Telšių apylinkės teismo įsakymas

2018-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-782-853/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-30
Bylos Nr.
1-782-853/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49444-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-782-853/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49444-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 30 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, teista: 1) 2016-04-05 atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnį, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje; 2) 2018-09-25 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 20.00 val. iki 7.00 val. bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent 2018-10-13 apie 22.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,09 promilių girtumas), kilusio žodinio konflikto metu ramentu sudavė vieną smūgį į kairiąją ranką sugyventiniui Z. J..

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią V. M. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji V. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su Z. J. yra sugyventiniai apie metus laiko, gyvena pas jį nuo šių metų vasario mėn. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), butas priklauso sugyventiniui, jis leido prisiregistruoti jo bute. 2018-10-13 sugyventinis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), jis ūkininkauja, jis turi ten namą, todėl ten kartais vyksta. Jis jai siūlė važiuoti kartu, ji nesutiko su juo važiuoti, nes jai skauda kojos, jos yra sutinusios, naudoja vaistus nuo skausmo. Jai skauda koją nuo praėjusio jų konflikto. Jam skambino kelis kartus, jis atsiliepęs sakė, kad yra netoli Aleksandrijos k., bet jis niekaip nesugrįžo. Jis sugrįžo apie 20 val. Jis telefonu neatsiliepė, nežino kur jis buvo, jis pasakė, kad yra už vairo ir daugiau neatsiliepė. Ji jau tada susinervino, kad jis neatsiliepia telefonu. Kai sugrįžo namo, sugyventinis buvo blaivus, jis buvo tik susinervinęs, pavargęs. Ji tada jam sakė, kad ko jis važiuoja į kaimą, jeigu ten nieko nedaro. Jis tada jai pradėjo atsikalbinėti, jie susibarė. Jam pastoviai skambina kažkokios moterys, dėl to tarp jų ir kyla konfliktai. Buvo išgėrusi degtinės gal kokius 4 stikliukus, rado degtinės 250 ml butelį ir išgėrė. Tą dieną buvo išėjusi iki parduotuvės, niekur kitur nėjo, laukė savo sugyventinio. Kai jis sugrįžęs namo norėjo išgerti degtinės, ji buvo jau išgėrusi degtinę ir įpylusi vandens, tai jis dar labiau supyko. Tada jis pasiėmė „Rygos balzamo“ ir jį gėrė, jai jis nesiūlė gerti. Jiedu ir toliau barėsi. Jiems besibarant paėmė savo ramentą ir su juo trenkė jam per galvą. Nežiūrėjo, kur jam pataikė. Tada jis ją pastūmė ir ji nukrito į lovą. Bevirsdama atsitrenkė į šalia lovos esančius špižinius radiatorius. Tuo metu skaudėjo, ji užsigavo koją ir ji dabar skauda. Ketina kreiptis į medikus dėl kojos sudaužimo. Viską atsimena gerai, nes buvo nestipriai neblaivi. Policiją iškvietė sugyventinis, nors jie abu lygiai konfliktavo ir barėsi. Prisipažįsta, kad, būdama susinervinusi, jam trenkė ir pataikė jam per ranką. Anksčiau tarp jų yra buvę smurto atvejų, abu nesutaria, konfliktuoja, negali kartu gyventi (47-48 b. l.).

Kaltinamosios V. M. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

- 2018-10-13 22.32 val. registruotu informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0118000560813, kuriame nurodyta, kad pranešėjas Z. J. informavo, kad sugyventinė neblaivi su ramentu sudavė per galvą, ranką. GMP atsisakė, vaikų nėra, laukia namuose (12-17 b. l.);

- 2018-10-13 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame pareiškėjas Z. J. parodė, kad 2018-10-13 apie 22.20 val. grįžus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo sugyventinės V. M., kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio, dėl ko V. M. paėmusi ramentą sudavė vieną smūgį į kairę ranką, taip sukeldama fizinį skausmą. Bute ant grindų buvo išlaistytas alkoholis (18-22 b. l.);

- 2018-10-13 22:56 alkoholio matuoklio Dräger parodymais, kur užfiksuota, kad V. M. nustatytas 0,09 promilių girtumas (23 b. l.);

