Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-4723-331/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02856-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.1; 17.2.;17 3.; 17.4; 55.1.3

2019 m. spalio 29 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. liepos 2 d. raštu informavo pareiškėją, kad patikrinus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbiami), statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

2. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą ir prašo panaikinti Inspekcijos 2019 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. (15.17)-2D-8869; įpareigoti Inspekciją pareiškėjo 2019 m. gegužės 29 d. prašymą nagrinėti iš naujo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad kreipėsi į Inspekciją su prašymu patikrinti su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbiami), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), besiribojančiuose žemės sklypuose adresu (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami), esančius statinius dėl galimų statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Inspekcija 2019 m. liepos 2 d. raštu informavo pareiškėją, kad patikrinus minėtus statinius, statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

2.2. Teigia, kad atsakovė pažeidė taikomus veikimo principus, ginčijamas sprendimas neatitinka viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Teikdamas prašymą Inspekcijai nurodė, jog gretimame žemės sklype adresu (duomenys neskelbiami), yra statinys - gyvenamasis namas, tačiau Nekilnojamojo turto registre šiuo adresu nėra įregistruotas joks statinys. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog 2010 m. rugpjūčio 12 d. yra išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbiami) šiuo adresu esančiame žemės sklype. Vizualiai matyti, jog statinys visiškai baigtas, yra nuolatinai naudojamas, t. y. gyvenamas. Šiam statiniui nesant įregistruotam Nekilnojamojo turto registre pareiškėjui kilo abejonių apie šio statinio atitikimą prieš beveik devynis metus gautam statybą leidžiančiam dokumentui.

2.3. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 357¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytos statinių ir daiktinių teisių į statinius registravimo ir nebaigtų statyti ar rekonstruoti statinių kadastro duomenų tikslinimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre tvarkos pažeidimas yra administracinis nusižengimas, užtraukiantis baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Inspekcijos raštas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis ir reikalavimais, nes minėtas įstatymas imperatyviai nurodė prievolę įregistruoti baigtus statyti, pradėtus ir ilgiau kaip 3 metus nebaigtus, tačiau Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius ir daiktines teises į juos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre iki 2016 m. lapkričio 1 d.

2.4. Mano, kad ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant įstatyme nustatytų prašymų nagrinėjimų terminų, nes pareiškėjo prašymas registruotas 2019 m. gegužės 29 d., o sprendimas priimtas 2019 m. liepos 2 d., t. y. pažeistas 20 darbo dienų nuo pareiškėjo prašymo registravimo dienos terminas atsakymui pateikti.

2.5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti, priteisti patirtas 751,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą.

3. Atsakovė Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pateiktame pareiškėjo skunde nėra nurodyta, kokios neigiamos pasekmės jam buvo sukeltos ir kokias teises ar teisėtus interesus pažeidžia Inspekcijos skundžiamas raštas. Akcentuoja, kad ABTĮ aiškiai nustato, kad tiek pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 56 straipsnio 4 dalis, 71 straipsnis.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, ne tik nenurodė kokios jo teisės pažeidžiamos bet ir nenurodė jokios teisės ar teisės akto, kur tokia jo teisė būtų įtvirtinta. Mano, kad pareiškėjas neturi jokio suinteresuotumo apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, todėl paduoti skundo ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu neturėjo teisinio pagrindo.

3.1. Teigia, kad Inspekcijos specialistė, pareiškėjo pateiktos informacijos pagrindu atliko patikrinimą ir surašė 2019 m. birželio 25 d. faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktą Nr. 1457, Inspekcija 2019 m. liepos 2 d. raštu nenustatė statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.

3.2. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija veikė teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaudamasi asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (galiojančiomis su pakeitimais nuo 2015 m. balandžio 13 d.) (toliau – Taisyklės), viešosios teisės principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai.

