Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės,

atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

2014 m. vasario 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. U. patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. TGK-9 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas D. ir A. U. ištuokos byloje 2013 m. birželio 24 d. priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina. Pabrėžia, jog VTA skyriaus atstovas į posėdį nebuvo kviečiamas, be to, skyriaus atstovo dalyvavimas priimant tokio pobūdžio nutartis nėra privalomas. Pažymi, jog VTA skyrius nebuvo gavęs skundo nei iš pareiškėjo, nei iš kitų asmenų, kad A. U. netinkamai vykdo savo pareigas, nesirūpina vaiku ar nesuteikia jam tinkamų gyvenimo sąlygų, be to, A. ir D. U. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašą. Teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, VTA skyrius neprivalėjo domėtis vaiko gyvenimo sąlygomis, jo motinos darbo valandomis ir kt. Nurodo, jog VTA skyriui buvo žinoma, kad pareiškėjas nori išsaugoti šeimą, nori, kad vaikas augtų su abiem tėvais, o apie tai buvo kalbama skyriuje, dalyvaujant abiem sutuoktiniams. VTA skyriaus specialistė pati ragino abu tėvus taikytis ir auginti dukrą, tačiau nebuvo svarstoma apie tai su kuo turėtų gyventi vaikas tėvams išsituokus. Be to, pareiškėjas neišreiškė valios, jog norėtų vaiką auginti pats. Pažymi, kad apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo pareiškėjas taip pat nurodo, jog vaikas turėtų augti su abiem tėvais, tačiau neteigė, kad ištuokos atveju vaikas turėtų gyventi kartu su juo. Pareiškėjas iš esmės ginčijo A. U. reikalavimą nutraukti santuoką ir prašė duoti laiko susitaikymui. Tačiau teismui nusprendus, jog nėra galimybės susitaikyti ar išsituokus gyventi viename bute, todėl vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka su vienu iš tėvų turėjo būti nustatyta. Tarp pareiškėjo ir A. U. sutarimo nebuvo, tvyrojo konfliktinė situacija ir psichologinė įtampa ir tai kenkė vaiko savijautai. Šiuo atveju VTA skyriaus atstovė palaikė motinos prašymą nustatyti mažametės dukros gyvenamąją vietą su ja, tuo labiau, kad tuo metu vaikas su motina jau gyveno, t. y. motina su dukra jau buvo išsikėlusios gyventi kitur.

Taip pat nurodo, jog 2013 m. spalio 15 d. prašyme pareiškėjas neklausia kokius veiksmus VTA skyrius atliko teisminio proceso metu, tik klausia kokie buvo atlikti tyrimai, kuriais remiantis teismui rekomenduojama iškeldinti jį iš buto. Pabrėžia, jog pareiškėjui buvo nurodyta, kad klausimas dėl jo iškeldinimo net nebuvo svarstomas.

Taip pat teigia, kad jokie teisės aktai neįpareigoja VTA skyriaus nagrinėjant ištuokos bylą teisme savo iniciatyva atlikti kokius nors veiksmus ir kištis į nagrinėjamą ginčą. Skyrius, saugodamas vaiko interesus, abiejų tėvų pageidavimu gali teikti jiems bendro pobūdžio informaciją, patarti dėl bendravimo su vaiku ar kitų jiems rūpimų klausimų, ką be kita ko, VTA skyrius atliko.

Nurodo, jog VTA skyrius pareiškėjui adresuotame rašte nenurodė jo apskundimo tvarkos, kadangi pareiškėjas pats buvo nurodęs kam skųsis, jei jo netenkins pateiktas atsakymas. Pareiškėjas taip pat neprašė nurodyti, kuris specialistas teisme pateikė išvadą. Atkreipia dėmesį, jog VTA skyriaus atstovės V. S. vardas ir pavardė yra aiškiai nurodytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (minėta, toliau – ir Ginčų komisija) 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. TGK-9 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. U. 2013 m. lapkričio 25 d. skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, skųsdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (minėta, toliau – ir VTA skyrius) veiksmų neatlikimą, atstovų Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu teiktas išvadas bei 2013 m. spalio 25 d. raštišką atsakymą Nr. (24.32.)-VT4-1849 į pareiškėjo 2013 m. spalio 15 d. raštą. Ginčų komisijai pateiktame skunde nurodė, jog VTA skyrius neorganizavo susitikimo su vienu ar abiem sutuoktiniais, neapsilankė vaiko naujoje gyvenamojoje vietoje, neįsitikino, kokios vaiko gyvenimo sąlygos, ar vaiko gyvenamoji vieta yra saugi, t. y. neatliko jam priskirtų funkcijų. Minėtame skunde taip pat nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu bei 2013 m. spalio 25 d. VTA skyriaus rašte Nr. (24.32.)-VT4-1849 buvo pateikta VTA skyriaus pozicija dėl pareiškėjo kaltės, nepaisant to, jog VTA skyrius neturėjo jokių rašytinių įrodymų (ekspertų išvadų, atliktų tyrimų, policijos ar kitų įstaigų pažymų), iš kurių būtų galėjęs spręsti apie pareiškėjo kaltę dėl vartojamo psichologinio smurto šeimoje. Pareiškėjas prašė Ginčų komisiją VTA skyriaus atstovams, kurie atsakingi už minėtus veiksmus, taikyti drausminio poveikio priemones.

