Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-661-610/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-30
Bylos Nr.
1-661-610/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Nukentėjusysis
V. K.
Kaltinamasis
K. S.
Advokatai
Vaidas Paltanavičius
Baudž. byla Nr. 1-661-610/2020;
Proceso numeris 1-01-1-47494-2019-3; Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.6.1;
(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 30 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant Živilei Butkevičienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Šilingaitei-Pečkienei,nukentėjusiam V. K.,kaltinamajam K. S., jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2019 m. lapkričio 4 d. apie 15.00 val. pavėsinėje prie namo Nr. 36, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio asmeninio konflikto metu, rankomis sugriebė V. K. už rūbų ties krūtinės sritimi ir parvertė ant stalo ir grūmėsi po ko ranka vieną kartą sudavė V. K. į galvos kairės pusės sritį bei rankomis sugriebė V. K. už rūbų ties krūtinės sritimi ir parmetė ant grindų ir gulinčiam V. K. koja ne mažiau 5 kartus spyrė į veidą bei koja ne mažiau 2 kartus spyrė į kairės pusės šoną, taip smurtaudamas nukentėjusiajam V. K. sukėlė fizinį skausmą.

K. S. apklaustas įrodymų tyrimo metu kaltės nepripažino. Parodė, kad su nukentėjusiu konfliktavo prieš 5-7 metus, tuo metu V. K. buvo jam sudavęs į veidą. Po to, pradėjo vėl normaliai bendrauti. Kaltinime nurodytu laiku I., į pavėsinę prie kultūros namų atvyko jau būdamas išgėręs. Dar atsivežė degtinės. Gėrė. Pavėsinėje buvo A. A., A. J., nukentėjęs. Su nukentėjusiu sukonfliktavo, įvyko ginčas. Pats sėdėjo gale stalo, nukentėjęs stovėjo iš kairės, pagriebė už plaukų ir tol nepaleido, kol pats neišsilaisvino. Nukentėjęs betempdamas už plaukų sudavė į kairę akį, kai išsilaisvino, abudu su nukentėjusiu griuvo ant praėjimo. Nukentėjęs griuvo aukštielninkas, o jis ant jo užgriuvo. Pats irgi susižalojo, bet niekur nesikreipė. Tyčia nukentėjusiam nesudavė, nespardė, nebent krisdamas kažkur keliu pataikė netyčia. Teigė, kad buvo išgėręs pusės litro butelį, tiksliai aplinkybių neprisimena, gal ir sudavė, būna momentų kai išgėręs ne viską atsimena. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjęs V. K. parodė, kad įvykio dieną pavėsinėje išgėrinėjo. Kaltinamasis su A. J.. Jis pats su A. ir A.. Sėdėjo ant stalo, šalia jo A., kaltinamasis gale stalo. Begeriant kaltinamasis pradėjo priekaištauti, kalbėti apie žmoną, įvykius buvusius prieš 38 metus. Pasakė K. S., kad ne jo reikalas, o šis šoko ir vertė jį ant stalo, užgulė, taikėsi suduoti. Paties kojos kabojo ore, sudavė besigindamas K. S. kažkur smūgį, tuo metu galėjo ir už plaukų suimti, laikė K. S., kad šis neatsitiestų ir negalėtų smūgiuoti . Po to jam išseko jėgos ir K. S. numetė jį nuo stalo. Turi neįgaluma(antrą grupę), tokie stresai atjungia. Galva veikė, o kūnas neklausė. K. S. kirto į galvą su dešine ranka. Paskui paėmė už krūtų ir nutrenkė ant žemės prie išėjimo. Tada pradėjo gulintį spardyti. Į veidą spardė ir keikė. 5-6 kartus įspyrė, tada sukaupė jėgas ir pasuko galvą. K. S. spyrė į šonkaulius du kartus. Pradėjo šaukti, kad jį patrauktų, kaltinamasis išsigando ir atstojo. Pasakė pasižiūrėti kas jam buvo padaryta, išsikvietė mašiną ir išvažiavo. Pats išsikvietė medicininę pagalbą. Buvo visas kruvinas , skambino pagalbos numeriu 112. Tuo momentu skausmo nelabai pajautė, tačiau po to dar porą mėnesių šonkaulius skaudėjo. Negalėjo gulėti ant šono, po akimis buvo mėlynės, skaudėjo nosį. Per įvykį kraujas bėgo iš nosies. Kreipėsi tik į greitąją, būnant ligoninėje(priėmime) laukė policijos pareigūnas, kuris po to parvežė namo. Į policijos įstaigą kreipėsi įvykio dieną kuomet parvežė policijos pareigūnas, šis viską surašė. Sekančią dieną buvo atvykęs kitas policijos pareigūnas, pas ekspertus vykti nesiūlė, nors veide matėsi mėlynės. Labai gerai atsimena įvykio aplinkybes, po įvykio buvo nustatytas neblaivumas. Padaryta turtinė žala, kadangi buvo sugadinta dantų plokštelė, už jos taisymą sumokėjo 30 eurų. Advokatui sumokėjo 200 eurų. Buvo padaryta neturtinė žala, ją vertina 500 eurų.

