), teisėtai nutraukęs sutartį.
Ieškinio dalyje dėl nuostolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu ieškovas nurodė, jog jis 2000 metais nusprendęs pradėti teikti atsakovui atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas, pradėjo intensyviai rengtis šių paslaugų teikimui bei sutartiniams santykiams su atsakovu. 2000 metais bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 1 mln. litų, bendrovė įsigijo atliekų surinkimo ir išvežimo veiklai vykdyti reikalingą nekilnojamąjį turtą buvusios Vilkaviškio autotransporto įmonės teritorijoje: garažą bei kontrolinį praleidimo punktą. Šie statiniai nuo seno yra pritaikyti būtent specifinei veiklai, susijusiai su pastoviu didelių gabaritų transporto priemonių eksploatavimu ir priežiūra, kitai komercinei veiklai sunkiai pritaikomi. Garažo vertė jo įsigijimo dienai buvo 791 912 Lt. Nebaigto statyti kontrolinio punkto vertė jo įsigijimo dienai buvo 188 100 Lt. 2005 metais, paaiškėjus, kad susitarti su atsakovu dėl tolimesnio paslaugų teikimo nepavyks, ieškovas nusprendė pastatus parduoti ir apie tai paskelbė vietos laikraščiuose. Garažą ieškovui pavyko parduoti 2005 m. rugsėjo 29 d. už 231000 Lt, nors garažo vertė jo pardavimo dieną buvo 726 455,30 Lt. Taigi, ieškovas, parduodamas garažą, patyrė 495 455,30 Lt nuostolį. Nebaigtą statyti kontrolinį punktą ieškovui pavyko parduoti tik 2006 m. spalio 9 d. už 145 000 Lt. Kontrolinio punkto vertė jo pardavimo dieną buvo 188 100 Lt, taigi, ieškovas, parduodamas kontrolinį punktą, patyrė 43 100 Lt nuostolį. Bendras aukščiau minėto atsakovo nekilnojamojo turto pardavimo nuostolis – 538 555,30 Lt. Ieškovas nurodė, jog nuostolingo ieškovo nekilnojamojo turto pardavimo priežastis yra būtent atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovas buvo priverstas nutraukti sutartį su atsakovu, kadangi nenutraukus sutarties, ji būtų galiojusi iki 2007 m. gruodžio 31 d., ieškovo nekilnojamasis turtas būtų buvęs naudojamas komercinei veiklai ir ieškovui nebūtų buvę jokio poreikio jį parduoti. 2003 metais, kuomet sutartis tarp ginčo šalių galiojo, ieškovas iš savo veiklos dirbo pelningai, ir veiklos pajamų - jeigu atsakovas jas būtų laiku mokėjęs - būtų užtekę nekilnojamam turtui išsaugoti ar netgi pagerinti.
Dėl nuostolių, susijusių su autotransporto priemonėmis ieškovas nurodė, jog tam, kad galėtų teikti atsakovui atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas, ieškovas įsigijo tris specialios paskirties autotransporto priemones – šiukšliavežes (spec. šiukšliavežę Mercedes Benz 2422 Variopress - įsigijo 2001 m. sausio 18 d. už 120 339,00 Lt kainą; spec. šiukšliavežę Mercedes Benz 2426 Europress, 1991 m. laidos, - įsigijo 2001 m. vasario 18 d. už 128 474,58 Lt kainą; spec. šiukšliavežę Mercedes Benz 1520 Norba, 1992 m. laidos, - įsigijo 2001 m. kovo 16 d. už 122 887,50 Lt kainą). Nutraukus sutartį su ieškovu, ieškovas nebeturėjo kur panaudoti šių transporto priemonių, todėl šiukšliavežių mechanizmai dėl savo specifikos ilgą laiką nenaudojami sugedo. Minėtas autotransporto priemones pavyko parduoti atitinkamai už 45 000 Lt kainą, už 40 000 Lt kainą, už 29 000 Lt kainą. Ieškovas, parduodamas šias tris autotransporto priemones, patyrė 156 775,53 Lt nuostolį. Šio patirto nuostolio priežastimi ieškovas laikė būtent atsakovo neteisėtus veiksmus, kadangi netekęs vienintelio paslaugų užsakovo ir negalėdamas susirasti kitų, ieškovas neturėjo galimybės eksploatuoti šiukšliavežes, kurios stovėdamos gedo.