Ginčų komisija, išnagrinėjusi D. U. 2013 m. lapkričio 25 d. skundą, skundžiamu 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Administracinių ginčų komisijų įstatymas (1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII-1031), Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (toliau – ir Nuostatai).

Administracinių ginčų komisijų įstatymas nustato bendrą ikiteisminę skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką (1 straipsnio 1 dalis). Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog <...> savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo). Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Nuostatai reglamentuoja Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų (toliau – komisija) darbo tvarką (Nuostatų 1 punktas). Nuostatų 3 punkte numatyta, jog savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija yra bendroji ikiteisminė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, sudaroma savivaldybės tarybos ir techniškai aptarnaujama savivaldybės administracijos. Komisijos paskirtis – objektyviai, greitai, su mažomis išlaidomis išspręsti kilusį administracinį ginčą, taip prisidėti prie žmogaus teisių gynimo, šalių sutaikinimo ir teisingumo vykdymo (Nuostatų 4 punktas). Nuostatų 10 punkte nustatyta, kad savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos nagrinėja asmenų skundus (prašymus) dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Nuostatų 15 punktas nustato, jog teikiamus komisijai skundus registruoja komisijos pirmininko įgaliotas asmuo. Užregistruotas skundas perduodamas komisijos pirmininkui, o šis įvertina skundo priskyrimą komisijos kompetencijai (Nuostatų 16.1 punktas). Nuostatų 18 punkte nurodyta, jog įvertinęs Nuostatų 18 punkte nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, komisijos pirmininkas nusprendžia: 8.1. priimti skundą (prašymą) nagrinėti; 18.2. atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti; <...>.

Taigi, remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, t. y. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 10 punktu, savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos nagrinėja asmenų skundus (prašymus): 1) dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo; 2) šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Kitu atveju, komisija privalo atsisakyti priimti nagrinėti skundą, kaip nepriskirtiną komisijos kompetencijai (Nuostatų 16.1, 18.2). Minėta, jog pareiškėjas Ginčų komisijai skundė VTA skyriaus šiuos veiksmus ir neveikimą: 1) išvados teikimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu; 2) veiksmų neatlikimą, nesiaiškinant vaiko gyvenimo sąlygų; 3) 2013 m. spalio 25 d. raštą Nr. (24.32.)-VT4-1849.

Pareiškėjas tiek nagrinėjamoje byloje, tiek Ginčų komisijai pateiktame skunde nurodė, jog VTA skyriaus atstovė nagrinėjant civilinę bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu teismui pateikė žodinę išvadą dėl pareiškėjo kaltės, t. y. tai, jog pareiškėjas šeimoje naudoja psichologinį smurtą, neturėdama tam pagrįstų rašytinių įrodymų.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Remiantis minėtomis Civilinio proceso kodekso normomis, akivaizdu, jog teismas nėra saistomas liudytojų parodymais, institucijų teikiamomis išvadomis, t. y. teismas visus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6226-512/2013 santuoką, sudarytą tarp D. U. ir A. P., nutraukė neišskirdamas jų kaltės, t. y. teismas nepripažino, kad santuoka nutraukiama dėl D. U. kaltės, nors iš minėto teismo sprendimo aprašomosios dalies matyti, jog VTA skyrius laikėsi pozicijos, kad D. U. dėl savo nuolatinio psichologinio smurto prieš ieškovę yra kaltas dėl santuokos iširimo. Pabrėžtina, jog teismas kaip tik nurodė, kad šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad kokios nors aiškios ir neginčijamos atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nėra. Konstatavo, jog nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, nerado kompromisų iškilusiems nesutarimams išspręsti, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų nesutarimams dėl vaiko auklėjimo būdų, laisvalaikio praleidimo formų ieškoti. Atsižvelgdamas į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nusprendė, kad šios santuokos išsaugoti nemato galimybių, todėl santuoką nutraukė, neišskiriant nei vieno iš jų kaltės. Pareiškėjo paaiškinimu teismo posėdyje bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą nuspręs, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-182/2009, 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-232/2013). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis <...> administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcija atribojama ne vien pagal teisiniame santykyje, iš kurio kilo ginčas, dalyvaujančius subjektus, tačiau ir pagal paties teisinio santykio pobūdį. <...> administracinių teismų kompetencijai paprastai nėra priskirtas ginčų, kurių išsprendimas siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu, nagrinėjimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-232/2013, Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities viršininko administracija).