3.3. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 31 straipsnyje nurodyta, jog administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Pareiškėjo skundas Inspekcijoje gautas 2019 m. gegužės 29 d., terminas administracinei procedūrai baigėsi 2019 m. birželio 28 d., tačiau pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. vasario 4 d. įsakymu D1-64 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos administracijos struktūros ir administracijos struktūros schemos patvirtinimo“ patvirtinta nauja Inspekcijos struktūra, pagal kurią nuo 2019 m. liepos 1 d. buvo panaikintas Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas ir įsteigtas Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, t. y. pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu vyko Inspekcijos padalinių pertvarkymo ir kompetencijų nustatymo procedūros, kas turėjo įtakos dėl operatyvaus atsakymo pateikimo pareiškėjui. Mano, kad terminas savalaikiai informuoti pareiškėją praleistas nežymiai dėl objektyvių bei svarbių priežasčių.

3.4. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2019 m. liepos 2 d. sprendimo, kuriuo nenustatyta statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pastatuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami), teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 25 d. pateikė Inspekcijai prašymą dėl informacijos pateikimo dėl su jo žemės sklypu besiribojančiuose žemės sklypuose esančių statinių teisėtumo ir atitikimo teisės aktuose keliamiems reikalavimams. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, atlikusi tyrimą vietoje, nenustatė statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, 2019 m. liepos 2 d. raštu informavo pareiškėją apie atliktą tyrimą ir jo rezultatus.

6. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar Inspekcija ginčijamu raštu tinkamai atsakė pareiškėjui į jo prašymą dėl galimų statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, ar ginčijamas raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, ar jis yra pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis.

7. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Įstatymas); Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės).

8. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 89 straipsnyje apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. „Jeigu buvo pažeistos administracinės procedūros, tačiau pakartojus visą procesą iš naujo, pasiekiant iš esmės tą patį rezultatą, administracinės procedūros pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti administracinius aktus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2013).

9. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 29 d. prašymu prašė Inspekcijos pateikti informaciją dėl su jo žemės sklypu besiribojančiuose žemės sklypuose esančių statinių teisėtumo ir atitikimo teisės aktuose keliamiems reikalavimams. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad gretimame žemės sklype adresu (duomenys neskelbiami) yra gyvenamasis namas, tačiau Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) jis nėra įregistruotas. Nurodė, kad iš NTR duomenų matyti, jog 2010 m. rugpjūčio 12 d. yra išduotas statybos leidimas Nr. LNS-21-100812-00805 (statyboms adresu (duomenys neskelbiami)) ir, nors statinys vizualiai atrodo visiškai baigtas, yra naudojamas, kelia abejones apie šio statinio atitikimą prieš beveik devynis metus gautam statybą leidžiančiam dokumentui bei žemės sklype (duomenys neskelbiami), esančių statinių atitikties galiojantiems statybos techniniams reglamentams.

10. Bylos medžiaga patvirtina, kad Inspekcijos specialistė, pateiktos informacijos pagrindu, atliko patikrinimą ir surašė 2019 m. birželio 25 d. faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktą Nr. 1457, kuriame pažymėjo, kad ,,žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami), suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, riboženkliai neišlikę. Statytojas pateikė statinio projektą bei statybą leidžiantį dokumentą. Norminiai atstumai iki tvorų išlaikyti. Dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbiami) konstatavo, kad statytojas pateikė kontrolinę-geodezinę nuotrauką, deklaraciją apie statybos užbaigimą, kaimyninių sklypų savininkų notariškai patvirtintus sutikimus dėl norminių atstumų iki sklypo ribos neišlaikymo“. Inspekcija nenustačiusi statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, skundžiamu 2019 m. liepos 2 d. raštu informavo pareiškėją apie atliktą tyrimą.

11. Įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Statybos valstybinė priežiūra apima tame tarpe ir prisijungimo sąlygų išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir išduotų prisijungimo sąlygų ir teisėtumo tikrinimą, statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą, statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Inspekcija statybos patikrinimus atlieka tame tarpe ir fizinių asmenų pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Inspekcija nagrinėja asmenų skundus vadovaudamasi Įstatymu (25 straipsnis) ir Taisyklėmis. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teikiant skundą, jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą ir tai patvirtinantys dokumentai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas paaiškino, kad gretimame žemės sklype adresu (duomenys neskelbiami), yra pastatas, tačiau Nekilnojamojo turto registre šiuo adresu joks statinys nėra įregistruotas, nors statybos leidimas išduotas 2010 m. rugpjūčio 12 d., statinys vizualiai atrodo visiškai baigtas, yra naudojamas, todėl jam kelia abejones apie šio statinio atitikimą prieš beveik devynis metus gautam statybą leidžiančiam dokumentui bei žemės sklype (duomenys neskelbiami), esančio statinio atitikties galiojantiems statybos techniniams reglamentams. Tačiau pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie tai, kokia yra pastatų būklė, kokias jo teises pažeidžia minėti pastatai, skunde nieko nesakoma apie avarinę šių statinių būklę, nepateikiami jokie įrodymai (galėjo būti pateiktos nuotraukos).

12. Vadinasi, gavusi pareiškėjo 2019 m. gegužės 29 d. skundą Inspekcija turėjo pareigą patikrinti gretimame žemės sklype adresu (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami), pastatų vykdomą statybą, taip pat ir šių statinių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR). Statybos patikrinimo eiga detalizuota Įstatymo 11 straipsnio 3-4 dalyse. Čia išaiškinta, kad Inspekcijos pareigūnas iki statybos patikrinimo pasinaudodamas jam suteikta prieiga prie Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės, gauna ir išnagrinėja šio registro išrašą apie žemės sklypą, kuriame numatoma atlikti statybos patikrinimą, ir apie kitus nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos; pasinaudodamas jam suteikta prieiga prie IS „Infostatyba“ arba tiesiogiai iš statybą leidžiantį dokumentą išdavusio viešojo administravimo subjekto, pateikęs privalomąjį nurodymą, gauna ir išnagrinėja teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas statybą leidžiančio dokumento ir statinio projekto kopijas (jeigu nėra galimybės gauti nurodytus dokumentus iš IS „Infostatyba“); vietoj statinio projekto kopijos gali būti pateikiama kompiuterinė laikmena su statinio projekto įrašu; išnagrinėja toje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentus; apie numatomą statybos patikrinimą raštu informuoja statytoją, pridėdamas privalomąjį nurodymą statybos patikrinimo dieną pateikti Inspekcijos pareigūnui su statyba susijusius dokumentus; pagal turimus dokumentus patikrina statybą leidžiančio dokumento teisėtumą (jeigu jis buvo privalomas) šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu kyla abejonių dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo.

13. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį Inspekcijos pareigūnas kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais kitų viešojo administravimo subjektų atstovais patikrinimo metu: išnagrinėja statytojo pateiktus dokumentus ir patikrinimo metu pareikalautus dokumentus; patikrina statinio atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, nurodytiems Statybos įstatyme; turi teisę pasirinktinai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, išskyrus nurodytus šios dalies 2 punkte; patikrina, ar statinio statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kai statinio projektas nėra privalomas; patikrina, ar statybos metu teisės aktų nustatyta tvarka pildomi su statybos vykdymu susiję dokumentai; patikrina, ar statybos dalyviai turi teisę užsiimti atitinkama statybos veikla; patikrina, ar statybos dalyviai yra apsidraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (kai jis privalomas). Pagal to paties straipsnio 5 dalį Inspekcijos pareigūnas turi teisę patikrinti ir kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 dalyje, statybos vykdymo reikalavimų atitiktį teisės aktams. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalis nurodo, kad, užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas.

14. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, jog tirdama pareiškėjo skundą Inspekcija surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą ir pažymėjo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami), suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, riboženkliai neišlikę, norminiai atstumai iki tvorų išlaikyti, statytojas pateikė statinio projektą bei statybą leidžiantį dokumentą. Dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbiami), pažymėjo, kad statytojas pateikė kontrolinę-geodezinę nuotrauką, deklaraciją apie statybos užbaigimą, kaimyninių sklypų savininkų notariškai patvirtintus sutikimus dėl norminių atstumų iki sklypo ribos neišlaikymo. Taigi, Inspekcija, įvertinusi šiuos dokumentus, ginčijame sprendime konstatavo, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nėra nustatyta, tačiau šių dokumentų, jų turinio apskritai netikrino su faktine padėtimi.

