- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- e1-580-805/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20170-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. J., asmens kodas, gimęs (duomenys neskelbtini), pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) fermos darbuotoju, teistas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000,00 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinta ir paskirta 40 MGL (2 000,00 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. J. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kai (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 2,31 promilių girtumas, o (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 2,40 promilių girtumas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) fermos darbuotoju apie (duomenys neskelbtini). Fermoje šeria gyvulius, vairuoja ūkio techniką reikalingą ūkio darbams atlikti. (duomenys neskelbtini) išlaikė teisę vairuoti traktorius. Pasibaigus teisių galiojimui, jų nepasikeitė. Taip pat turėjo teisę vairuoti kelių transporto priemones, tačiau (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tada jam buvo uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Iš naujo teisių nepersilaikė, teisės vairuoti kelių transporto priemones neįgijo. (duomenys neskelbtini) dirbo fermoje ir išvažiavo ūkiui priklausančiu traktoriumi (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio nežino, dirbti į laukus (duomenys neskelbtini). Traktoriumi dirbti išvažiavo vienas. Laukuose traktoriumi dirbo visą dieną, vartė šieną. Dirbdamas apie (duomenys neskelbtini) nuėjo į parduotuvę, nusipirko vieną 0,5 l talpos butelį „Starkos“, 40 laipsnių stiprumo, ir vienas išgėrė, gėrė po truputį. Kito alkoholio nevartojo. Išgėręs alkoholio toliau dirbo laukuose. Po (duomenys neskelbtini), jautėsi truputį apsvaigęs, nebuvo visai neblaivus ir iš laukų traktoriumi važiavo iš (duomenys neskelbtini), jam iš galo privažiavo policijos pareigūnai ir jį sustabdė. Policijos pareigūnams prisipažino, kad vartojęs alkoholio. Alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė apie 2,40 promilių neblaivumą. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko, pripažino, kad vairavo traktorių būdamas neblaivus. Supranta, kad blogai padarė, gailisi. Fermų savininkams buvo pateikęs traktoriaus vairavimo pažymėjimą, sakė, kad turi teisę vairuoti traktorių. Vėliau, kada tiksliai nepamena, traktoriaus teises paliko (duomenys neskelbtini), jos jam gražintos nebuvo. Prieš darbą neblaivumas jam netikrinamas, tai pirmas kartas kada būdamas darbe vairavo traktorių būdamas neblaivus (b. l. 95-98).
Liudytojas G. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi įregistruotą ūkį, yra įgijęs ūkio darbams (duomenys neskelbtini) už 15 004,00 eurų traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiuo traktoriumi naudojasi pats, traktorius yra reikalingas ir būtinas ūkio darbams atlikti, ypatingai šiuo sezono metu. Gerai sutaria su kitą ūkį turinčia R. R., kurios ūkis yra (duomenys neskelbtini). Paties ūkis yra visai netoli (duomenys neskelbtini). Jis padeda jų ūkiui, jie padeda jo ūkiui darbu, pasidalina technika ar kitomis priemonėmis. Pažįsta (duomenys neskelbtini) dirbantį D. J., kuris ūkyje dirba kaip darbininkas. Pats su D. J. asmeniškai nebendrauja, tiesiog jį žino kaip ūkio darbuotoją, nusiskundimų apie jį nėra girdėjęs. (duomenys neskelbtini) ryto metu jam paskambino D. J., kuris paprašė paskolinti traktorių ūkio darbams atlikti, kur neminėjo, jam reikėjo vartyti šieną. D. J. prašė paskolinti traktorių pirmą kartą. Ji paklausė ar jis turi teisę vairuoti traktorių. D. J. patikino, kad tikrai turi, tačiau jam pažymėjimo negali parodyti, nes keičia. Kadangi, D. J. pažinojo kaip ūkio darbininką ir jis jį patikino, kad tikrai turi teisę vairuoti traktorių, sutiko jam paskolinti savo traktorių (duomenys neskelbtini) dienai laiko. D. J. atvyko paimti traktoriaus, buvo blaivus. D. J. pasakė, kad traktoriaus užvedimo rakteliai traktoriaus spynelėje. Tuo metu traktorius stovėjo jo sodybos teritorijoje (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) buvo vienas, blaivus, jis jį dar kartą patikino, kad turi teisę vairuoti traktorių. Pasitikėdamas leido jam važiuoti dirbti traktoriumi. Sutarė, kad D. J. atvarys traktorių vakare. D. J. išvažiavo jo traktoriumi. Dienos metu su D. J. nesusiskambino. Vakaro metu apie (duomenys neskelbtini), su juo susisiekė policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad sustabdė jam priklausantį traktorių (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus D. J. Iškart nuvyko prie policijos sustabdyto D. J., kuris buvo (duomenys neskelbtini). Rado saugomą policijos savo traktorių, šalia traktoriaus pamatė neblaivų D. J.. D. J. sėdėjo ir tiek. Policijos pareigūnai jam perdavė traktorių saugojimui, kurį saugoja savo sodyboje. Jeigu būtų žinojęs, kad D. J. vairuos neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, jam traktoriaus nebūtų paskolinęs ar leidęs juo naudotis. D. J. paskolino traktorių pasitikėdamas, kad naudosis tvarkingai (b. l. 47-50).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo D. J. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami tinkamais įrodymais.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). ribose, patrulių ekipažas sustabdė ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. J. gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad traktorių vairuojančiam D. J. iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba, alkotesteriu 6810 Nr. ARFM-0253, patikros sertifikato (duomenys neskelbtini), pirmas patikrinimas atliktas (duomenys neskelbtini). - 2,31 promilių, antras tikrinimas (duomenys neskelbtini) - 2,40 promilių. Ratinis traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso G. M. gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Traktorių vairavęs D. J. teigė, kad traktorininko pažymėjimą buvo įgijęs, tačiau nepasikeitęs, pagal Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre patikrinti ar įgijęs traktorininko pažymėjimą nebuvo galimybės.
Traktoriaus savininkas G. M. pateikė traktoriaus registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir civilinio draudimo liudijimą. G. M. pagal pakvitavimą perduotas traktorius ir vienas užvedimo raktelis (b. l. 12-13).
(duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0253, patikros (duomenys neskelbtini), D. J. (duomenys neskelbtini). nustatyta 2,31 promilių girtumas. (duomenys neskelbtini) nustatyta 2,40 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais D. J. sutiko (b. l. 14).
(duomenys neskelbtini) įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūrimas kelyje (duomenys neskelbtini). Traktorius (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra ratinis (toliau – traktorius), priekinė dalis nukreipta link (duomenys neskelbtini). Ant Traktoriaus galinės dalies yra primontuotas valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Traktoriaus kabinoje yra vienas 0,5 l talpos butelis, ant butelio etiketės užrašas „STARKA RIEŠUTAI“, 40 procentų stiprumo. Butelio kamštelis prasuktas, viduje yra skystis, turintis specifinį alkoholio kvapą. Dešinėje pusėje ant grindų cigarečių pelenai. Prie sėdynės kairėje pusėje yra 2 l talpos plastikinis butelis ant etiketės užrašas „COCA COLA“, butelyje yra rudos spalvos skystis turintis specifinį „COCA COLA“ kvapą. Taip pat šalia yra 2 l talpos butelis, kuriame yra rausvas skystis, turintis specifinį benzino kvapą. Įvykio vietoje vaizdo kamerų fiksuojančių vaizdą nėra. Traktorius ir vienas užvedimo raktelis perduotas savininkui G. M. (b. l. 15-17).
Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre nurodyta, kad G. M. yra savininkas ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gamybos (b. l. 25-27).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad traktoriaus (duomenys neskelbtini), dyzelinas, variklio darbinis tūris 4 400cm³, variklio galia 74 KW (101 AG), (duomenys neskelbtini), kaina su PVM 13 070,00 eurų (b. l. 28).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo D. J. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamos bylos aptartais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. J. vairavo traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418 – 425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis D. J. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis pateiktais duomenimis anksčiau buvo vieną kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 71-74), administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 67-70). D. J. vykdo individualią veiklą (b. l. 64-66), bylos duomenimis jis nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos ir emocijų sutrikimų bei priklausomybių, grupei, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvina prokurorės pareiškime nurodyta aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes girtumas šiuo atveju yra veiką kvalifikuojantis požymis.
Už nesunkų nusikaltimą, numatytą šio straipsnio sankcijoje, viena iš bausmių rūšių, yra areštas, kurio dydis numatytas įstatyme, yra nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės pasiūlyta arešto bausmė, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei kaltinamąjį pirmiau aptartus charakterizuojančius duomenis, kurios dydis parinktinas pirmiau aptartų aplinkybių kontekste. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra darbingo amžiaus ir dirba, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, įpareigoti tęsti darbą bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskirti pareigą įpareigoti nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, įvertinęs D. J. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – vairavo traktorių, būdamas neblaivus, tyčia, keldamas pavojų ne tik sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, įskaitant tokią specialiąją teisę įgyti. Uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Prokurorė, vadovaujantis BK 72 straipsniu, prašo išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto – transporto priemonės traktoriaus (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą –5000,00 Eur. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po to vartojo alkoholį iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės; 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tokiu atveju privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal aptariamą normą yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022). Taigi, automobilis pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone ir tais atvejais, kai asmuo vartoja alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir yra nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad traktorius, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, faktiškai priklauso G. M. ir jis registruotas suinteresuoto asmens vardu. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė D. J., jis dirba (duomenys neskelbtini) fermos darbuotoju, vairuoja ūkio techniką, reikalingą ūkio darbams atlikti. (duomenys neskelbtini) dirbo fermoje ir išvažiavo ūkiui priklausančiu traktoriumi (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio nežino, dirbti į laukus (duomenys neskelbtini) Traktoriumi dirbti išvažiavo vienas.
Taigi, pagal minėtą teismų praktiką, traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Vertinant tai, kad transporto priemonės savininkas nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, apie kaltinamojo vartotą alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo, spręstina, kad netikslinga konfiskuoti kito asmens vardu registruotą ir jam priklausančią transporto priemonę. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje nurodyta, kad traktoriaus (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM 2023 metais be PVM yra 10 325,30 Eur, su PVM –13 070,00 Eur. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018, 2K-17-788/2019). Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės - turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo taikymo, reikia įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tikslais ir principais. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, būtina atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).
Nors D. J. teistas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, tačiau jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, neigiamų pasekmių aplinkiniams jo padaryta veika nesukėlė, pasak prokurorės, D. J. vairuotos transporto priemonės vertės nurodomos sumos konfiskavimas pažeistų proporcingumo principą, kaltinamąjį varžytų akivaizdžiai labiau, negu reikia bausmės tikslui pasiekti, iškreiptų pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorė prašo sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuojamo traktoriaus (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, D. J. skirtinas 5 000,00 Eur vertės turto konfiskavimas.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. (duomenys neskelbtini) nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) D. J. piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose, paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo įvykdymo (BPK 151 straipsnio 6 dalis, 152 straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. J. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymą D. J. atidėti šešiems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose, (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, įpareigoti tęsti darbą bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskirti pareigą įpareigoti nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, įskaitant įgyti šią teisę, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš D. J. konfiskuotino turto – traktoriaus (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 5000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumą.
D. J. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias „Swedbank“ AB sąskaitoje (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), piniginės lėšas, esančias UAB „NEO Finance“ sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias UAB „Paysera LT“, sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas esančias esančios: „Swedbank“, AB sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas esančias „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini) uždraudžiant jomis atsiskaityti, daryti pavedimus, pervesti kitiems asmenims, išgryninti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimo įvykdymo.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti D. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti D. J.