Vertinant tai, kad pareiškėjas ginčija VTA skyriaus atsakovės argumentus ir žodinę išvadą, kuri buvo išdėstyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu, veiksmų neatlikimą, nesiaiškinant vaiko gyvenimo sąlygų, akivaizdu, jog pareiškėjas iš esmės vykdo savo civilinių subjektinių teisių gynybą, kurią užtikrina bendrosios kompetencijos teismai. Šiuo atveju pareiškėjas VTA skyriaus atstovės argumentus, teikiamą išvadą, VTA skyriaus kompetencijai priskirtų tam tikrų veiksmų neatlikimą turėjo galimybę ginčyti Klaipėdos miesto apylinkės teisme bei, nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, ir apeliacinėje instancijoje. Nagrinėjamu atveju administracinis teismas negali vertinti VTA skyriaus Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu teiktos išvados ir argumentų, kitų šio skyriaus veiksmų, susijusių su vaiko gyvenamąją vieta, nes tai buvo vertinama būtent Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-6226-512/2013 dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tai pat bus vertinimo objektu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo minėtoje civilinėje byloje.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat skundžia VTA skyriaus 2013 m. spalio 25 d. raštą Nr. (24.32.)-VT4-1849, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2013 m. spalio 15 d. prašymą.

Iš atsakovo 2013 m. spalio 25 d. rašto Nr. (24.32.)-VT4-1849 turinio matyti, kad juo pareiškėjas informuotas apie tai, kokiu pagrindu VTA skyriaus atstovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu teikė išvadą dėl pareiškėjo kaltės naudojant psichologinį smurtą šeimoje. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kuo remiantis skyriaus atstovė teigė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina atitiktų vaiko interesus. Vertinant minėtą raštą, akivaizdu, jog jame nėra jokių įpareigojimų ar patvarkymų, kurie sukeltų teisines pasekmes pareiškėjui. Atsakovas minėtame rašte pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmęs jokio sprendimo, turinčio įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. 2013 m. spalio 25 d. rašte Nr. (24.32.)-VT4-1849 pateikiami tik VTA skyriaus paaiškinimai dėl skyriaus pozicijos (išdėstytų argumentų) nagrinėjant bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Šis raštas savo turiniu yra informacinio pobūdžio raštas, bet ne administracinis sprendimas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas 2013 m. birželio 12 d. raštu Nr. (24.32.)-VT4-1114 atsakė į pareiškėjo 2013 m. birželio 5 d. prašyme pateiktus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, bendravimu, kilusių tarp sutuoktinių ginčų sprendimu šiais klausimais ir pan. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neginčija fakto, jog atsakovas laiku ar iš viso nereagavo į pareiškėjo skundus (prašymus), tačiau nesutinka su pateiktais atsakymais, vertina, kad atsakovas neatliko jo kompetencijai priskirtų funkcijų, susijusių su vaiko teisių apsauga.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose, taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 5 punkte nurodyta, jog prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Tame pačiame punkte pateikta nurodyta, jog atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Taisyklių 30 punkte nurodyta, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Remiantis minėtomis Taisyklių nuostatomis, akivaizdu, jog VTA skyrius laiku ir tinkamai pateikė atsakymus į pareiškėjo paklausimus. Pareiškėjui kreipiantis į atsakovą, o šiam nepateikus raštiško atsakymo, būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į Ginčų komisiją dėl pažeistos teisės gynimo.

Remdamasi nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas į Ginčų komisiją kreipėsi su skundu, nepriskirtinu jos kompetencijai, todėl Ginčų komisija, vadovaudamasi Nuostatų 16.1 ir 18.2 punktais, privalėjo skundą atsisakyti priimti. Ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje Nr. TGK-9, kuriuo išnagrinėtas jos kompetencijai nepriskirtinas ginčas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o administracinė byla nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo D. U. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. TGK-9.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo D. U. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. TGK-9 nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.