- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- I2-1246-821/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03545-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- "Gricius Logistics" UAB
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Trečiasis asmuo
- A. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gricius Logistics“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo A. T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (58.4.7.26)VIZ58-1145 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją iš naujo išnagrinėti A. T., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą išduoti nacionalinę daugkartinę vizą.
Patikslintame skunde (b. l. 40-41) pareiškėja nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. Rusijos Federacijos pilietis A. T. (toliau – ir Užsienietis) pateikė prašymą Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje (toliau – ir Ambasada) išduoti nacionalinę vizą tikslu atvykti ir dirbti į Lietuvos Respubliką UAB „Gricius logistics“. Ambasada ginčijamu Sprendimu užsieniečiui išduoti nacionalinę vizą atsisakė.
Pareiškėja su ginčijamu Sprendimu nesutinka. Teigia, kad nėra aišku dėl kokių teisės aktų pažeidimų užsieniečiui atsisakyta išduoti vizą. Mano, kad atsisakymo priežastis gali būti tai, jog UAB „Griciaus logistics“ įgaliotam asmeniui J. A. 2021 m. birželio 7 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 4500-ANR_P-78-2021 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 542 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Teigia, kad minėtame protokole nustatyti pažeidimai nėra susiję su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje, nes neįdarbinti užsieniečiai nebuvo atvykę, o atleisti užsieniečiai buvo išvykę iš Lietuvos Respublikos. Nei vienas iš protokole nurodytų užsieniečių nebuvo pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) reikalavimų susijusių su atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje. Pranešimo apie įdarbinimą arba atleidimą savalaikis išsiuntimas nėra susijęs su užsieniečio atvykimu ar buvimu Lietuvos Respublikoje. Taip pat pažymi, kad administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas fizinis asmuo - J. A., tačiau Užsienietį kvietė juridinis asmuo UAB „Gricius logistics“.
Nurodo, kad už 2021 m. birželio 7 d. protokole nustatytus pažeidimus jau buvo paskirta atsakomybė, t. y. 70 EUR bauda. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjai UAB „Gricius logistics“ panaikinta teisė vienerius metus kviesti užsieniečius atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėja už tą patį baudžiama du kartus. Nagrinėjant administracinio pažeidimo bylą Nr. 4500-ANR_P-78-2021 nebuvo nuspręsta apriboti Įstatyme nustatytos teisės kviesti užsieniečius atvykti į Lietuvos Respubliką. Specialios teisės panaikinimas yra labai griežta administracinio poveikio priemonė (ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurios negalima taikyti pagal „nutylėjimą“ nesilaikant ANK 32 ir 34 straipsniuose nustatytos tvarkos. Taip pat mano, kad Ambasada, spręsdama dėl kviečiančio užsienietį atvykti į asmens turimų pažeidimų pagal analogiją turėtų taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punktą.
Pareiškėja pažymi, kad ginčijamas Sprendimas jai sukelia teisines pasekmes. Paaiškina, jog šiuo metu yra pateikusi daugiau nei trisdešimt prašymų Užimtumo tarnybai prie Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduoti leidimus Rusijos Federacijos piliečiams dirbti Lietuvos Respublikoje. Kiekvienas prašymas yra apmokestintas 120 dydžio rinkliava. Tokiu būdu į valstybės biudžetą yra sumokėta 3600 EUR, kurie nebus gražinti atsisakius išduoti nacionalinę vizą užsieniečiui, remiantis formaliu pagrindu. Tokios pasekmės yra pernelyg griežta bausmė už nesavalaikį pranešimo išsiuntimą, nes už šį pažeidimą atsakingas asmuo jau buvo nubaustas. Be to, pareiškėja yra transporto įmonė, kuri kiekvieną dieną susiduria su CE kategorijos vairuotojų trūkumu. Teisės kviesti užsieniečius dirbti Lietuvos Respublikoje apribojimas turės didelių finansinių padarinių pareiškėjos verslui.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Ministerija atsiliepime (b. l. 79-83) nurodo, kad Užsienietis 2021 m. rugsėjo 17 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą bei su prašymo nagrinėjimu susijusius dokumentus. Prašyme nurodė, kad yra bedarbis, pagrindinis kelionės tikslas – darbas, kviečiantis asmuo UAB „Gricius logistics“. Konsulas, siekdamas įsitikinti ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą, kreipėsi konsultacijos į Migracijos departamentą ir Valstybės saugumo departamentą dėl informacijos pateikimo. Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 27 d. pateikė informaciją, kad UAB „Gricius logistics“ įgaliotam asmeniui 2021 m. birželio 7 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, bauda sumokėta 2021 m. birželio 11 d. Konsulas, įvertinęs pateiktus dokumentus bei turimą informaciją 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu.