15. Teismas vertindamas gyvenamojo namo statybos (duomenys neskelbiami), atitikimą teisės aktų reikalavimams sprendžia, kad Inspekcija įvertino statytojo pateiktus dokumentus, t. y. statinio projektą, statybą leidžiantį dokumentą (statybos leidimas išduotas 2010 m. rugpjūčio 12 d.), žemės sklypo dokumentus ir kt., tačiau šių pateiktų dokumentų nesulygino su faktine padėtimi, todėl neturėjo teisės konstatuoti, kad statytojas nepažeidė statybą reglamentuojančius teisės aktus. Tiek iš Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, tiek Inspekcijos paaiškinimų teisme matyti, kad buvo tikrinami tik dokumentai, jokie kiti statinio ( gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami)) duomenys nebuvo tikrinti. Jau minėtame Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Inspekcijos pareigūnas kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais kitų viešojo administravimo subjektų atstovais patikrinimo metu: išnagrinėja statytojo, šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, taip pat kitų statybos dalyvių pateiktus dokumentus ir patikrinimo metu pareikalautus dokumentus; patikrina statinio atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, nurodytiems Statybos įstatyme; turi teisę pasirinktinai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, išskyrus nurodytus šios dalies 2 punkte; patikrina, ar statinio statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kai statinio projektas nėra privalomas; patikrina, ar statybos metu teisės aktų nustatyta tvarka pildomi su statybos vykdymu susiję dokumentai; patikrina, ar statybos dalyviai turi teisę užsiimti atitinkama statybos veikla; patikrina, ar statybos dalyviai yra apsidraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (kai jis privalomas). Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Inspekcijos pareigūnas turi teisę patikrinti ir kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 dalyje, statybos vykdymo reikalavimų atitiktį teisės aktams. Pagal šio straipsnio 6 punkto nuostatas, užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Iš pateiktų dokumentų, pareiškėjo paaiškinimų akivaizdžiai matyti, kad adresu (duomenys neskelbiami)yra pastatytas gyvenamasis namas, vizualiai statinys visiškai baigtas, yra naudojamas, tačiau nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Esant tokioms akivaizdžioms aplinkybėms Inspekcijos pareigūnas turi ypač dėmesingai atlikti jam priskirtas funkcijas, t. y. patikrinti statinio atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, nurodytiems Statybos įstatyme, nes statybos leidimas išduotas 2010 m. rugpjūčio 12 d., nėra duomenų apie statybos užbaigimą, be to, vizualiai statinys (gyvenamasis namas) visiškai baigtas, jam nėra atlikti kadastriniai matavimai, jie nesulyginti su statinio projektu. Todėl Inspekcija apskritai nepateikė duomenų ir faktiškai netyrė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbiami) dabartiniu metu atitinka jo statybą leidžiančiame dokumente ir projekte užfiksuotus duomenis ir nebuvo atlikti kiti galimi su statyba susiję darbai. Be to ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, padaryta išvada nėra motyvuota, sprendime apsiribota vien pateiktais dokumentais, nenurodyti teisės aktai, neaiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos nesusietos su teisės normomis. Taigi šioje dalyje Inspekcijos ginčijamas sprendimas dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbiami), turi būti naikinamas.