Liudytojas A. A. parodė, kad įvykio metu, pavėsinėje vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo nukentėjęs, kaltinamasis. K. S. gėrė su A., jis su nukentėjusiu. Kuomet tarp kaltinamojo ir nukentėjusio prasidėjo kivirčas, su J. šnekėjosi prie šiukšlinės. Pamatė, kad K. S. parsimetęs V. K. ant grindų jam spyrė, sudavė rankomis. Buvo grumtynės. Matė kaip kaltinamasis buvo atsiklaupęs ant gulinčio nukentėjusio, sudavė rankomis, po to atsistojęs spyrė į veidą, krūtinę. Pamatė kraują, išsigando ir pabėgo, paskambino pagalbos. Tuo metu nukentėjęs dar šūktelėjo, kad A., J. paimkit jį. Su kaltinamuoju santykiai geri, bendraudavo visą laiką. Niekada jokių konfliktų nebuvo. Su nukentėjusiuoju tokie patys geri santykiai. Bendrauja vienodai. Neturi priežasčių nei vienam iš konflikto dalyvių padėti. Po įvykio sekantį rytą matė nukentėjusį, šis sakė, kad buvo ligoninės priėmime, pasakojo, kad nosį skaudėjo. Mėlynių(„fanarų“) gal ir buvo, bet jis sakė, kad labiausiai šonus skaudėjo.

Liudytojas J. A.: parodė, kad konflikto metu buvo visi neblaivūs. Gavoja, kad K. S. galėjo kerštauti nukentėjusiam dėl senų laikų. Prieš kelis metus nukentėjusysis jam buvo sudavęs. Būnant pavėsinėje nukentėjęs su kaltinamuoju žodis po žodžio pradėjo konfliktuoti, prasidėjo muštynės. K. S. pirmas sudavė nukentėjusiajam, šis jam atgal. Smūgių neskaičiavo. Nukentėjęs nukrito, o K. S. spyrė gulinčiam V. K. kelis kartus. Paskui išmušė dantį ar „kažką ten“. Norėjo nukentėjusį su kaltinamuoju skirti, tačiau K. S. pasakė „J. varyk, nes ir tu gausi“. Tada pasiėmė nuo stalo alų ir išėjo. Ikiteisminio tyrimo metu neklausė ar matė kaip buvo spiriama. Įvykio metu buvo ir J. A..

Liudytojas J. A. parodė, kad įvykio dieną ėjo pro pavėsinę, buvo išgėręs. Pavėsinėje buvo V. K. ir K. S., J. ir A. Visi gėrė. Užėjo į pavėsinę. Kaltinamasis su nukentėjusiu pradėjo bartis. V. K. kirto S., už plaukų griebė. Tuo metu jie buvo prie stalo, vienas priešais kitą. Paskui abu link išėjimo nukrito, dėl kokios priežasties nukrito nežino, jis tai pamatęs išėjo. Kuomet išėjo, kaltinamasis su nukentėjusiu dar buvo nugriuvę. Po to nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nematė, išvyko gyventi pas brolį. Policijoje apie šį įvykį nebuvo apklaustas. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaičius liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu(b.l.83), liudytojas teigė, kad neprisimena, jog buvo apklausiamas policijos komisariate.