Nesutikdama su pareiškėjo skundo argumentais atsakovė teigia, kad konsului priimant pareiškėjos skundžiamą Sprendimą egzistavo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta sąlyga, t .y. juridinis asmuo UAB „Gricius logistics“, kviečiantis Užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje, o šią sąlygą patvirtina 2021 m. birželio 7 d. administracinio nusižengimo protokolas, surašytas juridinio asmens UAB „Gricius logistics“ direktorei, kaip darbdavio įgaliotam asmeniui, bei šio asmens baudos sumokėjimo faktas. Vadovaudamasi Įstatymo ir Vizų kodekso nuostatomis pažymi, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis, tinkamai taikė teisės aktus, ginčijamą sprendimą priėmė pagal kompetenciją ir galiojantį teisinį reglamentavimą. Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, išsamus ir pagrįstas, jame nurodytas tiek jo priėmimo teisinis, tiek faktinis pagrindas.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad priimant ginčijamą Sprendimą, konsulas turėjo atsižvelgti į pareiškėjo individualią situaciją, o ne į formalius reikalavimus, keliamus tarpininkaujančiam juridiniam asmeniui, todėl turėjo atsižvelgti į aplinkybes, jog padarytas pažeidimas yra formalus, nesukėlęs reikšmingų pasekmių, tačiau pareiškėjai (bendrovei) priimtas Sprendimas reiškia ir ateityje reikš ekonominės veiklos sutrikdymą ar net sustabdymą. Pažymi, kad Įstatymas nenustato pareigos konsului, priimant sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą užsieniečiui Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, papildomai įvertinti aplinkybes dėl tarpininkaujančios įmonės ūkinės veiklos, finansinės būklės ir padaryto administracinio nusižengimo. Toks sprendimas priimamas nustačius faktą, jog fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje, nepriklausomai nuo to, ar tokio juridinio asmens darbdavys ar jo įgaliotas asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Ministerija taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad Ambasada turėjo pagal analogiją taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte įtvirtintą pagrindą. Teigia, jog Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis 15 punktas įtvirtina savarankišką atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą - jeigu yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies formuluotė yra imperatyvi, todėl konsulas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti Sprendimą neišduoti pareiškėjo kviečiamajam asmeniui vizos.
Nurodo, kad pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas ir dėl to, jog ginčijamas Sprendimas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria buvo patenkintas pareiškėjos atskirasis skundas ir pirmosios instancijos teismas buvo įpareigotas priimti pareiškėjos skundą nagrinėjimui, prieštarauja Vizų kodekso normoms bei Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) 2019 m. liepos 29 d. sprendimui byloje C-680/17, kuriame spręsta dėl Vizų kodekso 32 straipsnio 3 dalies išaiškinimo tuo aspektu, ar turi teisę asmuo (kaip referencinis asmuo), kuris susijęs su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu, pateikti savo vardu apeliacinį skundą prieš valstybę narę dėl konsulinio pareigūno sprendimo atsisakyti išduoti vizą asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti vizą. Teisingumo Teismas nusprendė, jog Vizų kodekso 32 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją neleidžiama referenciniam asmeniui savo vardu pateikti apeliacinio skundo dėl sprendimo atsisakyti išduoti vizą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2021 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą Rusijos Federacijos piliečiui A. T.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. T. (toliau – ir Užsienietis) 2021 m. rugsėjo 17 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Kelionės tikslas – darbas, kviečiantis asmuo UAB „Gricius logistics“ (b. l. 84-88). Ambasados konsulas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką ketina atvykti dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Gricius logistics“, per Lietuvos nacionalinę vizų informacinę sistemą išsiuntė paklausimą Migracijos departamentui dėl konsultacijos suteikimo ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyto pagrindo atsisakyti išduoti nacionalinę vizą (b. l. 93-94). Migracijos departamentas pateikė informaciją, kad UAB „Gricius logistics“ įgaliotam asmeniui 2021 m. birželio 7 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu pagal ANK 542 straipsnio 2 dalyje, paskirta bauda sumokėta 2021 m. birželio 11 d. (b. l. 89, 94). Ambasada, atsižvelgdama į tai, kad Užsienietį kviečiantis į Lietuvos Respubliką atvykti asmuo UAB „Gricius logistics“ per pastaruosius vienerius metus nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimo Lietuvos Respublikoje, ginčijamu Sprendimu (b. l. 5-6, 91-92) atsisakė Užsieniečiui išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu.
Pareiškėja su ginčijamu Sprendimu nesutinka, teigia, kad Sprendimas yra nepagrįstas, nėra aišku dėl kokio konkretaus teisės akto pažeidimo Užsieniečiui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėja taip pat teigia, kad administracinį nusižengimą padarė ne Užsienietį kviečiantis asmuo - UAB „Gricius logistics“. Be to, padarytas pažeidimas nėra susijęs su užsieniečio atvykimu ar buvimu Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad bendrovė už tą patį pažeidimą baudžiama du kartus, o ginčijamas Sprendimas jai sukelia sunkius ekonominius padarinius.
Nagrinėjamu atveju aktualūs ginčo teisinius santykius reglamentuojantys specialūs teisės aktai: Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), Įstatymas ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Įstatymo 19 straipsnyje reglamentuoti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, taip pat šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje.
Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant Vizų kodekso IV priede nustatytą standartinę formą. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Tvarkos aprašo 87 punkte, kuriame nurodyta, kad vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo 19 straipsnyje, priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą. Užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą dalyje „Pildo vizų tarnyba“ vizų tarnybos valstybės tarnautojas pažymi, kad priimtas sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nurodo Įstatymo 19 straipsnio punktą, kuriuo vadovaujantis atsisakoma išduoti vizą, savo pareigas, vardą, pavardę, datą ir pasirašo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus 2021 m. birželio 7 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 4500-ANR_P-78-2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Protokolas) UAB „Gricius logistics“ įgaliotas asmuo J. A. nubausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį t. y. už tai, kad laiku neišsiuntė pranešimo Migracijos departamentui apie neįdarbintus ir atleistus iš bendrovės užsieniečius (b. l. 7, 89). Šiais veiksmais bendrovės įgaliotas asmuo pažeidė Įstatymo 36 straipsnio („Duomenų pranešimas“) 3 dalies 1 punktą ir 21¹ straipsnio (Duomenų pranešimas apie užsienietį, turintį nacionalinę vizą“) 1 punktą. Bylos duomenimis, Protokolas įsiteisėjęs, paskirta bauda sumokėta 2021 m. birželio 8 d. (b. l. 90).
ANK 542 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo neatvykimą ar neįdarbinimą arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Taigi, iš bylos duomenų neginčijamai nustatyta, kad su Užsieniečiu darbo sutartį pasirašiusios ir kviečiančios atvykti UAB „Gricius logistics“ įgaliotas asmuo per vienerius metus yra baustas administracine tvarka pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjos nurodyti argumentai, kad šiuo atveju nuobauda pritaikyta ne bendrovei, o fiziniam asmeniui, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti išduoti Užsieniečiui vizą, nepagrįsti. Aplinkybės, jog administracinė nuobauda paskirta darbdavio (kviečiančio atvykti) atstovui Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyto pagrindo atsisakyti išduoti vizą nekeičia. Taip pat nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, jog padarytas administracinis nusižengimas nesusijęs su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje, nes neįdarbinti užsieniečiai nebuvo atvykę, o atleisti užsieniečiai buvo išvykę iš Lietuvos Respublikos. Ta aplinkybė, kad užsieniečiai apie kuriuose nustatytu laiku pareiškėjos atstovas nepranešė Migracijos departamentui „faktiškai“ nebuvo atvykę, o atleisti jau buvo išvykę, teisiškai nėra reikšmina. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 21¹ straipsnio 1 punktą, darbdavys įpareigojimas ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu (turinčiu nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi) nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą. Byloje duomenimis, pareiškėja minėtų Įstatymo nuostatas nesilaikė ir dėl to jos įgaliotam atstovui buvo paskirta administracinė nuobauda. Taigi, nėra pagrindo daryti išvados, jog padarytas pažeidimas nėra susiję su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje.
