Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei D. S.,

2015 m. kovo 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

- panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2014-10-28 sprendimą Nr. PE SP2-333 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas J. S.“ (toliau – ir 2014-10-28 sprendimas);

- panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2015-01-02 sprendimą Nr. (6.5) I-12 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“ (toliau – ir 2015-01-02 sprendimas);

- įpareigoti Klaipėdos skyrių priimti sprendimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo.

Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 1987-04-01 iki 1991-01-03 buvo tik formaliai pakeistas pareiškėjo pareigų pavadinimas iš darbų vykdytojo į vyriausiojo darbų vykdytojo, tačiau darbo veikla, vieta, užduotys, aplinka, specifika ir pobūdis tiek laikotarpiu nuo 1984-03-23 iki 1991-01-31, tiek vėliau nesikeitė, t. y. atliko tuos pačius darbus – dirbo statybinėje organizacijoje, buvo skiriamas atsakingu už saugų darbą naujai statomuose objektuose, statant naujus objektus vadovavo statybininkams ir kitiems su statybomis susijusiems darbininkams, turėjo tą patį darbo pažymėjimą. Teigia, kad priklausomai nuo darbo stažo bei sukauptos patirties darbuotojai buvo perkeliami į vyriausiojo darbų vykdytojo pareigas dėl didesnio apmokėjimo už vykdomas pareigas, tačiau darbo funkcijos nesikeisdavo. Taip pat nurodo, jog niekada nebuvo išvykęs už Lietuvos Respublikos ribų gyventi ar dirbti – nuo gimimo gyvena Lietuvoje, nuo 1979 m. spalio mėnesio gyvena Klaipėdoje ir dirba toje pačioje įmonėje, moka mokesčius.

Paaiškina, kad Fondo valdyba 2015-01-02 sprendimu analogiškais motyvais netenkino jo skundo ir nepanaikino Klaipėdos skyriaus 2014-10-28 sprendimo. Mano, kad dėl minėtų aplinkybių skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Paaiškina, kad į stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįtrauktas laikotarpis nuo 1987-03-31 iki 1991-01-03, įgytas pareiškėjui dirbant vyriausiojo darbų vykdytojo pareigose, kadangi ši pareigybė nesuteikia teisės gauti kompensaciją – ji neįvardinta buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu Nr. 1173 patvirtinto Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 XXIX skyriuje „Pastatų ir statinių statyba“. Be to, teigia, kad pagal iš Lietuvos gyventojų registro gautus duomenis nustatyta, jog pareiškėjas gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravo tik 2005-09-01, o duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje iki nurodytos datos nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes mano, jog skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens Fondo valdybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės šios šalies atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje iš esmės ginčas kilo dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.

Dėl Klaipėdos skyriaus 2014-10-28 sprendimo

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2014-10-28 sprendimu Nr. PE SP2-333 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas J. S.“ (b. l. 10) nusprendė pareiškėjui J. S. neskirti kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. 2014-10-28 sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas neatitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr. 267 patvirtinto Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 2 ir 3 punktuose, 6 punkto 2 dalyje, 7 punkte nustatytų reikalavimų. Paaiškinama, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro pateiktus duomenis, pareiškėjas 2000-10-25 nebuvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, t. y. asmens duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturint gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jis gyvena, nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjas neįgijo 12 metų 6 mėnesių stažo ypatingomis darbo sąlygomis iki 1995-01-01 arba 6 metų 3 mėnesių stažo ypatingomis darbo sąlygomis 1986-01-01 - 1994-12-31 laikotarpiu. Į stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįtrauktas 1987-03-31 – 1991-01-03 laikotarpio stažas, įgytas dirbant Klaipėdos statybos valdyboje Nr. 7 vyr. darbų vykdytojo pareigose, nes ši pareigybė nėra įvardinta Lietuvoje galiojusiame Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų 2 sąrašo XXIX skyriuje, patvirtintame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 67 straipsniu bei Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr. 267 patvirtintu Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).

Socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. VIII-1990 (įsigaliojo 2000-10-25), kurio 2 straipsnyje nustatyta, kad kompensacijos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Taigi asmenys, kurie dėl kompensacijos skyrimo kreipėsi 2000-10-25 ar vėliau, turi teisę gauti kompensaciją, jeigu 2000-10-25 buvo nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir yra tokie kreipimosi dėl kompensacijos skyrimo dieną (Aprašo 3 punktas). Pagal Gyventojų registro tarnybos 2015-02-25 pažymą Nr. 4VA467 duomenis (b. l. 67), pareiškėjas gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravęs laikotarpiu nuo 1981-05-04 iki 2001-09-06 ir nuo 2005-09-01.

Nei Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, nei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, nei Aprašas nenustato nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo sąvokos. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.12 straipsnio 1 dalį fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Pagal CK 2.12 straipsnio 2 dalį fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą; šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia tol, kol jis įgyja kitą nuolatinę gyvenamąją vietą. Priimant skundžiamą sprendimą buvo vadovautasi vien tomis aplinkybėmis, jog laikotarpiu nuo 2001-09-06 iki 2005-09-01 pareiškėjas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje ir kad Gyventojų registro tarnyba neturi duomenų apie jo gyvenamąją vietą šiuo laikotarpiu. Teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas 2000-10-25 nebuvo nuolatiniu Lietuvos gyventoju, o kitų aplinkybių Klaipėdos skyrius, priimdamas 2014-10-28 sprendimą, netyrė ir nesiaiškino. Pastebėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį šis įstatymas įsigaliojo tik 2003-01-01.

Įstatymo 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2: vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims - ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų; vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus. Buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu Nr. 1173 patvirtintuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2 (toliau – ir Sąrašai) nurodytos pareigos ir profesijos, suteikiančios teisę gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Pagal Sąrašo Nr. 2 XXIX skyrių „Pastatų ir statinių statyba” teisę gauti kompensaciją turi statybinių organizacijų meistrai ir darbų vykdytojai, vadovavę darbininkams, statant naujus objektus. Tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta, kad kompensacijai skirti darbo ypatingomis sąlygomis trukmė ir pobūdis įrodomi darbo knygelėmis, darbo stažo pažymėjimais, darbo pobūdį ypatingomis sąlygomis patikslinančiomis pažymomis, išduotomis remiantis darbdavių ar valstybės archyvų sistemos įstaigų turimais dokumentais. Sąrašo Nr. 2 XXIX skyriuje „Pastatų ir statinių statyba“ nustatyta, kad teisę į kompensaciją turi meistrai ir darbų vykdytojai, vadovavę darbininkams, stačiusiems naujus objektus. Vyriausieji darbų vykdytojai Sąrašo Nr. 2 XXIX skyriuje neįvardyti.

Pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus (UAB „Ranga“ pažymas, įrašus darbo knygelėje, priėmimo į darbą, pervedimo į kitas pareigas bei atleidimo iš darbo įsakymus ir įrašus asmens kortelėse (b. l. 15-45, 55-57 ) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1979-10-29 iki 1987-03-30 bei nuo 1991-01-04 iki 1994-05-01 dirbo Klaipėdos statybos tresto statybos valdyboje Nr. 7 (vėliau – AB „Ranga“), buvo priimtas į meistro bei darbų vykdytojo pareigas, t. y. pareigas, įvardytas Sąrašo Nr. 2 XXIX skyriuje, o laikotarpiu nuo 1987-03-31 iki 1991-01-03 – į vyriausiojo darbų vykdytojo pareigas, t. y. pareigas, neįvardytas Sąrašo Nr. 2 XXIX skyriuje.

