- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-03
- Bylos Nr.
- 1-1466-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37489-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- G. D.
- Advokatai
- Gediminas Bukanauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme;
2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 40 (keturiasdešimties) parų areštu;
3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 4 MGL dydžio bauda;
4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 274 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir 253 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. 2016 m. rugpjūčio 8 d., apie 22.00 val., viešoje vietoje – prie parduotuvės „Norfa“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Ateities g. 48, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įlipo į G. D. automobilį VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrėmė raktą, skirtą remontuoti automobilio ratus, G. D. į smilkinį, grasindamas necenzūriniais žodžiais tyčia vieną kartą trenkė šiuo raktu nukentėjusiajam G. D. į antakį, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kaktos kairėje pusėje, paveikus kietu, bukabriauniu daiktu, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais J. S. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, J. S. tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo pramoninės gamyklos (ATAK arms ltd., Turkija) 9 mm kalibro dujinį 917-B modelio pistoletą Zoraki Nr. 0415-00016, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) pistoletiniais šoviniais, kuris pripažintas C kategorijos šaunamuoju ginklu, tačiau kuriame nėra įsukamos vamzdžio pertvaros – įvorės, todėl šaudant iš šio pistoleto kulkų kinetinė energija viršija C kategorijos mažos galios ginklams nustatytus energetinius reikalavimus (7,5 J), bei du šovinius, kurie yra savadarbiai šaudmenys, pagaminti iš pramoninės gamybos (Čekija) 9 mm kalibro garsinių (signalinių) pistoletinių šovinių (skirtų C kategorijos ginklams), įstačius į juos apie 9 mm skersmens kulką, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateikti šoviniai yra šaudmenys, skirti B kategorijos ginklams, taip pat neteisėtai, neturėdamas leidimo šį ginklą ir šaudmenis laikė ir nešiojosi su savimi, kol 2016 m. spalio 3 d., apie 07.15 val., taksi automobilyje Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių aikštelėje Vilniuje, Viršuliškių g. 40, policijos pareigūnai pas jį paėmė minėtą ginklą su šoviniais. Šiais savo veiksmais J. S. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis J. S. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, paaiškino, kad apie 22.00 val. ėjo Fabijoniškėse pro miškelį, kuriame yra aikštelė. Aikštelėje stovėjo daug žmonių, ten buvo kompanija, kokie 3 automobiliai. Prie jo prisikabino vienas iš tų kompanijos dalyvių, bet ne nukentėjusysis. Jie apsižodžiavo, prisijungė dar žmonių. Apsistumdė, jis (kaltinamasis) pasakė, kad palauktų. Jis (kaltinamasis) nuėjo, paskambino savo draugui V. M. (V. M.), paprašė, kad jis atvažiuotų, kadangi prie jo (kaltinamojo) prisikabino, kad jį pasaugotų, nes ten tikrai daug žmonių buvo. Viskas vyko netoli prekybos centro „Mandarinas“, ten šalia miškelis yra. Draugas atvažiavo automobiliu Fiat, pas jį durelėse yra raktas atsukti ratus. Jis (kaltinamasis) paėmė tą raktą ir, laikydamas jį už nugaros, o draugo, kuris buvo toliau, paprašęs palaukti automobilyje, bandė eiti ir prie jo pradėjo eiti du vyrai. Panelės pradėjo sakyti, kad jis ginklą turi. Viskas įvyko greitai, jis (kaltinamasis) tiems vyrukams prie galvos pridėjo raktą, pasakė, kad greit išvažiuotų iš čia. Jie pradėjo skirstytis greit sušokę į automobilius. Jam pasirodė, kad nukentėjęs irgi buvo su ta kompanija. Ten nedidelis atstumas buvo, gal 50 metrų, kur stovėjo to nukentėjusiojo automobilis. Kai skirstėsi kompanija, pamatė tą automobilį. Jis buvo tamsios spalvos, gal Mercedes. Jis (kaltinamasis) prišoko prie jo, paklausė, ko jis nevažiuoja ir trinktelėjo jam. Jis (kaltinamasis) atidarė priekines keleivio dureles, atsisėdo ant sėdynės. Rankose turėjo tą raktą, bet jis atrodo kaip ginklas, nes ten yra toks būgnelis ratams atsukti. Savo žodžių nepamena, pasakė lyg, kodėl jis čia stovi, tegul važiuoja iš čia. Gali būti, kad vartojo necenzūrinius žodžius. Jis (kaltinamasis) buvo blaivus, bet buvo šoko būsenos. Kai trenkė, iššoko iš automobilio ir su draugu išvažiavo. Raktą paliko pas draugą. Buvo nemaloni situacija, gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo. Imitavo, kad turi ginklą, norėjo jiems atkeršyti, išgąsdinti. Kai sulaikė policija, pas jį nerado neteisėtų daiktų ar ginklo.