Dėl nuostolių, kylančių iš darbo santykių ieškovas nurodė, jog 2003 m. gruodžio - 2004 m. sausio mėnesį, t.y., sutarties su atsakovu nutraukimo metu, ieškovo įmonėje dirbo 18 darbuotojų. Netekus vienintelio užsakovo, ieškovo tolimesnė veikla buvo iš esmės paralyžiuota. Didžiąją dalį darbuotojų teko atleisti iš darbo, išmokant jiems išeitines kompensacijas, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius. Ieškovas nurodė, jog šiuos nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovui pastoviai pažeidinėjant sutartį, ieškovui nuolat trūko lėšų atsiskaityti su darbuotojais. Ieškovui nutraukus sutartį su atsakovu, jis negalėjo suteikti darbo savo darbuotojams, todėl turėjo juos atleisti iš darbo LR Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalies pagrindu, nesant darbuotojo kaltės, ir atitinkamai sumokėti išeitines išmokas (DK 140 straipsnio 1 dalis), o įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpiu - mokėti šiems darbuotojams vidutinį darbo užmokestį už prastovas, kilusias ne dėl darbuotojų kaltės, kaip numatyta DK 195 straipsnyje. Atsakovui tinkamai vykdant sutartį, šių nuostolių ieškovas būtų išvengęs.
Dėl nuostolių, susijusių su paskola bankui, ieškovas nurodė, jog 2000 m. gruodžio 11 d., ketindamas pradėti teikti atsakovui atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas, ieškovas sudarė paskolos sutartį su tuometiniu AB Lietuvos žemės ūkio banku. Paskolos grąžinimo terminas - 2005 m. birželio 20 d. 2003 m. rugsėjo 23 d. ieškovas sudarė Kreditavimo sutartį su AB Šiaulių banku, kuria mažesnėmis palūkanomis refinansavo AB Lietuvos žemės ūkio banko, tuo metu jau persivadinusio į AB „Nord/LB Lietuva“, paskolą. Ieškovas paimtą paskolą naudojo pagal joje numatytą tikslinę paskirtį, investuodamas į atliekų surinkimo ir išvežimo verslą. Nors šias investicijas ieškovas atliko savo valia, tačiau investicijos buvo daromos su konkrečiu tikslu sudaryti su atsakovu atliekų tvarkymo sutartį ir atsakovui teikti paslaugas. Dėl atsakovo pažeidimų sutartį dėl atliekų surinkimo ir išvežimo nutraukus, ieškovo investicijos jau buvo atliktos, paskola bankui iš dalies grąžinta. Net ir po sutarties su atsakovu nutraukimo, ieškovui išliko prievolė grąžinti bankui paimtą paskolą bei mokėti bankui palūkanas. Galutinė palūkanų suma, ieškovo sumokėta aukščiau nurodytiems bankams 2004 m. - 2006 m. laikotarpiu sudarė 50 287,75 Lt. Pastaroji suma laikytina ieškovo nuostoliais, kadangi šiuo laikotarpiu iš banko paimta paskola ir iš jos atliktos investicijos ieškovui nebenešė jokių pajamų.