2019-11-04 įvykio vietos apžiūros protokolu fiksuotos aplinkybės nustatytos įvykio vietos apžiūros metu. Į įvykio vietą patenkama iš (duomenys neskelbtini) įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę nuo artimiausio įvažiavimo nuo Marijampolės pusės, įvykio vieta yra kairėje kelio pusėje. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini)namo matyti atvira vietovė. Teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Teritorijoje matomi medžiai. Teritorijos kairėje pusėje matoma medinė, atvira, šlaitinė pavėsinė. Nuo kelio lygiagrečiai pavėsinės matomas asfaltuotas pėsčiųjų takas, kuris nueina link pastato. Šiek tiek dešiniau pavėsinės matomas medinis pastatas, ant kurio matomas lentelė su numeriu 36. Dešinėje pusėje matomos medinės supynės. Įeinant į pavėsinę, prie įėjimo matoma raudonos spalvos kraujo dėmė. Panaudojus mastelinę liniuotę matyti, jog kraujo dėmė 15x25 cm dydžio (paimtas kraujo biologinis pėdsakas). Patekus pavėsinės vidų, nuo įėjimo apie 5 cm, matyti kraujo dėmės (paimtas kraujo biologinis pėdsakas). Pavėsinės viduje tai pat matyti raudonos spalvos kraujo dėmės iš kurių taip pat (paimtas kraujo biologinis pėdsakas). Pavėsinės viduje išgertuvių požymių nesimato. Iš įvykio vietos paimti trys biologinio pėdsako mėginiai, supakuoti į 3 vokus (b.l. 13-22).

Birt ataskaita užfiksuota, kad apie įvykį pranešta 2019-11-04 15:05 val. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas V. K. nurodė, kad prieš dešimt minučių, pranešėją sumušė, suspardė pažįstamas. Abu asmenys vietoje, laukia prie namo, adresu (duomenys neskelbtini)

2019-11-04 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019-11-04 apie 16:34 val. gautas pranešimas iš Marijampolės ligoninės priėmimo skyriaus, jog į ligoninę pristatytas pilietis V. K., kurį apie 15:00 val. sumušė kaimynas. Aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad išgertuvių metu, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu K. S. rankos kumščiu nemažiau kaip du kartus trenkė į veido sritį V. K.. V. K., parkritus ant žemės, K. S. koja spyrė daugiau kaip du kartus V. K. į įvairias kūno vietas. V. K. nustatytas 0.82 promilės neblaivumas. Po medikų apžiūros V. K. nustatytas mušta nosies žaizda, lūžių nenustatyta. (b.l. 27).

2019-11-04 D. D.tarnybiniame pranešime fiksuojama, kad aiškinantis įvykio aplinkybes, nukentėjęs V. K. paaiškino, jog pavėsinėje esančioje (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį kartu su J. A., A. A., K. S.. Visiems kartu vartojant alkoholį įvyko žodinis konfliktas tarp V. K. ir K. S.. Žodinio konflikto metu nieko nesakęs K. S. rankos kumščiu nemažiau kaip du kartus trenkė į veido sritį V. K.. V. K., parkritus ant žemės, K. S. koja spyrė daugiau kaip du kartus V. K. į įvairias kūno vietas. Įvykio metu kartu buvo ir ankščiau minėti asmenys, tačiau pasak V. K. šie du į muštynes nesikišo. Dėl įvykio V. K. pristatytas į VšĮ Marijampolės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatyta nosies mušta žaizda, galvos srityje matomos hematomos. Po medikų apžiūros V. K. išleistas gydytis ambulatoriškai. V. K. alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARKA-0033, patikros Nr. 1088714, nustatytas 0,82 promilės neblaivumas (b.l. 29).