Dėl kitos inkriminuotos veikos kaltinamasis paaiškino, kad tikslaus laiko nepamena, buvo konfliktas su tokiais vyrais dėl merginos. Įvykis buvo prieš pirmąjį įvykį. Tie vaikinai išsikvietė jį į Baltupių mišką susitikti, jį draugas pavežė, atvažiavo trys vaikinai. Išlipo iš automobilių, pradėjo kalbėtis ir aiškintis santykius. Vienas ištraukė ginklą ir nustatė jam į galvą. Su ranka sujudino tą ginklą ir išgirdo šūvį. Paėmė ginklą, trenkė tiems vaikinams ir nubėgo. Ginklas buvo juodas. Jam (kaltinamajam) stipriai pradėjo kraujas bėgti, jį sužeidė, todėl važiavo į Lazdynus. Ginklas buvo susuktas į rankšluostį. Kai jį sutvarstė, išėjo į lauką, pasakė pareigūnams, kad turi šautinę žaizdą ir paklausė jų, ar nenori jo apklausti. Pareigūnai pasakė, kad ne. Jam tuo metu paskambino mama ir pasakė, kad namie atliekama krata. Tada įsėdo į taksi automobilį, nuvažiavo į miestą. Buvo klube, ginklas buvo su juo. Norėjo atiduoti jį Viršuliškių PK, bet užmigo. Prieš tai ginklas buvo pas jį už kelnių užkištas, o taksi automobilyje jį numetė. Prasimerkė ir pamatė, kad pareigūnai apsukę automobilį. Supranta, kad tai neteisėta. Ginklo jam nereikėjo, nežino, ar prie ginklo buvo šoviniai. Vienas šovinys galėjo būti vamzdyje, o kitas dėtuvėje. Taksistui dar pasakė, kad nebijotų, nes važiuos priduoti tą ginklą. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, kadangi jam jau paskirta reali bausmė, o po to nelengva integruotis į visuomenę.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. S. paaiškino, kad tiksliai dienos pasakyti negali, buvo Fabijoniškėse, netoli parduotuvės „Norfa“, kuri yra priešais prekybos centrą „Mandarinas“. Tarp 21.00 ir 22.00 val. ėjo link stotelės, užsimanė nusišlapinti, todėl ėjo į miškelį. Šalia buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo du automobiliai, prie jų buvo apie 12 žmonių. Grįžtant nuo miškelio, prie jo priėjo vienas vaikinas ir paprašė cigaretės, gal metro atstumu nuo jo stovėjo dar vienas vaikinas. Vaikinams parodė, kad rūko elektroninę cigaretę ir paprastų neturi. Staiga vaikinas sudavė jam rankomis du smūgius į galvą. Jam (kaltinamajam) pasirodė, kad jie girti. Jis jiems pasakė, kad greit grįš. Nuėjo iki „Mandarinas“, pakeliui paskambino savo pažįstamam V. M. ir paprašė pagalbos. Jam (kaltinamajam) buvo praskelta apatinė lūpa. Atvažiavusiam V. liepė sėdėti automobilyje ir tiesiog pridengti iš už nugaros. Iš keleivių durelėse esančios daiktadėžės paėmė savadarbį raktą automobilių ratams taisyti, išlipo iš V. automobilio ir praėjęs krūmus atėjo į aikštelę. Ta pati kompanija, su kuria prieš tai įvyko konfliktas, vis dar stovėjo aikštelėje. Jį pamatęs vaikinas, kuris jam trenkė, pradėjo trauktis atgal. Visiems liepė greitai sutūpti į automobilius ir nešdintis iš aikštelės. Vieni paklausė, sėdo į vieną automobilį ir išvažiavo iš aikštelės. Aikštelėje liko stovėti tik vienas automobilis, už vairo sėdėjęs jaunuolis pradėjo klausinėti, kas čia vyksta. Jis staigiai pribėgo prie jo automobilio, atidarė keleivio pusės priekines dureles, sėdo į mašiną ir paklausė, kokių jis turi problemų, kas jam yra, ir, nesulaukęs atsakymo, vieną kartą jam kažkur užvožė atsineštu raktu. Tikrai nenorėjo jam pataikyti į galvą. Trenkęs jam dar išsigando, kad sužalojo akį, tačiau, apžiūrėjęs jį, rimtesnių sužalojimų nepamatė. Išlipo iš automobilio, grįžo pas V. į automobilį ir liepė nuvežti jį namo. Įvykio vakarą jis buvo visiškai blaivus. Vaikinui užvožė dėl prieš tai įvykusio konflikto su juo ir jo kompanija. Jeigu jie nebūtų prie jo prisikabinę, jis tikrai nebūtų grįžęs ir aiškinęs santykius (b. l. 86–87).