Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-29 · Administracinė byla Nr. I-6230-644/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
I-6230-644/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01524-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6230-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01524-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 7).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. birželio mėn. buvo konvojuojamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio miesto areštinę netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad konvojaus automobiliuose nebuvo saugos diržų, sanitarinių mazgų. Dėl neįrengtų saugos diržų, kilo pavojus pareiškėjui būti sužalotam. Automobiliuose taip pat nebuvo šoninių langų, avarinių išėjimų. Pareigūnai neišvedė į tualetą, dėl to kentė skausmus, vartojo nuskausminamuosius vaistus. Paprašius pareigūnų išleisti į tualetą pareiškėjui buvo grasinama. Dėl minėtų aplinkybių patyrė išgyvenimus, pablogėjo psichologinė būsena.

Atsiliepimas

Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 46) pareiškėjas pažymėjo, kad Viešojo saugumo tarnyba neatsakė į jo pateiktus skundus, juos ignoravo. Konvojaus pareigūnai šaipydamiesi siūlė pareiškėjui šlapintis į buteliuką ar maišelį, o pareiškėjui išreiškus nepasitenkinimą siūlė rašyti skundus. Pažymėjo, kad atsakovo atsiliepime pateikti duomenys apie pareiškėjo konvojavimo maršrutą neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas buvo vežamas maršrutu Vilnius – Kaunas – Panevėžys – Šiauliai – Kretinga – Klaipėda – Kretinga – Šiauliai – Panevėžys - Kaunas – Vilnius.

Atsakovo atstovas atsiliepimu, kurį papildė (b. l. 14, 49-51), su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Viešojo saugumo tarnyba nekaupia ir nesistemina informacijos apie asmenų konvojavimo įvykius. Asmens konvojavimo faktas dokumentuojamas rašytiniu būdu konvojuojamųjų apskaitos žurnaluose. Pareiškėjas skunde iš esmės nedetalizavo aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinio konvojaus maršrutu Kaunas – Panevėžys – Šiauliai – Panevėžys – Kaunas, iš viso 9 kartus. Pareiškėjo konvojavimas truko vidutiniškai 1 val. 7 min. Planinių konvojų metu buvo naudoti specialieji automobiliai: M. B. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volkswagen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Planinių konvojų melu naudoti specialieji automobiliai atitiko teises aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. Specialiuosiuose automobiliuose sėdimos vietos konvojuojamiesiems konvojuoti yra techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Konvojavimo taisyklėse nėra įtvirtinta, kad konvojaus automobilyje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Konvojuojamieji planinių konvojų metu į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir patiems prašant. Išnagrinėjus pareiškėjo konvojavimo dokumentus nenustatyta, kad pareiškėjui prašant, jam nebūtų suteikta galimybė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte. Pareiškėjo skundo aplinkybės dėl pareigūnų elgesio yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimų atvejų. Pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais Viešojo saugumo tarnybos veiksmais konvojuojant jį Viešojo saugumo tarnybos automobiliais laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. birželio 30 d. netinkamomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau ir –Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Viešojo saugumo tarnybos automobiliais buvo konvojuojamas iš viso 9 kartus šiais maršrutais: 2017 m. rugpjūčio 10 d. iš Šiaulių TI - į Panevėžio VPK, 2017 m. rugpjūčio 21 d. iš Šiaulių TI - į Panevėžio VPK areštinę, 2017 m. spalio 30 d. iš Šiaulių TI - į Panevėžio VPK, 2017 m. gruodžio 4 d. iš Šiaulių TI - į Panevėžio VPK, 2017 m. gruodžio 14 d. iš Šiaulių TI - į Panevėžio VPK, 2018 m. sausio 8 d. iš Šiaulių TI - į Panevėžio VPK, 2018 m. vasario 12 d. iš Šiaulių TI - į Panevėžio VPK, 2018 m. balandžio 9 d. iš Šiaulių TI - į Panevėžio VPK, 2018 m. gegužės 3 d. iš Šiaulių TI - į Panevėžio VPK (b. l. 24-31). Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais automobiliais: M. B. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volkswagen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32, 34, 36, 38, 40, 52-67).

Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą su atsakovo pareiktais duomenimis apie konvojavimo maršrutus nesutiko. Pažymėjo, kad, anot kitų nuteistųjų, ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo vežamas maršrutu Vilnius – Kaunas – Panevėžys – Šiauliai – Kretinga – Klaipėda – Kretinga – Šiauliai – Panevėžys – Kaunas – Vilnius. Tačiau, teismas pažymi, kad pats pareiškėjas sau prieštarauja skunde nurodydamas, jog ginčo laikotarpiu buvo vežamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio miesto areštinę, o atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodo kitus paskirties punktus. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjo konvojavimo maršrutu Šiaulių TI - į Panevėžio VPK faktines aplinkybes patvirtina Konvojavimo žurnalų ir Kelionės žiniaraščių įrašai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas būtent šiuo maršrutu.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad konvojaus automobiliuose nebuvo saugos diržų. Tačiau Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 nustatyta, kad saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti. Į bylą yra pateikti duomenys apie specialiųjų autotransporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtina Lietuvoje akredituotų techninės apžiūros kontrolierių, išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 33, 35, 37, 39, 41). Minėti duomenys patvirtina specialiųjų automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, tinkamumą naudoti. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad pareigūnai kelionės metu neišleisdavo jo į tualetą.

Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus dėl jo išvedimo į tualetą pasikeitimo punktuose, ar, kad jam nebūtų leista pasinaudoti tualetu. Be to, šių aplinkybių nedetalizavo pats pareiškėjas, t. y. aiškiai nenurodė, kada konkrečiai ir kokie pareigūnai jam prašant neleido pasinaudoti tualetu. Kita vertus, atsižvelgus į pareiškėjo kelionės trukmę (vidutiniškai apie 1 val. 10 min.), teismo vertinimu, negalima konstatuoti, kad kelionės metu nepasinaudojęs tualetu pareiškėjas galėjo patirti nežmoniškas kančias, išgyvenimus ar sveikatos pablogėjimą, kaip nurodoma skunde. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog jam nebuvo leidžiama pasinaudoti tualetu vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmetami.

Į bylą pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei transporto priemonių registracijos liudijimai patvirtina, kad naudoti specialieji automobiliai yra tinkami žmonėms pervežti ir jie atitinka saugumo ir kitus techninius reikalavimus. Į patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl saugos diržų, durų įrengimo ir pan. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų ar Viešojo saugumo tarnybos administraciją. Konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įrašai (b. l. 24-31, 52-67) patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami. Šiuo atveju jokių įrašų nei apie pareiškėjo nusiskundimus, nei pareiškėjo skundų dėl pareigūnų veiksmų atsakovo atstovo vadovybei ar kontroliuojančioms institucijoms į bylą nepateikta. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių kitų duomenų, patvirtinančių netinkamą pareigūnų elgesį. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kaip nurodo pareiškėjas, kad jis buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Tačiau šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų konvojavimo sąlygų patyrė sveikatos pablogėjimą, išgyvenimus, tačiau jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikė. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl konvojavimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos) ar jos pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis