- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1582-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02281-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.2Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 1) areštuoti atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį šio turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; 2) įkeldinti ieškovę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovą V. K. netrukdyti ieškovei naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu.
3. Nurodo, jog tiek ieškovės, tiek jų bendro sūnaus gyvenamoji vieta nuo pat būsto įsigijimo visuomet buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovui išvarius ieškovę su sūnumi iš namų, jie neteko vienintelės gyvenamosios vietos, atsakovas šiame name gyvena kartu su kita moterimi ir jų bendru vaiku, tuo tarpu ieškovė dėl atsakovo kaltės, būdama neįgali ir nedarbinga, turi patirti papildomas nereikalingas išlaidas būsto nuomai, užuot gyvenusi savo būste. Tokiu būdu yra neproporcingai pažeidžiamos ieškovės teisės, bloginama ir taip itin sunki ieškovės turtinė padėtis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Areštavo atsakovo V. K. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini)), uždraudžiant bet kokį šio turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Likusioje dalyje prašymo netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nekilnojamasis turtas – 485/2500 dalis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui V. K.. Tačiau tiek iš pačios ieškovės paaiškinimų, tiek iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas preziumavo, kad minėto nekilnojamojo turto 2006-03-07 Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu tarp šalių buvo susiklostę partnerystės santykiai, šalys augino bendrą jų dviejų vaiką T. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir gyveno minėtame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, kad nekilnojamasis turtas registruotas atsakovo asmeninės nuosavybės teise ir egzistuoja galimybė perleisti jį tretiesiems asmenims, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kyla objektyvi grėsmė teismo sprendimo vykdymui, todėl tenkino ieškovės prašymą areštuoti šį turtą.
6. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo įkeldinti ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini). pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas realiai būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, kuriais siektų pažeisti ieškovės interesus. Atkreipė dėmesį, jog pati ieškovė nurodo, kad šiuo metu nuomoja kitą nekilnojamąjį turtą, o gindama savo pažeistas teises, prašo būsto nuomos išlaidų kompensacijos. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę - įkeldinti ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes tai iš esmės nėra susiję su galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymu.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė L. P. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir taikyti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
8. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas prašymą įkeldinti ieškovę į butą, esantį (duomenys neskelbtini).,visapusiškai neištyrė byloje pateiktų įrodymų, neįvertino į laikinųjų apsaugos priemonių būtinybės.
9. Nurodė, kad nors santuoka įregistruota 2005 m., ieškovė nuo 1996 m. kartu su atsakovu vedė bendrą ūkį, ir ginčo butą įsigijo ir įrengė bendromis lėšomis. Atsakovas 2017 m. išvaręs ieškovę su sūnumi iš bendrų šeimos namų pažeidė jų teises ir interesus. Šio turto teisinio režimo ir padalijimo klausimas dar neišspręstas ir abi šalys turi vienodas teises į šį turtą. Dėl šių atsakovo veiksmų ieškovė yra priversta nuomotis brangiai kainuojantį būstą ir yra patyrusi 18876,47 EUR išlaidų. Kitos gyvenamosios vietos neturi. Apeliantė taip pat nurodo, kad jos turtinė padėtis itin sunki, ji yra neįgali ir netekusi darbingumo. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos ieškovės teisės ir interesai naudotis turtu, taip pat nebus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovė šioje byloje pareiškusi reikalavimą minėtą turtą pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir padalinti šį turtą pusiau, taigi, prašomos laikinosios apsaugos priemonės būtinos, kadangi iki sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti nemažas laiko tarpas dėl ko pasunkėtų sprendimo įvykdymas. Šiuo atveju nebuvo išlaikyta šalių interesų pusiausvyra ir buvo suteiktas pranašumas atsakovo interesams.
10. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
13. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo V. K. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę - „P.“; priteisti iš atsakovo V. K. 10 000 eurų neturtinės žalos; priteisti iš atsakovo ieškovės išlaikymui po 1000 eurų, mokamus kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugsėjo 5 d.; pripažinti (duomenys neskelbtini); 1/6 dalį pastato - mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 dali pastato - (duomenys neskelbtini); 1 /6 dalį pastato - (duomenys neskelbtini); 100 vnt. (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų ieškovės ir atsakovo bendrąja nuosavybe ir šį turtą padalinti ieškovės prašoma tvarka. Ieškiniu ieškovė taip pat prašo priteisti 18876, 46 EUR kompensaciją už būsto nuomą.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkindamas iš dalies ieškovės prašymą areštavo atsakovo V. K. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini)). Prašymą įkeldinti ieškovę į ginčo turtą, bei įpareigoti atsakovą V. K. netrukdyti ieškovei juo naudotis atmetė.
15. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ieškovės pateiktų įrodymų, neįvertino į laikinųjų apsaugos priemonių būtinybės, ieškovės turtinės padėties ir patiriamų išlaidų būsto nuomai.
16. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. CPK numato nebaigtinį laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą (CPK 145 straipsnio 1 dalis), todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo, turi atsižvelgti į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, šalių veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Kadangi sprendžiami klausimai santuokos nutraukimo byloje, teismas turi atsižvelgti į specialias šeimos teisinių santykių byloms numatytas laikinąsias apsaugos priemonės, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje. Viena tokių laikinųjų apsaugos priemonių nurodyta CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo apriboti priešingos šalies veiksmų laisvę pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros, bus pakankama ir kartu nereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl atsakovo vardu įregistruoto turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą iki bus išnagrinėta byla netrukdyti ieškovei naudotis šiuo butu. Pažymėtina, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus.
18. Įvertinus, šiuo atveju pareikšto ieškinio reikalavimus bei prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, spręstina, jog ieškovė neįrodė, jog egzistuoja reali būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovės byloje pareikšti reikalavimai yra užtikrinami areštavus ginčo turtą, uždraudžiant atsakovui jį perleisti tretiesiems asmenims. Papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje, t.y. atsakovo įpareigojimas leisti ieškovei naudotis ginčo turtu, suvaržytų atsakovo teises daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, taigi būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ji įrodė būtinybę taikyti būtent jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones siekiant laikino ginčo situacijos sureguliavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip nurodo pati ieškovė, ginčo bute ji negyvena nuo 2017 m. ir nuomojasi kitą būstą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl kompensacijos už būsto nuomą priteisimo. Be to kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, įrodymų pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ieškovė 2017 m. buvo išvaryta iš namų, byloje taip pat nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, ginčo situacija yra stabili ir nereikalauja papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos sureguliavimui. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės sukeltų papildomų ginčų tarp šalių, įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ginčo bute gyvena atsakovas.
19. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.