Dėl negautų pajamų ieškovas nurodė, jog buvo paskirta teismo ekspertizė siekiant nustatyti bendrovės „Švaresta“ negautų pajamų dydį 2004-2007 metų laikotarpiu, bei sąnaudas, šioms pajamoms gauti. Pasak ekspertų, 2004 m. gegužės 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu UAB „Švaresta“ pagal 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutarties sąlygas galėjo uždirbti nuo 4128890 Lt iki 6068620 Lt įplaukų (įskaitant PVM), bei patirtų nuo 3374211 Lt iki 4248034 Lt išlaidų šioms pajamoms uždirbti. Remiantis ekspertize negautos pajamos dėl nevykdytos sutarties būtų 1 820 586 Lt. Kadangi atsakovas buvo vienintelis užsakovas, po sutarties nutraukimo esant neteisėtiems atsakovo veiksmams ieškovas atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugų nebeturi kam teikti, kadangi viešųjų konkursų dėl analogiškų paslaugų teikimo kitos savivaldybės nėra paskelbę. Sutarties nutraukimo metu ieškovas buvo visiškai pasirengęs vykdyti veiklą, turėjusią atnešti reikalaujamas negautas pajamas. Ieškovas pateikė įrodymus, kad prieš nutraukdamas sutartį, dėjo pastangas ją išsaugoti ir savo teises nuo atsakovo pažeidimų, gynė kitomis priemonėmis: derėjosi su atsakovu, kad šis tinkamai vykdytų sutartį; įspėjo atsakovą apie grėsmę sklandžiai ieškovo veiklai, apie ketinimus laikinai sustabdyti sutarties vykdymą, reikalavo iš atsakovo sumokėti skolą su delspinigiais; ne kartą kreipėsi į teismą dėl tarpinių mokėjimų priteisimo; net ir po sutarties nutraukimo siekė bendradarbiavimo su atsakovu, suprasdamas, kad atsakovui sudėtinga greitai rasti kitą paslaugų teikėją.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2 578 164,63 Lt nuostolių, kuriuos sudaro: 538555,30 Lt nuostolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu; 156 775,53 Lt nuostolių, susijusių su autotransporto priemonėmis; 11 960,05 Lt nuostolių, susijusių su darbo santykiais; 50 287,75 Lt nuostolių, susijusių su ieškovo bankui mokėtomis palūkanomis už tikslinę paskolą; 1 820 586 Lt negautų pajamų iš sutarties su atsakovu; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo ieškinio sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį patenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.
Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu prašė bylą nutraukti, nes jų manymu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsakovo atstovai teigė, kad ieškovas įsigijo pastatus ir transporto priemones savo rizika, todėl dėl jų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo ieškovas neturi teisės reikalauti, kad atsakovas kaip nuostolius atlygintų susidariusį pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą. Atsakovo atstovų nuomone, nepagrįsti ieškovo reikalavimai ir dėl negautų pajamų bei nuostolių, susijusių su paskola bankui, ir dėl nuostolių, kylančių iš darbo teisinių santykių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad 2002 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas UAB „Švaresta“ ir atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė sudarė sutartį dėl Vilkaviškio rajono viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo Nr.154 (1t, b.l.24-28). Šios sutarties pagrindu ieškovas atsakovui teikė atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas Vilkaviškio rajone, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas.
2003 m. gruodžio 31 d. sutartis ieškovo iniciatyva buvo nutraukta (civ. byla Nr.2-77-555/2005, 1t, b.l.181). Ieškovas 2003 m. gruodžio 31 d. rašte Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai sutarties dėl Vilkaviškio rajono viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo Nr. 154 nutraukimo priežastimis įvardino atsakovo sutartinių prievolių nevykdymą, kas sąlygojo vis didėjančius ieškovo nuostolius, atsakovo nereagavimą į ieškovo raginimus įvykdyti prievolę bei įspėjimus, kad neįvykdžius įsipareigojimų, tarp šalių sudaryta sutartis bus nutraukta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimu (civ. byla Nr. 2-77-555/2005, 4t, b.l.85-86) priteisė iš atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Švaresta“ 110603,77 Lt skolos ir 50000 Lt netesybų. Kolegija konstatavo, kad ieškovas pirmas pagrįstai nutraukė sutartį, nes atsakovas nesumokėjo už atliktas paslaugas. Atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė šio Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimo kasacine tvarka neapskundė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB “Švaresta“ kasacinį skundą, 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2-77-555/2005, 4t, b.l.142-148) šią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl yra pagrindas laikyti, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės.
