- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-17
- Bylos Nr.
- N-556-1666-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutarties T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2005 m. rugpjūčio 16 d. T. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2005 m. gegužės 4 d. apie 23.09 val. vairuodamas automobilį ,,VW Golf” ir pravažiuodamas stovintį automobilį, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir sugadino dvi transporto priemones, eismo įvykio vietoje nepasiliko, policijai apie įvykį nepranešė. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 171, 269.3 ir 269.4 punktų reikalavimus. T. K. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnį.
Šalies argumentai
Institucija 2005 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu T. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 150 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnį paskyrė 3500 Lt baudą ir, vadovaudamasi ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai paskyrė 3500 Lt baudą. T. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti 2005 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad automobilį ,,VW Golf” apie 20.00 val. pastatė Rūdininkų g. esančioje stovėjimo aikštelėje, tą patį vakarą jo draugas D. K. paprašė pasinaudoti automobiliu. Grįžęs D. K. papasakojo, kad, parkuodamas automobilį Aušros Vartų g., konfliktavo su ten esančiais jaunuoliais dėl kliudyto kito automobilio, norėdamas išvengti muštynių, pasišalino. Po to D. K. nuvyko į Instituciją, išaiškino visas įvykio aplinkybes ir buvo nubaustas administracine tvarka. Pareiškėjas teigė nesuprantąs, kodėl yra nubaustas administracine nuobauda, nes administracinio teisės pažeidimo neįvykdė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, Institucijos 2005 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad T. K. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, teikimu dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo, tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiosios Z. T., liudytojų Ž. B. ir A. L. paaiškinimais. Teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, patikslino pažeidimo kvalifikaciją iš ATPK 130 straipsnio į 130 straipsnio 1 dalį.
III.
T. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartį pripažinti neteisėta ir pirmosios instancijos teismą įpareigoti peržiūrėti jo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. 2006 m. gegužės 4 d. viešame teismo posėdyje dalyvavo tik institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas bei nukentėjusioji. Teismas teismo posėdžio metu tik pagarsino liudytojų kaltinančius parodymus. Teismas nesuteikė teisės apklausti kaltinančius parodymus duodančius liudytojus. Be to, nebuvo apklausti teisinančius parodymus duodantys liudytojai. Taigi nebuvo sudaryta reali galimybė užduoti jiems klausimus, išsakyti savo argumentus bei pirmosios instancijos teismui pašalinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytus trūkumus.
2. Pirmosios instancijos teismas nepanaikino ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje padarytas klaidas. Teismas neįvykdė pareigos visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir jas ištirti.
Atsiliepimas
Nukentėjusioji Z. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad jis nepagrįstas. Teigia, kad T. K. buvo suteikta teisė išsakyti savo argumentus, išdėstyti įvykio aplinkybes teisme ir taip pat užduoti klausimus liudytojams. Pažymi, kad T. K. į teismo posėdžius dažnai neatvykdavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kurie nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1-2 d.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl institucijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, pažymėjo, jog asmens patraukto administracinėn atsakomybėn T. K. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, teikimu dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo, tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiosios paaiškinimais, inter alia ir liudytojų Ž. B. ir A. L. parodymais, t .y. įstatymų leidėjo leistinų faktinių duomenų visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, jog asmeniui, dėl kurio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nebuvo suteikta galimybė užduoti kaltinančius parodymus duodantiems liudytojams Ž. B. ir A. L. klausimus, siekiant įrodyti jų parodymų nepatikimumą, tačiau tokios galimybės neturėjimas nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra laikytinas esminiu trūkumu, lemiančiu skundžiamo sprendimo naikinimą. Tokios pozicijos įgalina laikytis tai, kad T. K. kaltė buvo grįsta ne vien šių liudytojų parodymais ir jie nėra lemiantys. Tai tik dalis visumos faktinių duomenų, tvirtinančių asmens patraukto administracinėn atsakomybėn kaltę. Antra vertus, pastebėtina, kad apklausiant kitus kaltinančius parodymus duodančius asmenis (nukentėjusioji Z. T.) T. K. teismo posėdyje dalyvavo ir turėjo teisę pateikti klausimus, o su surinktais rašytiniais įrodymais supažindintas (b.l. 114-118).
Liudytojų duoti parodymai paprastai turi būti nagrinėjami viešame teismo posėdyje, dalyvaujant kaltinamiesiems, taip siekiant užtikrinti pastarųjų teisę į gynybą, tačiau tam tikrais atvejais liudytojų parodymų, kuriais grindžiama atitinkamo asmens kaltė, nagrinėjimas yra galimas ir nedalyvaujant kaltinamiesiems. Siekiant išvengti prieštaravimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui tokių liudytojų parodymai neturėtų būti vieninteliai kaltinantys ir lemiantys traukiamo atsakomybėn asmens pripažinimą kaltu, atsakomybės priemonių taikymą (Europos žmogaus teisių teismo 1990 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje W. prieš Austriją; Europos žmogaus teisių teismo 1991 m. balandžio 26 d. sprendimas A. prieš Austriją).