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. S. parodė, kad 2016 m. spalio 2 d., apie 17.00 val., susitiko su pažįstamais automobilių aikštelėje priešais Baltupio g. 43 namą. Buvo blaivus. Ten jo laukė 3 pažįstami vaikinai. Vienas iš jų pradėjo eiti link jo ir jis priėjęs iškart trenkė jam rankos kumščiu į veidą, jis nukrito ant žemės. Tada jis (kaltinamasis) pamatė, kaip link jo bėga dar vienas su ginklu rankoje (pamanė, kad laiko šratinį šautuvą) ir ranka norėjo iš jo paimti tą ginklą. Jam ištiesus kairę ranką tas iššovė, o jis dešine ranka išmušė ginklą, sudavė smūgį rankos kumščiu per galvą, jis nukrito ant žemės, ginklą išmetė. Pakėlė ginklą. Ir pamatė, kad trečias pribėga, tada jis su ginklo kažkuria dalimi jam trenkė į kaktą. Tada pamatė, kad iš rankos bėga kraujas. Ginklą jis pasiėmė su savimi ir nešėsi rankoje. Jo niekur neslėpė. Jis paskambino draugui, kuris jį nuvežė iki Lazdynų ligoninės. Apžiūrėjo jį, sutvarstė ir paleido. Ligoninėje pasakė, kad jį peršovė, tiksliau aplinkybių neaiškino. Pareigūnai atvažiavo, su juo pakalbėjo ir paleido. Niekur nedavė pasirašyti. Jis pretenzijų niekam neturėjo, parašė gydytojams, kad nuo tolimesnės pagalbos atsako ir su taksi išvažiavo namo. Pakeliui sustojo nusipirkti vaistų. Į tą patį maišelį įdėjo ir ginklą. Grįžęs prie namų pamatė, kad jo laukė jau tie trys ir dar keli jų draugai. Su jais pakalbėjo, išsiaiškino ir išsiskirstė. Paskui sugalvojo nuvažiuoti vienas į centrą prasiblaškyti. Ginklą visada su savimi maišelyje ir nešiojosi. Centre vaikščiojo, vartojo alkoholį. Po to sugalvojo taksi grįžti namo. Taksisto prašė nuvežti jį namo, pakeliui kebabinėje nusipirko valgyti ir užmigo automobilyje. Tada pamena, kad jį pažadino pareigūnas ir buvo pristatytas į komisariatą. Ginklui leidimo jokio neturi ir neturėjo, žinojo, kad be leidimo ginklo negalima nešiotis. Ginklo pareigūnams nepridavė, taip gavosi. Tikslo panaudoti jo niekur neturėjo ir nebuvo iššovęs. Jam nešantis ginklą, jis nebuvo užtaisytas. Šiuo metu gydosi nuo narkotinių medžiagų priklausomybės. Vartoja heroiną ir kokainą 7 metai (b. l. 102).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. S. parodė, kad 2016 m. spalio 2 d. vakare jam paskambino pažįstamas ir pasakė, kad reikia susitikti. Jis susitiko Baltupiuose prie miškelio. Pažįstamas buvo ne vienas, o dar su dviem draugais. Jie visi bendravo, o po to su tuo pažįstamu įvyko žodinis konfliktas. Tada jis ištraukė ginklą, kuris buvo įkištas už nugaros ir įrėmė jam į kaktą, nes jis stovėjo prieš jį. Su delnu kairės rankos jis po truputį ginklą pradėjo traukti ir tada tas pažįstamas šovė jam į delną. Tada jis tam vaikinui kumščiu trenkė į veidą ir atėmė ginklą. Laikė ginklą rankoje, paskambino savo draugui, jį nuvežė į ligoninę, po to paleido, ginklas buvo įvyniotas į rankšluostį. Buvo atvažiavęs pareigūnas, bet jo dėl sužalojimo neapklausinėjo. Draugas nuvežė jį į centrą, ginklas gulėjo maišelyje, o po to jis gėrė. Po to jis iškvietė taksi, įsėdo, ginklas taip pat buvo maiše, o tada užmigo automobilyje. Prabudo prie „Mada“ apsuptas policijos pareigūnų. Jį ištraukė iš taksi automobilio, nuo kilimėlio paėmė ginklą ir jį pristatė į policiją. Jam atrodo, ginklo šoviniai buvo ginkle, jis jų visai nematė. Daugiau dėl įvykio jis nieko pasakyti negali. Nori papildyti, kad ginklo jis neatėmė, o kai trenkė, vaikinui ginklas iš rankų nukrito ant žemės ir jis jį pakėlė (b. l. 110–111).
