Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Lapinskienės ir Eduardo Maškevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. U., O. K. bei jo gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo

O. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

E. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. spalio 19 d. šio teismo nutartimi subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose; į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal 2018 m. spalio 19 d. šio teismo nutartį, šia nutartimi įskaityta bausmė.

Nuosprendžiu nuteisti ir M. B. bei V. P., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. O. K. ir E. U. nuteisti už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), M. B. pasinaudojus savo kaip vyresnio draugo ir turinčio didesnę patirtį autoritetu, pasiūlius „nukirsti“ V. B. dėl jo turėtų pinigų, kas sukėlė sąmoningą norą daryti nusikalstamą veiką, taip sukurstė E. U. ir O. K. padaryti nusikalstamą veiką, kurie (duomenys neskelbtini), pasiviję V. B. jam iš nugaros sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į galvos, nugaros bei pilvo sritis, taip sukeldami nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą, o V. B. pargriuvus ant žemės iš nukentėjusiojo rankinės, kuri buvo uždėta ant peties, pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung J5“, kurio vertė 282 Eur, raktų ryšulį, kurio vertė 4 Eur, su prie jo prisegtomis nagų karpymo žnyplėmis, kurių vertė 2 Eur, iš rankinėje buvusios piniginės pagrobė 280 Eur pinigų. Tokiu būdu M. B., E. U., O. K. veikdami bendrininkų grupe, panaudojus fizinį smurtą, bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį turtą ir padarė 568 Eur turtinę žalą.

2. Nuteistasis O. K. apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendžiu, nurodydamas, kad draugė laukiasi vaiko, kuris jau turi sveikatos sutrikimų. Apeliantas pažymi, kad dirba, stengiasi išlaikyti šeimą, yra pasitaisęs, labai gailisi dėl to, ką padarė, nori gyventi normaliai, kad vaikas augtų su abiem tėvais. Prašo leisti įrodyti, kad yra doras pilietis ir gailisi, kad taip negerai pasielgė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose ginčijami nuteistųjų O. K. ir E. U. bausmių individualizavimo klausimai.

7. Nuteistasis O. K. ir jo gynėja advokatė J. Piekienė iš esmės prašo neskirti O. K. realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, motyvuodami jo šeiminėmis aplinkybėmis, pasitaisymu, prašoma atsižvelgti, jog jis iš esmės kaltę pripažino, tik dėl girtumo neprisimena visų aplinkybių. Apygardos teismas nemato galimybių apelianto bei jo gynėjos advokatės apeliacinius skundus tenkinti. O. K. nusikaltimą, dėl kurio nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė jau būdamas anksčiau teistas, iš esmės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendį). Tokiu savo elgesiu O. K. rodo, jog tinkamų išvadų dėl savo elgesio jis nebuvo padaręs, elgėsi neatsakingai ir lengvabūdiškai, nepateisino jam parodyto pasitikėjimo. Be to, kaip matyti iš pažymos apie administracinius nusižengimus, iki tol jis ne kartą baustas ir administracine tvarka, taigi teisės pažeidimų darymas nebuvo atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, net dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už naujo tyčinio, savanaudiško, apysunkio nusikaltimo padarymą nuteistajam parinko griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Skirdamas O. K. bausmę, kurios dydis žymiai mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Nors O. K. bei jo gynėjos advokatės apeliaciniuose skunduose užsimenama, jog nuteistasis kaltę pripažino, tačiau skundžiamame nuosprendyje motyvuota, kodėl nuteistajam nebuvo pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir kolegija neturi jokio pagrindo šiems nuosprendžio motyvams nepritarti. Gynėjos advokatės apeliacinio skundo argumentas, jog O. K. ne viską prisimena dėl girtumo tik patvirtina, jog apeliantas savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs jam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės jokio pažeidimo nepadarė.

8. Nuteistojo O. K. ir jo gynėjos advokatės skunduose prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistojo draugė laukiasi vaiko, nėštumas sudėtingas, nuteistasis dirba ir nori išlaikyti šeimą. Kolegijos nuomone šios aplinkybės nėra pakankamos bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas. Atlikęs bausmę už nusikaltimą, O. K. galės savo elgesiu įrodyti, jog pasikeitė, turės visas galimybes imtis teisėtų priemonių tam, jog galėtų pasirūpinti savo šeima.

9. Nuteistasis E. U. taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, jog nebuvo atsižvelgta į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 91 straipsnis). Kolegija negali pritarti šiems argumentams.

10. E. U. nusikalstamą veiką, dėl kurios yra nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padarė būdamas nepilnametis. Sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, vadovaujamasi ne tik bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, bet ir BK XI skyriaus normomis (BK 91 straipsnio 1 dalis). BK 91 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

11. Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė („ultima ratio“), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nepilnamečiui E. U. skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Apygardos teismas, remdamasis bylos duomenimis, daro išvadą, jog byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti E. U. skyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, nėra per griežta. E. U. padarė apysunkį, tyčinį, savanaudišką nusikaltimą, byloje nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors ir yra jauno amžiaus, E. U. dar iki nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo jau buvo ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, taigi švelnesnės poveikio priemonės E. U. teigiamo poveikio neturėjo, jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, galutinę griežtą bausmę lėmė kitais nuosprendžiais skirtos bei 2018 m. spalio 19 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi subendrinta bausmė, prie kurios, laikantis bausmių bendrinimo taisyklų, buvo pridėta tik dalis bausmės, skirtos skundžiamu nuosprendžiu. Be to, turėdamas galimybę pasirinkti, apylinkės teismas taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių bendrinimo būdą. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad E. U. iki nusikaltimo padarymo ne kartą baustas ir administracine tvarka. Taigi aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad teisės pažeidimų darymas nebuvo atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta apelianto mama J. U. nurodė, kad E. tėvas yra miręs, vaikas nuo mažų dienų jos neklausė, iki tol bėgo iš namų, nuolat melavo, mokykloje nesimokė, nelankė pamokų, iš policijos pareigūnų ji sužinodavo, kad sūnus padaro nusikaltimus, tad jos tai nebestebina, susitarti su sūnumi dėl jo elgesio jai nepavyko. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas turi pripažinti, kad E. U. elgesys atskleidžia ne ką kitą, o jo polinkį nepaisyti gerų manierų bei visuomenei priimtino elgesio, todėl kolegija nemato galimybių E. U. švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtą bausmę. Nors apeliantas teigia, kad jo paauglystė nebuvo lengva, nusikaltimai padaryti dėl to, jog nebuvo užtikrinta saugi aplinka, neigiamai įtakojo aplinkiniai, teko būti socializacijos centruose, tačiau tai jau nebegali būti pateisinimas vis besikartojančiam neteisėtam elgesiui.

13. Apeliaciniame skunde E. U. atkreipia dėmesį į savo teigiamą elgesį pataisos įstaigoje, teigia, jog mokosi, dirba, yra skatintas, siekia gauti galimybę trumpalaikiam išvykimui. Tokios nuteistojo pastangos pagirtinos, apibūdina jį pozityviai, tačiau, kaip minėta, galutinei bausmei esminę įtaką turėjo ne nauju nuosprendžiu skirta bausmė, o kiti apelianto teistumai, todėl kolegija, atsižvelgusi į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, neturi pagrindo manyti, jog E. U. nagrinėjamu atveju būtų nubaustas per griežtai ar kad galutinė subendrinta bausmė būtų per griežta.

14. Taigi, atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų E. U., O. K. bei jo gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinius skundus atmesti.