Atmetant apeliacinio skundo motyvą dėl neturėjimo galimybės apklausti liudytojus Ž. B. ir A. L. atsižvelgtina ir į asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teisių bei pareigų vienovės principą. Šis principas lemia pusiausvyrą tarp teisių ir pareigų, turimų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Viena iš asmens, kurio atžvilgiu yra pradėtas administracinis persekiojimas, pareigų veikti už operatyvų bylos išnagrinėjimą, stengtis pašalinti iškylančias kliūtis bei jų nedaryti tokiam nagrinėjimui. Išvadą dėl minimos pareigos nesilaikymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pagrindžia T. K. prašymai atidėti teismo posėdžius. Nepaisant to, kad prašymai buvo grindžiami ligos priežastimi negali būti neatkreiptas dėmesys į tendenciją tokius prašymus pateikti būtent prieš pat teismo posėdį arba posėdžių dienomis (b.l. 51, 62, 99, 102, 132, 136). Teisėjų kolegija tokią T. K. procesinę elgseną vertina kaip nesiderinančią su nuostata siekti, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką.
V.
Apeliantas T. K. prašymą naikinti skundžiamą teismo sprendimą grindžia ir tuo, jog nebuvo užtikrinta teisė apklausti teisinančius parodymus duodančius asmenis.
Iš administracinės bylos medžiagos matyti nurodytą argumentą esant nepagrįstą: D. K. (įvardintas kaip asmuo duodantis teisinančius parodymus) į teismo posėdį šauktas 2006 m. balandžio 19 d. Šaukimas buvo įteiktas. Neatvykimo priežastis nežinoma. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, ėmėsi priemonių užtikrinti šio asmens dalyvavimą. 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi už neatvykimą į tos pačios dienos teismo posėdį D. K. skyrė baudą bei įpareigojo policijos komisariatą jį atvesdinti į kitą teismo posėdį, įvyksiantį 2006 m. gegužės 4 d. Įpareigojimas neįvykdytas (b.l. 102, 106, 114). 2006 m. gegužės 4 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą D. K. ir kiti T. K. nurodyti asmenys šaukiami į posėdį, numatytą 2006 m. gegužės 18 d., bet nei vienas iš jų neatvyksta, nors asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir buvo sutikęs J. K., R. P., A. G. įteikti šaukimus. Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, atliko visus būtinus veiksmus ir išnaudojo įstatymų leidėjo įtvirtintas procesines priemones pilnutiniam, visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Tuo tarpu T. K., akcentavęs šių asmenų apklausos svarbą ir patikinęs teismą dėl jų dalyvavimo teismo posėdyje, neįvykdė prisiimto įsipareigojimo ir pats neatvyko į atnaujintos bylos nagrinėjimą (b.l. 136).
Teisėjų kolegijos nuomone, prašymas apklausti liudytojais asmenis, kurie esą patvirtintų traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nurodomas faktines aplinkybes, turi būti aiškus ir pagrįstas. Tuo tarpu administracinės teisės pažeidimo byloje esantys faktiniai duomenys įgalina daryti išvadą, kad T. K. prašymai yra nemotyvuoti arba klaidinantys. Tai argumentuotai pagrindė pirmosios instancijos teismas. Pavyzdžiui, D. K. parodymų nenuoseklumas bei nepatikimumas konstatuotas dar Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 19 d. nutartimi, kurioje pažymėta, jog D. K. melagingai prisipažino 2005 m. gegužės 4 d. įvykdęs administracinį teisės pažeidimą. Prašydamas apklausti liudytojais J. K., R. P., A. G., apeliantas nenurodė, kokias reikšmingas aplinkybes, susijusias su jam inkriminuojamais teisės normų pažeidimais, jie galėtų nurodyti (b.l. 10, 118). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia patraukto administracinėn atsakomybės asmens procesinė elgsena nesiderina su sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis ir proceso šalių bei teismo bendradarbiavimo principu. Tokiu būdu, turint omenyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas nurodytas motyvas atmetamas kaip nepagrįstas. Apelianto nurodytų asmenų neapklausimas neturėjo įtakos materialios tiesos nustatymui.
VI.
Nors apeliaciniame skunde nėra keliamas subjektyvinės pusės elemento kaltės klausimas, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nuostata dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, pasisako šiuo aspektu.
Kaip jau buvo minėta asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė gali būti pagrįsta bet kokių įstatymų leidėjo numatytų faktinių duomenų visuma. Institucija priimdama sprendimą patraukti administracinėn atsakomybėn T. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, o pirmosios instancijos teismą palikdamas galioti tokį institucijos sprendimą, tai pagrindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, teikimu dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo, tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiosios paaiškinimais, liudytojų Ž. B. ir A. L. parodymais. Išvardinti įrodymai laikytini patikimais, kadangi yra neprieštaringi, nuoseklūs, papildydami vienas kitą expressis verbis atskleidžia eismo įvykio aplinkybes ir kaltojo eismo įvykio dalyvio pasitraukimo iš įvykio vietos aplinkybes. Jais nėra pagrindo nesiremti, kadangi nukentėjusioji Z. T. tiesiogiai matė patį įvykį bei bendravo su „VW Golf“ vairuotoju (b.l. 116). Šiuos subjektyvius ir tiesioginius parodymus patvirtina kiti jau išvardinti įrodymai. Jų visumos pakako materialios tiesos nustatymui ir T. K. kaltės pagrindimui (ATPK 256-257 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. K. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.