Ieškovas UAB „Švaresta“, nutraukęs su atsakovu sudarytą sutartį dėl atsakovo kaltės, teigia, jog patyrė šiuos nuotolius: 1) nuostolius, susijusius su nekilnojamuoju turtu; 2) nuostolius, susijusius su autotransporto priemonėmis; 3) nuostolius, kylančius iš darbo teisinių santykių; 4) nuostolius, susijusius su paskola bankui; 5) nuostolius dėl negautų pajamų.
Dėl nuostolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu
Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo kaltės buvo priverstas nuostolingai parduoti garažą bei kontrolinį praleidimo punktą.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas 2005 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi garažą pardavė už 231 000 Lt (3t, b.l.32-36). Garažo balansinė vertė jo pardavimo dieną buvo 726 455,30 Lt (1t, b.l.67). Ieškovo teigimu jis, parduodamas garažą, patyrė 495 455,30 Lt nuostolį.
Nebaigtą statyti kontrolinį punktą ieškovas 2006 m. spalio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė už 145 000 Lt (3t, b.l.26-31). Kontrolinio punkto balansinė vertė jo pardavimo dieną buvo 188 100 Lt (1t, b.l.76). Ieškovas laiko, kad parduodamas kontrolinį punktą, patyrė 43 100 Lt nuostolių.
Ieškovas šią ieškinio dalį grindžia teiginiu, jog nenutraukus sutarties, ji būtų galiojusi iki 2007 m. gruodžio 31 d., ieškovo nekilnojamasis turtas būtų buvęs naudojamas komercinei veiklai, ieškovui nebūtų buvę jokio poreikio jį parduoti, ir taip jis nebūtų patyręs minėtų nuostolių.
Ieškinio dalis dėl nuostolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, atmestina.
CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismo vertinimu, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir minėto turto nuostolingo pardavimo nėra. Kaip matyti iš byloje esančių 2000 m. birželio 2 d. turtinio įnašo įvertinimo akto (3t., b.l.64) ir 2000 m. liepos 14 d. perdavimo – priėmimo akto (3t., b.l.65), UAB „Švaresta“ akcininkas L. Č. kaip savo turtinį įnašą perdavė kontrolinį punktą ir garažą uždarajai akcinei bendrovei „Švaresta“, juos įvertinus atitinkamai 188 100 Lt ir 801 900 Lt. Tai reiškia, kad UAB „Švaresta“ šį turtą kaip akcininko turtinį įnašą įgijo likus 2 metams iki 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutarties su atsakovu Vilkaviškio rajono savivaldybe sudarymo. Ieškovas nenumatė ir negalėjo numatyti, kad po dviejų metų tokia sutartis bus pasirašyta. Todėl priešingai nei nurodo ieškovas, nėra jokio pagrindo teigti, kad šis turtas buvo įsigytas 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutarties vykdymui. Ieškovas šiuos pastatus įsigijo savo rizika. Jų įsigijimas negali būti siejamas su 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutartimi dėl Vilkaviškio rajono viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo, nėra pagrindo laikyti, kad dėl jos nutraukimo ieškovas patyrė nuostolius. Be to, šį turtą ieškovas pardavė už sutartinę kainą, kurios nustatymui Vilkaviškio rajono savivaldybė negalėjo turėti jokios įtakos. Net ir pripažinus, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė yra kalta dėl 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutarties nutraukimo, ji negali būti atsakinga už tai, kad UAB „Švaresta“ pardavė pastatus nuostolingai.
Dėl nuostolių, susijusių su autotransporto priemonėmis
Nustatyta, kad ieškovas 2001 m. sausio 18 d. įsigijo spec. šiukšliavežę Mercedes Benz 2422 Variopress, 1993 m. laidos, už 142000 Lt (1t, b.l.83). Ieškovas ją 2006 m. birželio 1 d. pardavė už 47 200 Lt (1t, b.l.89). Pardavimo metu šio automobilio likutinė vertė buvo 82 883,46 Lt (1t, b.l.76).