Nukentėjusysis G. D. apklausiamas teisme parodė, kad apie 22.00 val. važiavo iš savo buto Fabijoniškių g., kai suskambo telefonas. Sustojo „Norfa“ aikštelės kampe, pamatė, kad privažiavo automobilis Fiat, kuris stabtelėjo už jo. Jo (nukentėjusiojo) automobilis sidabrinės spalvos, VW Bora. Jo (nukentėjusiojo) automobilis stovėjo taip, kad negalėjo važiuoti į priekį, maždaug 45 laipsnių kampu. Kai atvažiavo tas automobilis, gavosi „T“ forma, jis jo (nukentėjusiojo) automobilį užblokavo. Jų automobilis buvo ties jo automobilio galu, maždaug 2–3 metrai nuo jo automobilio galo iki jų dešinės pusės. Jo (G. D.) automobilio langai buvo praverti, kaltinamasis išlipo iš automobilio, atplėšė keleivio priekines duris, atsirėmė su koja į sėdynę ir įrėmė jam panašų daiktą į ginklą į dešinę smilkinio pusę ir necenzūriniais žodžiais klausė, ką čia veikia. Pasakė jam, kad kalba telefonu. Jis smūgiavo jam (nukentėjusiajam) į kairės pusės antakį tuo daiktu, kuris buvo panašus į ginklą. Trenkęs pasišalino iš įvykio vietos. Jam (nukentėjusiajam) iš dešinės pusės ,aikštelės gale už 20–30 metrų stovėjo lengvasis automobilis su pakelta bagažine, ten stovėjo dvi poros, kurios vartojo alkoholinius gėrimus. Daiktas buvo juodos spalvos, metalinis. Kokio dydžio, negali pasakyti, nes negalėjo pasukti galvos, kadangi jis buvo įremtas jam į galvą. Buvo šaltas, suprato, kad tai metalas, manė, kad tai yra šaunamasis ginklas, nes laikymo poza buvo lyg laikant ginklą. Žala jam atlyginta. Nematė, kad kaltinamasis būtų priėjęs prie žmonių. Jie privažiavo, apsuko automobilį išvažiavimo kryptimi, užblokavo jam (nukentėjusiajam) kelią ir priėjo prie jo. Kaltinamasis niekur nebuvo nuėjęs. Patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tas daiktas buvo su būgnu, t. y. į kurį dedami šoviniai. Nukentėjusiajam pateikus susipažinti su byloje esančiomis ginklo nuotraukomis (b. l. 73), šis nurodė, kad tai ne tas ginklas, kurį jam į smilkinį buvo įrėmęs kaltinamasis. Jis jau sakė tyrėjams, kad tai ne tas ginklas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. D. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d., apie 22.00 val., su savo automobiliu VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę Vilniuje, Ateities g. 48. Jam iš paskos sustojo automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėto automobilio priekinės keleivio sėdynės išlipo vyras, kuriam buvo apie 35 metai amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, jis buvo apsirengęs baltos spalvos maikute, trumpai kirptas, šviesių plaukų. Minėtas vyras priėjo prie jo automobilio, atidarė kairės pusės priekines duris, įlipo į jo automobilį, nukreipė jam į galvą daiktą, panašų į revolverį, rusiškai paklausė, ko jis čia stovi, ko laukia. Jam atsakė, kad rašo žinutę, dar paklausė, o kas yra? Tada minėtas vyras sudavė jam vieną smūgį minėto daikto rankena į kaktą ir pasakė, kad jeigu dar kartą jį pamatys, tai užmuš. Jo grasinimus suprato kaip realius. Tada jis išlipo iš automobilio, nuėjo į savo automobilį ir jie nuvažiavo Ateities g. link MRU (b. l. 18). Papildomai apklaustas parodė, kad gali tikrai tvirtinti, kad buvo ginklas, nes matė būgną. Vaikinas įrėmęs ginklą iš karto rusiškai paklausė „ko lauki?