Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-03-03 · Civilinė byla Nr. 2-1585-214/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-03
Bylos Nr.
2-1585-214/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20637-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
A. D.
Suinteresuotas asmuo
G. K.
Advokatai
Daiva Jurevičienė
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1585-214/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20637-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 128.2; 113.1; 116.1; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė,sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjai A. D., jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, suinteresuotam asmeniui G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė Zenono B. K. , mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Savo pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas Zenonas B. K., kuris 2010-02-09 notarų biure patvirtino testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai.Po jo mirties liko butas esantis (duomenys neskelbtini), a/m VW Paesat. Po savo tėvo mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau iš karto po savo tėvo Z. B. K. mirties jo palikimą priėmė – t.y. tvarkė butą, automobilį, buitinės paskirties bei asmeninius mirusiojo daiktus, moką mokesčius, turtu naudojasi kaip savo.Prašė pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjos atstovė prašė teismo pareiškėjos pareiškimą pilnai tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. K. pateiktame teismui atsiliepime į pareiškimą bei teismo posėdžio metu paaiškino , kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvas Z. B. K. , mirė (duomenys neskelbtini) (mirties l., gimimo ir sant.liud. b.l.7,11-14). Oficialiuoju testamentu sudarytu 2010-02-09 Z.B. K. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko dukrai A. D. (b.l.8). Kauno m. 28-ojo notaro biuro duomenimis po Z.B. K. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b.l.9).2007-05-04 Pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijime nurodyta, kad Z.B. K. yra pergyvenęs sutuoktinę Z. K., mirusią (duomenys neskelbtini), ir jam priklauso ½ dalis bendro turto įgyto jų santuokoje (b.l.15). 2007-07-09 Paveldėto turto pasidalijimo sutartyje nunodyta, kad Z.B. K. atitenka ½ dalis buto ir ½ dalis transporto priemonės (b.l.16-21).VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise registruotas Z.B. K. vardu, juridinis šio įregistravimo pagrindas 1992-04-22 pirkimo- pardavimo sutartis ir 2007-07-09 turto pasidalijimo sutartis (b.l.22,25-26).Mokesčių mokėjimo kvitai patvirtina, kad už butą (duomenys neskelbtini), po Z.B. K. mirties buvo mokami mokesčiai (b.l.23-24). Aplinkybes, patvirtinančias, kad pareiškėja A. D. po savo tėvo Z.B. K. mirties iš karto priėmė jo palikimą teisme paliudijo liudytojai G. B., D. B., L. K., kurie paliudijo, kad pareiškėja rūpinosi savo tėvo Z.B. K. laidotuvėmis, tvarkė jo asmeninius ir buities daiktus,rūpinosi butu, automobiliu.

Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas ( CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą . CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, ir pan.).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (LAT 2010-10-05 nutartis civ.b. Nr.3K-3-382/2010).Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo rei­ka­la­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, faktiškai pra­dė­jus jį valdyti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuosa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja priėmė savo mirusio tėvo Z.B. K. palikimą iš karto po jo mirties, pradėdama jo turtą faktiškai valdyti, nes iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad buvo mokami mokesčiai už butą, liudytojai paliudijo, kad pareiškėja rūpinosi tėvo palaidojimu, iš karto po jo mirties tvarkė jo asmeninius ir buities daiktus, prižiūrėjo butą, automobilį. Šias aplinkybes teismas laiko pakankamu pagrindu pripažinti, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo tėvo Z.B. K. mirties(CPK 176, 178, 185 str.str.).

. Teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu sudaro 8,-litus.Iš pareiškėjos A. D. valstybei nepriteistina šios išlaidos, nes jos neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos(CPK96 str.6d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja A. D. a.k. (duomenys neskelbtini) , priėmė Zenono B. K. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jo turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Teisėja S.Bružienė.