Ieškovas 2001 m. vasario 7 d. įsigijo spec. šiukšliavežę Mercedes Benz 2426 Europress, 1991 m. laidos, talpos už 151600 Lt (1t, b.l.84). Šią šiukšliavežę ieškovas 2006 m. birželio 1 d. pardavė už 34 220 Lt (1t, b.l.90). Pardavimo metu šio automobilio likutinė vertė buvo 88 557,72 Lt (1t, b.l.76).
Ieškovas 2001 m. kovo 16 d. įsigijo spec. šiukšliavežę Mercedes Benz 1520 Norba, 1992 m. laidos, už 145 000 Lt (1t, b.l.85). Šią šiukšliavežę ieškovas 2005 m. balandžio 28 d. pardavė už 53 100 Lt (1t, b.l.88). Pardavimo metu šio automobilio likutinė vertė buvo 99 334,35 Lt (1t, b.l.67).
Ieškinio dalis dėl nuostolių, transporto priemonių pardavimu, atmestina tais pačiais motyvais, kuriais atmestina ieškinio dalis dėl nuostolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu.
CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas laiko, kad priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir transporto priemonių nuostolingo pardavimo nėra. Visas paminėtas transporto priemones ieškovas įsigijo 2001 m. sausio – kovo mėnesiais, t.y. likus daugiau kaip vieneriems metams iki 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutarties sudarymo, todėl negalima laikyti, kad šiukšliavežės buvo įsigytos 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutarties vykdymui. Kaip nekilnojamąjį turtą, taip ir šiukšliavežes, ieškovas įsigijo savo rizika. Jų įsigijimas negali būti siejamas su 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutartimi. Ieškovas šias transporto priemones pardavė už sutartinę kainą, kurios nustatymui Vilkaviškio rajono savivaldybė negalėjo turėti jokios įtakos. Ieškovas, įsigydamas transporto priemones neturėjo pagrindo tikėtis, kad jis turės teisę teikti atliekų tvarkymo paslaugas iki 2007 m. gruodžio 31 d. Todėl net ir nustačius, kad 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutartis nutraukta dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės yra kaltės, ji negali būti atsakinga už tai, kad UAB „Švaresta“ pardavė transporto priemones nuostolingai.
Dėl nuostolių, kylančių iš darbo santykių
Nustatyta, kad nutraukus tarp ieškovo UAB „Švaresta“ ir atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės 2002 m. rugpjūčio 5 d. sudarytą viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 154, ieškovas dalį darbuotojų atleido, išmokėjo jiems išeitines kompensacijas už prastovas, iki atleidimo mokėjo atlyginimą už prastovas. Bendra šių išmokų suma sudarė 11960,05 Lt. Tai patvirtina ieškinyje pateiktų atleistiems darbuotojams išmokėtų lėšų suvestinė (3t, b.l.8-9), kuri yra pagrįsta įsakymais dėl darbuotojų atleidimo iš darbo (1t, b.l.95-98) bei darbuotojų atlyginimo kortelėmis už 2004 metus (1t, b.l.99-109). Teismas sutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovui nuolat pažeidinėjant sutartį, ieškovui nuolat trūko lėšų atsiskaityti su darbuotojais. Tai patvirtina byloje esantys ieškovo raštai atsakovui (1t, b.l.142-152). Šių raštų turinys leidžia daryti išvadą, kad dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės įsiskolinimų sutriko ieškovo veikla, ieškovas negalėjo suteikti darbo savo darbuotojams, todėl teko dalį jų atlesti Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalies pagrindu, nesant darbuotojo kaltės, ir atitinkamai sumokėti jiems išeitines išmokas, o įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpiu – mokėti šiems darbuotojams vidutinį darbo užmokestį už prastovas, kilusias ne dėl darbuotojų kaltės (Darbo kodekso 195 straipsnis). Teismas sutinka su ieškovo teiginiu, jog šių nuostolių ieškovas būtų išvengęs, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Todėl ieškovo dalis dėl 11960,05 Lt nuostolių, susijusių su darbo santykiais, yra pagrįsta ir tenkintina.