16. Teismas vertindamas gyvenamojo namo statybą (duomenys neskelbiami), atitikimą teisės aktų reikalavimams sprendžia, kad Inspekcija įvertino statytojo pateiktus dokumentus, t. y. kontrolinę-geodezinę nuotrauką, 2017 m. kovo 16 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, kaimyninių sklypų savininkų notariškai patvirtintus sutikimus dėl norminių atstumų iki sklypo ribos neišlaikymo. Teismas pažymi, kad pagal Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatas, skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Pagal Taisyklių 46 punktą Inspekcijoje nenagrinėjami skundai (46.9.5) ir dėl statybos užbaigimo aktų, pažymų apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti Taisyklių 46.9.3 ir 46.9.4 papunkčiuose, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų – jei nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi, statytojas pateikė kontrolinę-geodezinę nuotrauką, deklaraciją apie statybos užbaigimą, kaimyninių sklypų savininkų notariškai patvirtintus sutikimus dėl norminių atstumų iki sklypo ribos neišlaikymo. Šiuo atveju iš patikrinimo dokumentų aiškiai matyti, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbiami), statyba yra užbaigta pateikiant 2017 m. kovo 16 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą. Pareiškėjui pateikus prašymą Inspekcijai 2019 m. gegužės 29 d. jau buvo praėję vieneri metai, todėl šioje dalyje Inspekcija turėjo pareiškėjo prašymą palikti nenagrinėtu, o ne konstatuoti, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbiami), nenustatė. Be to ginčijamas sprendimas ir šioje dalyje neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, padaryta išvada nėra motyvuota, sprendime apsiribota vien pateiktais dokumentais, nenurodyti teisės aktai, neaiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos nesusietos su teisės normomis.

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Inspekcijos ginčijamas sprendimas, kuriuo konstatuota, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, priimtas neištyrus teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, neįvertinus faktinės padėties pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus.

18. LVAT laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, padaryta išvada nėra motyvuota, sprendime apsiribota vien pateiktais dokumentais, nenurodyti teisės aktai, neaiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos nesusietos su teisės normomis.

19. Taigi Inspekcija pareiškėjo 2019 m. gegužės 29 d. skundą dėl galimų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami), statybų išnagrinėjo nepatikrinusi būtinų dokumentų su faktine padėtimi ir netinkamai įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje ir 25 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas procedūras, pareiškėjo skundas tenkinamas ir skundas perduodamas nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

20. Pareiškėjas prašė priteisti 751 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė samdydamas advokatą, parengdamas skundą teismui.

20.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui (ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

20.2. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Tačiau vien tai, kad bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduotino dydžio nėra absoliutus pagrindas priteisti faktiškai visas šalies turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

20.3. Rekomendacijų 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šioje byloje pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 435,60 Eur teisinė konsultacija ir skundo parengimas; 36.30 Eur prašymas dėl bylos nagrinėjimo; 61,30 Eur detalus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas, patvirtinančių dokumentų surinkimas; 217,80 Eur pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas nagrinėjant bylą teisme; viso – 751 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos pareiškėjai iš atsakovės. Lietuvos statistikos departamento Oficialios statistikos portale skelbiama, kad 2018 m. IV ketvirčio (t. y. užpraeito ketvirčio, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės mėn.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 970,30 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį (nagrinėjamu atveju – už atsiliepimo) parengimą rekomenduojamas maksimalus priteistino užmokesčio dydis sudarytų 2 425,75 Eur (2,5 x 970,30 Eur). Įvertinus pareiškėjo prašomą priteisti išlaidų sumą (751 Eur) už skundo parengimą, darytina išvada, kad ji neviršija Rekomendacijų nurodyto maksimalaus dydžio.

20.4. Sprendžiant dėl išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas dydžio, turi būti atsižvelgiama ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Teismo vertimu, byla pagal pareiškėjo skundą nėra sudėtinga, ginčo pobūdis nepareikalavo didelių laiko sąnaudų, nauji teisės taikymo ir aiškino klausimai šioje byloje nebuvo keliami, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkinamas – pareiškėjai iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteistina 751 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. (15.17)-2D-8869.

Įpareigoti Inspekciją pareiškėjo G. Č. 2019 m. gegužės 29 d. skundą išnagrinėti iš naujo ir atlikti veiksmus pagal įstatymu jai priskirtą kompetenciją.

Priteisti pareiškėjui G. Č. 751 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.