“. Jis lietuviškai atsakė, kad nieko nelaukia, bendrauja telefonu. Jis vėl paklausė, su kuo bendrauja. Atsakė, kad su draugu, ir paklausė, kas atsitiko, vis tiek nepažįsta jo draugo. Vaikinas klausinėjo pakeltu tonu, rėkė, tada pradėjo šaukti visokiais necenzūriniais žodžiais ir su ginklo rankena trenkė į kairės pusės viršutinį antakį, nes jis tuo momentu buvau jau atsisukęs į tą vaikiną. Iš karto jam iš antakio pradėjo bėgti kraujas, vaikinas dar pagrasino „dar kartą pamatysiu – nušausiu“, sakė rusiškai, įsėdo į Fiat automobilį (keleivio pusę) ir greitai nuvažiavo. Dėl šio fakto patyrė moralinę ir fizinę žalą, nes buvo sumuštas be reikalo, jam šokas buvo, kad taip gali įvykti Lietuvoje, prakirto antakį, kurį siuvo, padaryta 100 Eur žala (b. l. 19–20).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. M. apklausiamas teisme parodė, kad teko dalyvauti įvykyje, kuriame buvo ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis. Nepamena, kada tai buvo. Tai buvo prie miškelio, kažkokia aikštelė ten buvo. Paskambino jam draugas (kaltinamasis) ir paprašė, kad atvažiuotų jo paimti iš tos aikštelės prie „Norfa“. Atvažiavo automobiliu Fiat ir paėmė jį, tada nuvežė namo. Jam atrodo, kad nukentėjusysis galėjo išvažiuoti. Nelabai pamena. Automobilyje buvo raktai, domkratas. Salone buvo raktas ratą atsukti. Nepamena jo spalvos, jis buvo metalinis. Tas raktas buvo priekyje, kažkur tarp sėdynių. Nežino, ar kaltinamasis ėmė tą raktą. Nepamena, ar kaltinamasis buvo išlipęs iš automobilio. Teismui paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.00–22.00 val., atvažiavo į „Eurovaistinė“ Vilniuje, Ukmergės g., prie parduotuvės „Maxima“. Nupirkęs vaistų ėjo link savo automobilio. Jo automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Laisvės pr. 115A. Jam prieinant prie automobilio nuo Viršuliškių pusės priėjo iš matymo pažįstamas „A.“, pavardės nežino, kur gyvena taip pat nežino, jam apie 27-28 m., kalbėjo rusiškai, ūgio apie 180-185 cm, normalaus kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos kelnes, žalsva striuke, pas jį jokio ginklo jis nematė ir nieko apie tai jam nesakė. Pas jį buvo praskelta oda po kairės pusės akimi. Jis jo paprašė nuvežti jį kuo greičiau prie „Norfa“ parduotuvės priešais „Mandarinas“, neva jam ten reikia su kažkuo susitikti. Jie nuvažiavo į stovėjimo aikštelę, ten buvo apie 5 min., kažko laukė, ko, jam nieks nesakė. Po to jis pamatė, kaip į aikštelę įvažiavo pilkos spalvos automobilis, markės nežino ir sustojo. A. išlipo ir pasakė jam privažiuoti prie šio automobilio arčiau, o jis nueis pašnekėti. Jis nuėjo į tą automobilį, jis privažiavo, variklį išjungė po 2-3 min. A. grįžo atgal ir paprašė jį nuvežti prie mokyklos. Kai A. grįžo, jo rankose ginklo nematė, ką jis darė tame automobilyje, taip pat nematė (b. l. 50–51), liudytojas patvirtino, kad pasilieka prie duotų parodymų. Nepamena, ar kaltinamasis buvo išlipęs, nesidomėjo, ką jis daro. Nepamena A.. Kaltinamojo vardas J., o pavardė – S. Nežino, ar galėjo supainioti J. su A.. Nepamena.