Išanalizavus byloje pateiktus Klaipėdos statybos tresto statybos valdybos Nr. 7 įsakymus „Dėl kranų darbo organizavimo“ nuo 1983-10-19 iki 1985-1-14 (b. l. 32-35), nuo 1986-07-24 iki 1988-12-19 (b. l. 36-42), taip pat nuo 1991-07-09 iki 1994-03-07 (b. l. 43-45) matyti, kad pareiškėjo darbo pobūdis laikotarpiu nuo 1984-04-01 iki 1994-05-01 nesikeitė. Pareiškėjas tiek laikotarpiu nuo 1984-04-01 iki 1987-03-30, t. y. kai dirbo darbų vykdytojo pareigose, tiek laikotarpiu nuo 1987-03-31 iki 1991-01-03, t. y. kai pareiškėjas dirbo vyriausiojo darbų vykdytojo pareigose, tiek laikotarpiu nuo 1991-01-03 iki 1994-05-01, t. y. kai vėl dirbo darbų vykdytojo pareigose, statant naujus objektus būdavo atsakingas „už savalaikį dekadinį apžiūrų ir žurnalų vedimą“, „už saugų statybinių mašinų ir mechanizmų eksploatavimą“, „už priešgaisrinę apsaugą“, „už saugų darbą statybinėmis mašinomis ir mechanizmais“, „už saugų darbą objekte“, „už saugų krovinių transportavimą“, taip pat buvo paskirtas „krano darbo vadovu“, pareiškėjui būdavo paskiriami darbininkai, stropuotojai. Taigi, pareiškėjas visą laikotarpį nuo 1984-04-01 iki 1994-05-01 dirbo darbų vykdytojo darbą, vadovavo darbininkams, stačiusiems naujus objektus, t. y. dirbo darb, įvardytą Sąrašo Nr. 2 XXIX skyriuje. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai A. J., R. V.. Byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad Klaipėdos skyrius, priimdamas 2014-10-28 sprendimą nepagrįstai konstatavo, jog į pareiškėjo stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįtrauktinas laikotarpio 1987-03-31 – 1991-01-03 stažas.

Apibendrinant konstatuojama, kad Klaipėdos skyriaus 2014-10-28 sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, t. y. nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), prieštarauja Socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 daliai, Socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. VIII-1990 2 straipsniui, todėl vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu naikintinas.

Dėl Fondo valdybos 2015-01-02 sprendimo

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-01-02 sprendimu Nr. (6.5) I-12 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“ (b. l. 12-13) konstatavo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2014-10-28 sprendimu Nr. PE SP2-333 “Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas J. S.“ pagrįstai ir teisėtai atsisakė skirti pareiškėjui kompensaciją, todėl naikinti šį sprendimą nėra pagrindo. 2015-01-02 sprendimas motyvuojamas analogiškai, kaip ir atsakovo 2014-10-28 sprendimas.

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai; Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nepriklausomai nuo to, ar skundžiamas Fondo valdybos 2015-01-02 sprendimas būtų panaikintas ar ne, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, kadangi tai neturėtų įtakos Klaipėdos skyriaus 2014-10-28 sprendimo galiojimui, kuris pareiškėjui sukėlė tiesiogines teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Fondo valdybos 2015-01-02 sprendimą nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių priimti sprendimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas jam skyrimo.

Pagal ABTĮ 88 straipsnio 2 punktą, išnagrinėjęs bylą administracinis teismas gali patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 2 punktą prašymus gauti pensiją, pašalpą ar kitą išmoką priima ir ją skiria Fondo valdybos teritoriniai skyriai. Pagal Aprašo 15 punktą Socialinio draudimo teritoriniai skyriai, gavę prašymą ir dokumentus dėl kompensacijos, patikrina šių dokumentų išdavimo pagrįstumą, nustato asmens teisę gauti kompensaciją ar jos dalį ir per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo raštišku sprendimu patvirtina šios teisės buvimą ar nebuvimą.

Remiantis tuo ir atsižvelgiant į tai, kad naikintinas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2014-10-28 sprendimas Nr. PE SP2-333 “Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas J. S.“, Klaipėdos skyrius įpareigotinas per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014-07-09 prašymą „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2014-10-28 sprendimą Nr. PE SP2-333 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas J. S.“;

nutraukti administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-01-02 sprendimą Nr. (6.5) I-12 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“;

įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. S. 2014-07-09 prašymą „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.