Dėl nuostolių, susijusių su paskola bankui
2000 m. gruodžio 11 d. ieškovas sudarė paskolos sutartį su tuometiniu AB Lietuvos žemės ūkio banku (1t, b.l.116-121). 2001 m. vasario 2d., 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. rugsėjo 25 d., 2002 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryti papildomi susitarimai (1 t, b.l. 122-127). Paskolos grąžinimo terminas, numatytas paskolos sutarties 1.2. punkte - 2005 m. birželio 20 d. 2003 m. rugsėjo 23 d. ieškovas sudarė Kreditavimo sutartį su AB Šiaulių banku, kuris mažesnėmis palūkanomis refinansavo minėtą paskolą (1t, b.l.128-141).
2000 m. gruodžio 11 d. sutartis sudaryta likus daugiau kaip 1,5 metų iki 2002 m. rugpjūčio 5 d. viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 154 sudarymo, todėl šia sutartimi priimti ieškovo įsipareigojimai nėra susiję su 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutartimi. Net ir esant Vilkaviškio rajono savivaldybės kaltei, ieškovo sumokėta aukščiau nurodytiems bankams palūkanų suma nėra netinkamo 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutarties vykdymo pasekmė. Nesant priežastinio ryšio, ši ieškinio dalis yra nepagrįsta ir atmestina (CK 6.247 straipsnis).
Dėl negautų pajamų
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo negautas pajamas už 2004-2007 metų laikotarpį. Ieškovo prašymu buvo paskirta finansų ekspertizė. 2008 m. balandžio 29 d. ekspertizės aktu (2t, b.l.142-151) ekspertizę atlikęs Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas konstatavo, kad, jeigu UAB „Švaresta“ būtų vykdžiausi 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutartį Nr. 154, tai laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. iš Vilkaviškio rajono savivaldybės už atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą galėjo gauti nuo 4128890 Lt iki 6068620 Lt įplaukų (įskaitant PVM), bei patirti nuo 3374211 Lt iki 4248034 Lt išlaidų, šioms pajamoms uždirbti. Ekspertas nurodė, kad UAB „Švaresta“ pelnas sudarytų 1820586 Lt, jeigu būtų vadovaujamasi 28,06 Lt/m³ tarifu ir prognozuojamu sąnaudų ir pajamų santykiu. Ekspertas taip pat nurodė, kad UAB „Švaresta“ pelnas būtų 754679 Lt, jeigu būtų vadovaujamasi UAB „Marijampolės švara“ pajamų ir sąnaudų santykiu.
Ieškovo UAB „Švaresta“ ir atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės 2002 m. rugpjūčio 5 d. sudarytos viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 154 5.1. p. numatė, kad savivaldybė moka operatoriui 28,06 Lt už vieno sąlyginio kubinio metro palaidų komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų sutvarkymą. Šioje sutartyje nenumatyta atsakovo teisė vienašališkai mažinti šį tarifą. Ieškovas teigia, jog nebūtų sutikęs su tarifo sumažinimu. Jeigu sutartis būtų vykdoma iki 2007 m. gruodžio 31 d., atsakovas būtų privalėjęs atsiskaityti su ieškovu taikant 28,06 Lt/m³ tarifą. Todėl remiantis ekspertizės aktu darytina išvada, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. galėjo gauti 1 820 586 Lt pelno.
Tačiau ši ieškinio dalis atmestina dėl šių motyvų.