A. V. parodė, kad dirba taksi įmonėje. 2016 m. spalio 3 d., apie 05.00 val., gavo iškvietimą adresu Vilniuje, Vokiečių g. 2, kur paėmė keleivį maždaug 30 metų amžiaus, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, jo kalba bei veiksmai buvo nekoordinuoti. Įsėdęs į taksi automobilį, keleivis paprašė važiuoti, kur tiksliai nepasakė. Bevažiuojant, asmuo užmigo. Atvykus į nurodytą vietą, jis vėl neatsikėlė ir miegojo toliau. Po kažkurio laiko pabudo ir pasakė, kad jam maišo miegoti, ir tuo metu iš už kelnių, prie pilvo išsitraukė daiktą, panašų į ginklą, pasidėjo po kojomis ir paprašė, kad važiuotų į prekybos centrą „Mada“ Viršuliškių gatvėje. Atvykęs prie minėto prekybos centro, jis paskambino 112 ir pranešė, kad keleivis turi ginklą. Keleivis ginklo nedemonstravo, o tiesiog pasakė, kad jam trukdo miegoti. Matė, kad keleivio kairė ranka buvo subintuota, tačiau jis apie sužalojimus nieko nepasakojo. Atvykę pareigūnai keleivį išlaipino iš automobilio ir paėmė nuo grindų gulėjusį ginklą. Dirbo automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 63–64).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. V. parodė, kad 2016 m. spalio 3 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu J. P., apie 07.15 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Viršuliškių g. 40, taksi automobilyje Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) miega įtartinas vyras, kuris turi ginklą. Atvykus nurodytu adresu kreipėsi taksi vairuotojas A. V., kuris nurodė, kad jo automobilyje priekyje, keleivio pusėje miega vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai J. S., kuriam prie kojų gulėjo juodos spalvos ginklas. Pažadinus J. S. ir paklausus, iš kur pas jį pistoletas ZORAKI (duomenys neskelbtini)B Nr. 0415-00016, jis paaiškino, kad Baltupių mikrorajone turėjo konfliktą su grupe jaunuolių, iš kurių vienas jam šovė į galvą minėtu ginklu, bet jis užsidengė ranka galvą ir taip jam peršovė kairę ranką. Tada jis ginklą atėmė ir pasišalino. Ką jis veikė toliau, J. S. neaiškino. Pas jį buvo apibintuota kairė ranka. Apie 07.40 val., J. S. buvo pristatytas į Vilniaus m. 1 PK tolimesniam aiškinimuisi ir pridėtas minėtas ginklas su dėtuve ir 2 vnt. šoviniai, kurie lyg tai buvo dėtuvėje (b. l. 80).
Iš 2016 m. rugpjūčio 9 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad G. D. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d., apie 22.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Ateities g. 48, nepažįstamas vyras be jokios priežasties su revolverio rankena sudavė jam vieną smūgį į kaktą, vėliau nukreipė į jį minėtą ginklą ir grasino užmušti (b. l. 7).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. 22.27 val. įregistruotas įvykis, kad pranešėją ką tik sumušė nepažįstamas vyras ir išsitraukęs pistoletą trenkė per veidą, šalinasi su automobiliu (b. l. 12).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, Ateities g. 48 (b. l. 13–14).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2443/2016(01) matyti, kad G. D. padaryta muštinė žaizda kaktos kairėje, paveikus kietu, bukabriauniu daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2016 m. rugpjūčio 8 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 27).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad G. D. atpažino V. M. kaip jo nurodyto automobilio vairuotoją, kuris sėdėjo automobilyje, kai jį užpuolė nepažįstamas vaikinas (b. l. 37–38).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45–48).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. spalio 3 d. 06.53 val. užregistruotas įvykis, kad šalia stovinčiame automobilyje Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) miega įtartinas vyras, kuris turi ginklą (b. l. 61).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(5598)-IS1-1049 matyti, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamyklos (ATAK arms ltd., Turkija) 9 mm kalibro dujinis 917-B modelio pistoletas ZORAKI Nr. 0415-00016, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) pistoletiniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Ginkle nėra įsukamos vamzdžio petvaros – įvorės (droselio). Kaip rodo ekspertinė praktika ar atliktas eksperimentas, išsukus šiame ginkle pertvarą – įvorę, iš ginklo galima iššauti 9 mm kalibro pistoletinius šovinius su guminių sviedinių kietuoju užtaisu arba savadarbius šovinius su kietuoju užtaisu. Šaudant šio tipo šoviniais iš tirti pateikto pistoleto kulkų kinetinė energija viršija C kategorijos mažos galios ginklams nustatytus energetinius reikalavimus (7,5J). Tirti pateiktas pistoletas iš dalies yra tinkamas šaudyti, kadangi jame yra išsukta pertvara – įvorė (droselis) ir šaudant jam skirtais dujiniais ir garsiniais šoviniais neveikia automatika, be to ne visada suveikia nuleistuko traukės spyruoklė (stringa paleidžiamasis mechanizmas). Tirti pateikti du šoviniai yra savadarbiai šaudmenys, pagaminti iš pramoninės gamybos (Čekija), 9 mm kalibro garsinių (signalinių) pistoletinių šovinių (skirtų C kategorijos ginklams) įstačius į juos apie 9 mm skersmens kulką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateikti šoviniai yra šaudmenys, skirti B kategorijos ginklams. Tirti pateikti du šoviniai šaudyti tinkami ir juos galima šauti tirti pateiktame pistolete (b. l. 72–75).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2016 m. spalio 3 d. 07.46 val. J. S. nustatytas 0,27 promilių girtumo laipsnis (b. l. 90).