Administraciniai nusižengimai ir migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai yra skirtingi teisiniai santykiai ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas nėra atsakomybės taikymo aktas, tai individualus administracinis aktas priimtas, be kita ko, ne pareiškėjos, bet Užsieniečio atžvilgiu, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėja už tą patį pažeidimą baudžiama du kartus. Pareiškėjos skundo argumentai dėl padaryto pažeidimo formalaus pobūdžio ir specialios teisės panaikinimo netaikymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, Protokolo peržiūra ir jo pagrindu paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teismas pažymi, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytas savarankiškas atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindas, kurį konstatavus konsulinis pareigūnas neturi pareigos papildomai vertinti pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, kuriais grindžiamas padaryto nusižengimo formalumas ar užsienietį kviečiančiai bendrovei galinčius kilti ekonominius padarinius.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintas savarankiškas atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindas, kuriam esant užsieniečiui nacionalinė viza negali būti išduota, todėl skundo argumentai, jog Ambasada vertindama kviečiančio užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką asmens turimus pažeidimus pagal analogiją turėtų taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punktą, t. y. atsisakyti išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kai darbdavys, kuris įsipareigoja įdirbti užsienietį yra baustas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, konsulinis pareigūnas, įvertinęs Užsieniečio prašyme nurodytus duomenis ir prie prašymo pateiktus dokumentus, taip pat informaciją, gautą iš Migracijos departamento, turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad jam nacionalinė viza negali būti išduota, nes buvo nustatyta, jog jam tarpininkaujanti (kviečianti atvykti) bendrovė per vienerius metus nesilaikė Įstatyme nustatytų imperatyvių įpareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkto formuluotė yra imperatyvi, todėl konsulas vien šiuo pagrindu turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti Sprendimą neišduoti Užsieniečiui vizos. Ši Įstatymo norma, be kita ko, nenustato jokių išimčių, kurioms esant galėtų būti priimamas priešingas sprendimas.
Taigi, nustačius, kad egzistuoja Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyti pagrindai, vizą išduoti atsisakoma ir, kaip minėta, tai yra savarankiškas atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindas, kurį konstatavus konsulinis pareigūnas neturi pareigos papildomai vertinti tarpininkaujančios (kviečiančios) bendrovės veiklos, jos atstovui ANK 542 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirtos nuobaudos pagrįstumo ir kitų aplinkybių. Sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas vien nustačius, jog fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis atvykti užsienietį, per pastaruosius vienerius metus pažeidė Įstatymo nuostatas, t. y. nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis. Įvertinus ginčijamo Sprendimo priėmimo procedūrą ir jo pagrindimą gero administravimo principo požiūriu, pripažintina, kad konsulatas tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus bei iš Migracijos departamento gautą informaciją ir, veikdamas nešališkai bei objektyviai, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Teismas taip pat pažymi, kad prašomas panaikinti Sprendimas priimtas išsprendus fizinio asmens Rusijos Federacijos piliečio A. T., o ne UAB „Gricius Logistics“ prašymą. Skundžiamu Sprendimu nebuvo spręsta dėl pareiškėjos UAB „Gricius Logistics“ teisių ir pareigų, pareiškėjos atžvilgiu nėra suformuluota privalomo elgesio taisyklė, todėl ginčijamas Sprendimas teisines pasekmes sukelia Užsieniečiui, bet ne pareiškėjai (Užsienietį kvietusiai bendrovei). Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog atsisakius Užsieniečiui išduoti nacionalinę vizą ji patyrė išlaidas (už prašymą sumokėjo nustatyto dydžio rinkliavą), bendrovei nuolat trūksta darbuotojų, o negalėdama kviesti užsieniečių susiduria su ekonominio pobūdžio sunkumais, teisinio vertinimo, jog ginčijamas Sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, nekeičia. Priešingai nei teigia pareiškėja, ginčijamame Sprendime jai nėra suformuluoto draudimo kviesti užsieniečius. Todėl, pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas ir šiuo pagrindu.
Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, atitinkamai atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Užsieniečio prašymą. Teismas nenustatė ir kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gricius Logistics“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.