Kauno apygardos teismas 2005 m. liepos 15 d. sprendimu priimtu, civilinėje byloje Nr.2-77-555/2005 (4t, b.l.44-50) nusprendė priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Švaresta“ iš Vilkaviškio rajono savivaldybės 1553888 Lt baudą. Teismas sprendime nurodė, kad vykdant 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutartį Nr. 154, ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis gauti daugiau kaip 1800000 Lt pelno.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimu (civilinė byla Nr.2-77-555/2005 (4t., b.l.87-96) priteistą netesybų (baudos) sumą sumažino iki 50000 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 20 d. sprendime pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas negaus 1 800 000 Lt pajamų dėl atsakovo netinkamo prievolių pagal sutartį vykdymo ir sutarties nutraukimo, yra nepagrįstos, kadangi ieškovo būsimas pelnas priklauso nuo įmonės veiklos, bet ne nuo 2003 m. gauto pelno dydžio. Kolegija šioje nutartyje taip pat nurodė, kad ieškovas sutartį nutraukė savo iniciatyva, nors turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka reikalauti iš atsakovo sutarties vykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas apie sutarties nutraukimą neįspėjo atsakovo per protingą terminą ir tai turėjo pasekmių dėl atliekų tvarkymo organizavimo.
UAB „Švaresta“ padavė kasacinį skundą dėl minėto Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimo, kuriame teigė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad ieškovo negautos 1800000 Lt pajamos yra jo nuostoliai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo paliko nepakeistą. Kolegija šioje nutartyje konstatavo, kad CK 6.249 straipsnis įtvirtina negautas pajamas kaip vieną iš nuostolių rūšių. Jos pasižymi tuo, kad nėra spėjamos, bet teismui turi būti įrodytos kaip turėtos ateityje gauti lėšos. Kolegija nurodė, kad jeigu sutarties šalis nutraukia sutartį, atsisakydama vykdyti paslaugas, tai ji apsisprendžia, kad ateityje nevykdys veiklos ir iš jos pajamų negaus. Esant tokioms aplinkybėms, kai sutarties šalis, iškilus nesutarimams su kontrahentu, nutraukė sutarties vykdymą ir atsisakė tolesnės veiklos pagal sutartį ir pajamų iš jos, tai nuostolių kaip negautų pajamų gali tikėtis tik įrodžius, kad ėmėsi visų priemonių sutarčiai išsaugoti. Kolegija taip pat nurodė, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuri turi būti taikoma, kai šalys negali kitaip išspręsti iškilusių nesutarimų. Jeigu sutartis pažeidžiama neatsiskaitymu už paslaugas iš viso ar ne laiku, tai šalis privalo bendradarbiauti su kita šalimi ir imtis adekvačių priemonių – pareikalauti netesybų dėl atsiskaitymo termino praleidimo, prašyti priteisti tarpinius mokėjimus ar taikyti kitas priemones – nustatyti papildomą atsiskaitymo terminą, sustabdyti sutarties vykdymą bei įspėti dėl sutarties nutraukimo ir visų nuostolių padengimo. Jeigu to nedarydama šalis nutraukia sutartį, tai į nuostolius dėl sutarties nutraukimo gali būti neįskaitomos negautos pajamos, kurios būtų gautos iki galo įvykdžius sutartį. Kolegija pažymėjo, kad teismas tokius šalies veiksmus gali vertinti kaip kreditoriaus nesiėmimą priemonių nuostoliams sumažinti ir turi pagrindą nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo, nes sutarties šalis nesilaikė sutarties vykdymo principų – bendradarbiavimo ir ekonomiškumo (CK 6.200 straipsnio 2, 3 dalys, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.259 straipsnio 1, 2 dalys).
Taigi, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai civilinėje byloje Nr.2-77-555/2005 įvertino 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutarties Nr.154 nutraukimo aplinkybes ir padarė išvadą, jog ieškovo negautas pelnas nėra nuostoliai, kurie gali būti priteisiami iš atsakovo ieškovui. CPK 279 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Nors civilinėje byloje Nr.2-77-555/2005 ieškovas UAB „Švaresta“ nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau teismai pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį pasisakė ir dėl ieškovo teisės reikalauti negautas pajamas. Ieškovas, prašydamas jas priteisti, ginčija kitoje byloje teismo nustatytus teisinius santykius, kas pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį yra neleistina. Remiantis išdėstytais motyvais, yra pagrindas laikyti, kad negautų pajamų klausimas yra galutinai išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005, todėl ši ieškinio dalis laikytina nepagrįsta ir yra atmestina.