Iš 2016 m. spalio 2 d. Skubios pagalbos skyriaus apžiūros lapo Nr. 83083 ir ambulatorinės kortelės matyti, kad J. S. 2016 m. spalio 2 d., apie 19.30 val., nustatyta kairės plaštakos žaizda. Traumos aplinkybės: Baltupių miškely kažkas šovė jam į ranką. Policijai pranešta (b. l. 112–133).
Dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.
Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. liudytojų A. V., D. V. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, Skubios pagalbos skyriaus apžiūros lapo Nr. 83083 ir ambulatorinė kortelė.
Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad J. S. tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo pramoninės gamyklos (ATAK arms ltd., Turkija) 9 mm kalibro dujinį 917-B modelio pistoletą Zoraki Nr. 0415-00016, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) pistoletiniais šoviniais, kuris pripažintas C kategorijos šaunamuoju ginklu, tačiau kuriame nėra įsukamos vamzdžio pertvaros – įvorės, todėl šaudant iš šio pistoleto kulkų kinetinė energija viršija C kategorijos mažos galios ginklams nustatytus energetinius reikalavimus (7,5 J), bei du šovinius, kurie yra savadarbiai šaudmenys, pagaminti iš pramoninės gamybos (Čekija) 9 mm kalibro garsinių (signalinių) pistoletinių šovinių (skirtų C kategorijos ginklams), įstačius į juos apie 9 mm skersmens kulką, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateikti šoviniai yra šaudmenys, skirti B kategorijos ginklams, taip pat neteisėtai, neturėdamas leidimo šį ginklą ir šaudmenis laikė ir nešiojosi su savimi, kol taksi automobilyje policijos pareigūnai pas jį paėmė minėtą ginklą su šoviniais. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai; be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016).
Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę iš esmės pripažino. Nesutiko tik su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad nukentėjusiajam į smilkinį buvo įrėmęs ginklą ir būtent ginklu vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į antakį. Kaltinamojo teigimu, jis turėjo ne ginklą, o raktą, skirtą remontuoti automobilio ratus, kuris yra panašus į ginklą.
J. S. pareikštame kaltinime nurodyta aplinkybė, kad jis nukentėjusiajam į smilkinį įrėmė ginklą – pramoninės gamyklos (ATAK arms ltd., Turkija) 9 mm kalibro dujinį 917-B modelio pistoletą Zoraki Nr. 0415-00016 ir juo vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į antakį, bylos teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme parodė, kad kaltinamasis įrėmė jam į smilkinį daiktą, panašų į ginklą. Nukentėjusiojo nuomone, jis suprato, kad tai būtent ginklas, nes šis daiktas turėjo būgną, į kurį dedami šoviniai. Pažymėtina, kad kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodyta, kad tai buvo konkretus ginklas – pramoninės gamyklos (ATAK arms ltd., Turkija) 9 mm kalibro dujinis 917-B modelio pistoletas Zoraki Nr. 0415-00016, kuris, kaip matyti iš šio ginklo nuotraukų, būgno neturi (b. l. 73). Parodžius šio ginklo nuotraukas nukentėjusiajam teisiamajame posėdyje, šis patvirtino, kad tai ne toks ginklas. Taip pat parodė, kad panašų ginklą jam rodė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jis jau tada pasakė, kad tai ne toks ginklas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas kaltinamojo versiją, kad jis turėjo ne kaltinime nurodytą ginklą, o iš draugo automobilio paimtą raktą, skirtą remontuoti automobilio ratus, ir būtent juo sužalojo nukentėjusįjį, laiko pagrįsta, todėl kaltinime nurodytos aplinkybės dėl ginklo tikslintinos.