- 2018-10-13 22:53 alkoholio matuoklio Dräger parodymais, kur užfiksuota, kad Z. J. nustatytas 1,36 promilių girtumas (23 b. l.);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo Z. J. parodymais, kur jis parodė, kad su V. M. yra sugyventiniai, gyvena jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu nuo šių metų. 2018-10-13 buvo išvykęs į kaimą, grįžo namo, jau buvo sutemę. Kai sugrįžo namo, po darbų norėjo išgerti. Pastebėjo, kad sugyventinė yra išgėrusi ar išpylusi ir pripylusi į 250 ml talpos degtinės buteliuką vandens. Tada įsipylė „Rygos balzamo“, išgėrė gal 2-3 stikliukus. Gėrė alkoholį vienas pats. Kai grįžo namo, matė, kad sugyventinė buvo kažkiek neblaivi. Kai grįžo, ji pradėjo iš karto konfliktuoti, jį kaltinti, kad nieko nedirba, kur buvęs. Jai pasakė, kad kaime name turėjo pakankamai darbo, jam nebuvo kada užsiimti kokiomis nesąmonėmis, kaip ji jam prikaišiojo, kaltino neištikimybe. Ji pati pradėjo konfliktą. Sugyventinė buvo nestipriai, šiek tiek neblaivi, bet turbūt užteko, nes ji pradėjo konfliktuoti. Ji jam pylė iš vandens puodelyje, paskui paleido iš puodelio jam į galvą, paskui paėmusi lazdą jam trenkė į galvą, bet užsidengė galvą ir jam pataikė į kairės rankos plaštaką. Tada ją pastūmė nuo savęs į lovą. Matė, kad ji atsisėdo į lovą. Sunku pasakyti, ar jai skaudėjo nuo to, kad ją pastūmė į lovą. Jai nesudavė jokių smūgių, nieko jai nedarė, norėdamas išvengti jos tolimesnio konflikto pasekmių išėjo lauk į kitą kambarį. Šiaip visada buvo kitame kambaryje, o ji pas jį buvo įėjusi ir konfliktavo. Kai ji barėsi, šūkavo, ji gal ir nesuvokė, ką sako, ji visaip ant jo šaukė. Bijodamas, kad ji nesugalvotų jam ko padaryti, todėl iš karto ir kvietė policiją. Sugyventinė buvo išgėrusi jo degtinę, apie 250 ml, bet ji išgėrė per visą dieną, negali pasakyti, kiek laiko jau buvo praėję, ji tikrai neatrodė stipriai neblaivi. Nesupranta, kas jai užėjo ir kodėl ji taip užsiplieskė. Gal ji tikrai turi problemų su sveikata, su nervais ar pan. Anksčiau turėjo įvykį dėl smurto, todėl jau abu buvo pasimokę, jai buvo pasiūlęs kartu važiuoti su juo tą dieną, bet ji nevažiavo, o būdama namuose prisigalvojo būtų nebūtų dalykų. Gal neatsiliepė telefonu, bet sakė, kad jau parvažiuoja, ji jau ir telefonu barėsi, prikaišiojo. Savo sugyventinei tikrai fizinio skausmo neketino sukelti ir norėjo tik ją nuraminti, norėjo apsiginti nuo jos agresijos ir pykčio. Kai ji trenkė per ranką su lazda jam sukėlė fizinį skausmą, gerai kad užsidengė galvą, o tai būtų dar blogiau buvę, būtų prakirtusi galvą. Gindamasis ją pastūmė nuo savęs, o ji tuo metu nuvirto į minkštą sofą ir galėjo susitrenkti koją. Su sugyventine sutaria gerai, bet jei ji išgeria, jai pasidaro negerai su nervais (30-31 b. l.).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamosios V. M. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jos įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi V. M. smurtavo, t. y. trenkė vieną kartą ramentu į kairiąją ranką, savo sugyventiniui Z. J., ir tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Bylos aplinkybės yra aiškios, V. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji kaltę pripažino visiškai bei jos kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra pranešimo registracijos informacija, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, asmenų blaivumo testų rezultatais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo Z. J. parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamosios V. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2018 m. spalio 15 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji V. M. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko (55-57 b. l.).

Kaltinamosios V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajai V. M. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamosios asmenybę – anksčiau teismo teista, už analogiškos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą prieš tą patį sugyventinį, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs (34-35 b. l.), administracine tvarka nebausta (36 b. l.), dirbanti (37 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi ir gydosi nuo 1999-03-15, Dgn.: šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas (40 b. l.).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apibojimo bausmę 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, V. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su 2018-09-25 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie paskirtos bausmės pridedant didesnę dalį neatliktos bausmės ir skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės apibojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val.

Atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas smurtas artimoje aplinkoje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi V. M. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. spalio 13 d. 22.55 val. iki 2018 m. spalio 15 d. 16.11 val. (3 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, t. y. įskaitant 6 laisvės apribojimo bausmės dienas (49, 51 b. l.).

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. M. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 15 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (52-53 b. l.).

V. M. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. skirti galutinę sumažintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir V. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu V. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. spalio 13 d. iki 2018 m. spalio 15 d. išbūtą laiką, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad V. M. yra atlikusi 6 (šešias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. M. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti V. M., kad:

– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;

– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti V. M., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei V. M. paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei V. M. šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Andželika Butkuvienė