Dėl ieškinių tapatumo
Atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį (2t, b.l.19-24) nurodė, jog civilinėje byloje Nr.2-77-555/2005 ieškovas buvo pareiškęs tapatų reikalavimą. Atsakovo manymu, teismai minėtoje civilinėje byloje jau išsprendė atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, atmetė ieškovo reikalavimą priteisti tiesioginius nuostolius, reikalavimą priteisti netesybas tenkino iš dalies, netesybas sumažino iki ieškovo patirtų nuostolių dydžio ir jas priteisė. Atsakovo vertinimu, įsiteisėjus teismo sprendimui tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovo pareikštą tapatų ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas su šiuo atsakovo teiginiu nesutinka. Minėtoje civilinėje byloje ieškovas prašė teismo priteisti skolą už suteiktas paslaugas, netesybas bei kitus nuostolius (ne tuos, kuriuos prašo priteisti šioje civilinėje byloje). Civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2005 ieškovui UAB „Švaresta“ yra priteista iš Vilkaviškio rajono savivaldybės 110 603,77 Lt skolos ir 50 000 Lt baudos (netesybų). Civilinėje byloje 2-215-510/2008 nagrinėjamas ieškovo UAB „Švaresta“ ieškinys, kuriuo ieškovas prašo priteisti nuostolius, susijusius su nekilnojamuoju turtu; nuostolius, susijusius su autotransporto priemonėmis; nuostolius, susijusius su darbo santykiais (kitas sumas, kurių neprašė priteisti civilinėje byloje 2-77-555/2005); nuostolius, susijusius su ieškovo bankui mokėtomis palūkanomis už tikslinę paskolą ir negautas pajamas iš sutarties su atsakovu. Tai reiškia, kad ieškovas prašo priteisti nuostolius kitais faktiniais pagrindais nei prašė civilinėje byloje 2-77-555/2005, todėl ieškiniai nėra tapatūs.
Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, ieškinio dalis dėl 11960,05 Lt nuostolių, susijusių darbo santykiais, yra pagrįsta ir tenkintina, o likusi ieškinio dalis yra nepagrįsta ir atmestina.
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 578 164,63 Lt (3t, b.l.4-14). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutartimi (2t., b.l.11) ir Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartimi (3t., b.l.42) ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimas už ieškinį buvo atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Žyminio mokesčio dydis yra 29781,64 Lt ((2578164,63-300000)X0,01+7000). Atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė nuo žyminio mokesčio dalies – 358,80 Lt (11960,05X0,03) yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas) Likusi žyminio mokesčio dalis - 29422,84 Lt (29781,64-358,80) priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovo valstybei taip pat priteistinos 54,05 Lt išlaidos, susijusios, su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą sumokėjo 39858,40 Lt. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą sumokėjo 11800 Lt. Šiuo sprendimu priteisiama mažiau nei pusė procento ieškinio sumos. Tai reiškia, kad sprendimas priimamas atsakovo naudai. Todėl ieškovo turėtos išlaidos už advokato pagalbą iš atsakovo nepriteistinos, o atsakovui iš ieškovo priteistinos 11800 Lt išlaidos už advokato pagalbą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Švaresta“ 11960,05 Lt (vienuolika tūkstančių devynis šimtus šešiasdešimt litų, 05 ct) nuostoliams atlyginti.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybei 11800 Lt (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą.
Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ 29422,84 Lt (dvidešimt devynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt du litus, 84 ct) žyminio mokesčio ir 54,05 Lt (penkiasdešimt keturis litus, 5 ct ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.