Kaltinamajam pareikštame kaltinime kitas nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo G. D. parodymai, liudytojo V. M. parodymai, protokolas-pareiškimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, apžiūros protokolai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog J. S.
viešoje vietoje – prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įlipo į G. D. automobilį VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrėmė raktą, skirtą remontuoti automobilio ratus, G. D. į smilkinį, grasindamas necenzūriniais žodžiais tyčia vieną kartą trenkė šiuo raktu nukentėjusiajam G. D. į antakį, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kaktos kairėje pusėje, paveikus kietu, bukabriauniu daiktu, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.).
Dėl bausmių skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę J. S., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, veikos baigtos), kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 d.; savo noru atlygino padarytą žalą, BK 59 str. 1 d. 3 p.), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veiką padarė recidyvistas, BK 60 str. 1 d. 13 p., pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios veikos padarymui, b. l. 90, BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo (b. l. 140, 143–146), baustas administracine tvarka (b. l. 141–142). Kaltinamasis Vilniaus priklausomybės ligų centre 2011 m. kovo 11 d., 2011 m. kovo 23 d., 2011 m. balandžio 6 d. ir 2011 m. gegužės 5 d. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, išvada: narkotikų vartojimo faktas (b. l. 158), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 159).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. S. už BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) numatytas nusikalstamas veikas skirtina įstatymo sankcijoje numatytos ir prokurorės siūlomos laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant tarp minimalios įstatymo numatytos ribos ir sankcijų vidurkių, skiriamas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 ir 4 d.). Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek jo įvykdytas nusikalstamas veikas, tik laisvės atėmimo bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Ši byla galėjo būti išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamasis iš esmės visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nepripažino tik kaltinime dėl viešosios tvarkos pažeidimo nurodytos vienos (jau minėtos) aplinkybės, kuri teisminio bylos nagrinėjimo metu ir nepasitvirtino (pažymėtina, kad nukentėjusysis jau ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams buvo nurodęs, kad ginklas kitoks). Taigi, skirdamas kaltinamajam bausmes teismas atsižvelgia ir į BK 64¹ straipsnio nuostatas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtina subendrinta bausmė apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Teismas šiuo atveju taiko du bausmių subendrinimo būdus, atsižvelgdamas į tai, kad tiek šioje byloje kaltinamajam inkriminuotos veikos (nesunkus ir apysunkis nusikaltimai), tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendyje nurodyta veika (sunkus nusikaltimas) padarytos beveik tuo pačiu laikotarpiu. Pagal formuojamą teismų praktiką, nepriklausomai nuo to, ar asmuo, padaręs kelias nusikalstamas veikas, nuteisiamas vienu nuosprendžiu ar keliais, bausmė, paskirta už kelių nusikalstamų veikų padarymą, turi būti vienoda.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam J. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 88–89) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97), paskelbus nuosprendį, naikintinos, kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. spalio 3 d. 07.30 val. (b. l. 94) iki 2016 m. spalio 3 d. 15.03 val. (b. l. 96), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lenktas medžioklinis peilis pakuotėje, 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu dėl daiktų laikymo (b. l. 67) ir 2016 m. lapkričio 21 d. kvitu B serija BBB Nr. 5PK001049 (b. l. 68) atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); pistoletas ZORAKI Nr. 0415-00016, 2017 m. kovo 15 d. nutarimu dėl pistoleto perdavimo saugoti ikiteisminiame tyrime (b. l. 76) ir 2017 m. kovo 21 d. kvitu B serija BBB Nr. OVS002375 (b. l. 77) atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).
Dėl civilinių ieškinių
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. S. patenkino nukentėjusiojo G. D. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus, šie ieškiniai atmestini (BPK 115 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.), ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. S. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. S. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į J. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. spalio 3 d. 07.30 val. iki 2016 m. spalio 3 d. 15.03 val. išbūtą laiką. Į bausmės laiką taip pat įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendį atliktą ir įskaitytą bausmės dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. liepos 3 d.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskelbus nuosprendį, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lenktą medžioklinį peilį pakuotėje, atiduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; pistoletą ZORAKI Nr. 0415-00016, atiduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 29,18 Eur žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo G. D. civilinį ieškinį dėl 100 Eur žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.