2020-02-13 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius raštu Nr. 41D(A)-164 nustatyta, kad apie įvykį pranešta 2019 m. lapkričio 4 d. 15:01:30 val. skambinant iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 15:02:20 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikti pranešimų garso įrašai. Įrašyti į CD diską ( b.l. 40, 41).

2020-03-03 apžiūros protokolu nustatyta pranešimų bendrajam pagalbos centrui turinys. Garso įrašo "2019_11_04_15-01-30_25.00" trukmė 2:46 min, apie įvykį praneša pranešėjas A. Praneša, kad "įvyko muštynės tarp dviejų girtų vyrų. Vienas kruvinas labai, jam atspardė galvą.. jam į burną spardė. .. Pažįstami, jie ten susiginčijo, nu ir susistumdė, parstūmė ir paskui dar iš kojos spardė, visas kruvinas.., aš išėjau ba bijojau.. greičiau siųskite greitąją". Garso įrašo "2019_11_04_15-02-20_25.06" trukmė 1:31 min., apie įvykį praneša V. K.. Praneša, kad "nori išsikviesti pagalbą..nu suspardė sudaužė čia toks. Nu sulaužė nosį čia jis man, suspardė mane.."(t.1, b.l. 42-44).

2019-11-04 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytojas V. K. savanoriškai pateikė medicininių dokumentų išrašų kopijas. (b.l. 60-64).

2020-03-05 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytojas V. K. savanoriškai pateikė sąskaitos faktūros ir kvito kopijas, kuriose nurodyta, kad padarytas viršutinės žandikaulio plokštelės lūžis, remonto kaina 30 eurų. (b.l. 54-56)

2020-03-16 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas V. K. savanoriškai pateikė dantų plokštelės fotonuotraukas (b.l. 65-68).

2019-11-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 628/2019(09), nustatyta, kad V. K. klinikiniais duomenimis konstatuotas kraujavimas iš nosies, objektyvių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (b.l. 72).

Kaltinamasis K. S. pripažinęs įvykio vietoje ir laiku buvusią konfliktinę situaciją su nukentėjusiu, kaltę neigė aiškindamas, jog tyčinių smūgių nesudavė, nukentėjęs pats jį puolė. Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis nurodė, jog įvykio aplinkybių dėl girtumo gerai neatsimena, jo aiškinimas paneigtas nukentėjusio parodymais, apklaustų liudytojų parodymais patvirtinančiais reikšmingas aplinkybes, o būtent: liudytojo J. A., A. A. parodymais, rašytiniais bylos įrodymai, specialisto išvada. Minėti liudytojai paaiškino, kad tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiuoju, jų santykiai yra geri, teismui nėra pagrindo tuo abejoti. Nėra priežasčių dėl kurių liudytojai galėtų siekti pakenkti kaltinamajam, neteisingai paaiškindami aplinkybes, teismas jų parodymais vadovaujasi. Vertinant liudytojo J. A. parodymus, teismas pažymi, kad jie yra prieštaringi šio liudytojo parodymams ikiteisminio tyrimo metu, be to pažymėtina, kad visos konflikto eigos liudytojas nematė, pasišalino iš įvykio vietos kaltinamajam ir nukentėjusiajam dar tęsiant grumtynes, pargriuvus. Vertinant šio liudytojų parodymų turinį nėra nustatyta ir būtinosios ginties situacija, akivaizdu, kad liudytojas nurodo, jog girtavę ir sukonfliktavę asmenys pradėjo tarpusavio muštynes. Nukentėjusiojo ir liudytojų J. A., A. A. parodymai iš esmės atitinka ir papildo vieni kitus, jų pagrindu nustatyta visa įvykio eiga. Tiek nukentėjęs, tiek abu liudytojai, patvirtino, kad nukentėjusiam gulint, kaltinamasis jam įspyrė, sudavė smūgius ranka. Teismo nustatytas faktines aplinkybes patvirtina ir pirminis pranešimo pagalbos centrui turinys iš kurio matyti, kad pranešęs apie įvykį asmuo nurodė, jog vienas iš asmenų yra kruvinas, jam yra „atspardyta galva“. Nukentėjęs pranešdamas taip pat nurodė, kad buvo suspardytas, sulaužyta nosis. Specialisto išvada patvirtinta, kad nukentėjusiam iš nosies kraujavo. Apie įvykį pranešė ir pagalbos kreipėsi būtent V. K., teismui nėra pagrindo abejoti jo parodymų teisingumu, kadangi juos iš esmės patvirtina kiti išvardinti bylos duomenys, neatitikimai nereikšmingi, nėra pagrindo nukentėjusio parodymus laikyti prieštaringais ar nenuosekliais.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamojo parodymai yra paneigti. Nustatyta, jog kaltinamasis K. S. sudavė smūgius kojomis ir rankomis nukentėjusiam, ko pasekoje jam sukeltas fizinis skausmas.

Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti išreikštas. Teismas vertindamas, nukentėjusio parodymus skausmo pojūčių dalyje, taip ir tai, kad nedelsiant kreipėsi pagalbos, buvo gydymo įstaigoje, nustatytas kraujavimas, o taip pat ir nustatytus faktinius kaltinamojo veiksmus- spyrius , smūgius rankomis, neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas. Poveikių skaičius, smurto būdas neabejotinai įrodo, kad kaltinamasis fizinį skausmą sukėlė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1d..

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Sunkinanti atsakomybę aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

K. S. anksčiau neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dirba vairuotoju ekspeditoriumi, charakterizuotinas teigiamai, teismas vertina, kad nusikaltimas nėra dėsningai sekantis iš kaltinamojo gyvenimo būdo, daugiau vienkartinio girtavimo ir ankstesnių konfliktinių santykių su nukentėjusiu pasekmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, tai, kad nenustatytas sveikatos sutrikdymas, teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, jam turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio redakcija galiojus veikos padarymo metu) artimesnė minimaliai.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 125,29 eurų nukentėjusio gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ( b.l. 115,116), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusio gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarant sveikatos sutrikdymą. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai(CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 117 str.).

Nukentėjęs V. K. pareiškė civilinį ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo K. S. 500 eurų neturtinės žalos, 30 eurų turtinės žalos ir 200 eurų teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad patyrė turtinę žala, kadangi įvykio metu buvo sulaužyta dantų plokštelė, kurios remontas kainavo 30 eurų. Neturtinę žalą patyrė, kadangi dėl sumušimų jautė skausmus, patyrė miego nepatogumus, pažeminimą, pablogėjo gyvenimo kokybė.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš aptariamos normos matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais. Vertinant įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš nukentėjusį, sudavė smūgius į veido sritį. Teismas pasisakė, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nekyla abejonių dėl nukentėjusio išlaidų dantų plokštelės remontui pagrįstumo ir reikalingumo, šioje dalyje ieškinio dydį patvirtina ir pateiktas kvitas(b.l. 107). Civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje įrodytas, todėl vadovaujantis CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 117 str. tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmu. Kaltinamasis yra sveikas, dirbantis. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjęs patyrė skausmą, nepatogumus. Vertinant ir tai, kad ir pats nukentėjęs įvykio laiku buvo neblaivus, veika įvykdyta dėl asmeninio pobūdžio paskatų, bendrų išgertuvių metu, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose laikytina, kad prašoma priteisti 500 eurų dydžio neturtinė žala nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nukentėjusio civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas priteisiant jo naudai 400 eurų neturtinės žalos.

Vadovaujantis BPK 105 str. 103 str. 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusio naudai priteistinos 200 eurų turėtos išlaidos advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti( b.l. 109) turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu 305 straipsniu 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6(šešiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

V. K.( gim (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jo naudai 400 eurų neturtinės žalos ir 30 eurų turtinės žalos iš K. S..

Priteisti iš K. S. 200 eurų V. K. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. S. 125 eurus 29 centus Valstybinei ligonių kasai (juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius.