Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

2020-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-386-836/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-28
Bylos Nr.
II-386-836/2020
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00202-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Henryta Gerdvilė (pirm.)
Nukentėjusysis
D. B.
Institucija
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas
Advokatai
Raimundas Gargasas, Martynas Vilčinskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-386-836/2020
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00202-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.19.3; 21.10.4; 21.13.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 28 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. V., jo atstovui advokatui Martynui Vilčinskui,nukentėjusiajai D. B., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-1958-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2020 m. liepos 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-1958-2020 D. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2020 m. gegužės 14 d., 17 val. 51 min., Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini)., vairuodamas transporto priemonę, išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Jam paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda.

Šalies argumentai

D. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2020 m. liepos 10 d. Institucijos surašytą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-1958-2020 ir administracinę teiseną D. V. atžvilgiu nutraukti; 2) priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiga laikytis Kelių eismo taisyklių saisto ne tik pareiškėją, bet be išimties visus eismo dalyvius, t. y. ir automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Eismo įvykis įvyko 6,20 m pločio kelyje. Pareiškėjo vairuoto automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimas įvyko 1,90 m nuo kairiojo kelio krašto, žiūrint iš automobilio „VW Passat“ judėjimo trajektorijos, o tai reiškia, kad prieš pat susidūrimą automobilis „VW Passat“ buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Automobilis „VW Passat“ apvažinėjo frezuotą kelio dangą (eismo įvykio plane pažymėta Nr. 7) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 119, 128, 139 punktus, nors apvažiuoti frezuotos kelio dangos net nebuvo būtinybės ir dėl to įvyko eismo įvykis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad frezuota asfalto danga nebuvo pažymėta įstatymų numatytomis priemonėmis, todėl frezuota kelio danga eismas buvo leidžiamas (tas matyti ir iš byloje esančių nuotraukų) ir tai leidžia daryti išvadą, kad jos apvažinėti, t. y. vertinti kaip kliūties, nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas nepažeidė KET 154 punkto, nes jis neturėjo pareigos praleisti priešpriešine eismo juosta važiuojančios transporto priemonės. Net, jei būtu daroma prielaida, kad abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės pažeidė KET, akivaizdu, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KET pažeidimas yra pagrindinė sąlyga, kuri nulėmė eismo įvykį. Institucijos 2020 m. liepos 10 d. nutarimas yra absoliučiai nemotyvuotas. Nutarime nėra nurodoma kokiais ANK 569 straipsnyje numatytais įrodymais vadovaujantis minėtas nutarimas buvo priimtas ir pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda. Toks formalus ir nemotyvuotas faktinių aplinkybių ir administracinėje byloje esančių įrodymų vertinimas akivaizdžiai neteisėtas ir neteisingas, priimtas remiantis prielaidomis, o ne faktais, kurie turi būti nustatinėjami tiriant įvykio aplinkybes. Pareiškėjo įsitikinimu, administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai nedviprasmiškai pagrindžia aplinkybes, kad pareiškėjas, priešingai, nei teigiama Institucijos nutarime, vairuodamas transporto priemonę laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, todėl dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, o ne pareiškėjas.

Teismo posėdžio metu apklaustas D. V. paaiškino, kad skundą palaiko visiškai. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 14 d., dienos metu, važiavo automobiliu BMW, (duomenys neskelbtini) gatve. Privažiavo (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžą, sustojo, pasižiūrėjo į kairę ir dešinę puses. Važiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, suko į dešinę pusę. Nematė, kad atvažiuoja D. B. automobilis. Jos automobilis atsitrenkė į jo automobilio kairės pusės priekinį kampą. Pilnai nebuvo išsukęs į pagrindinį kelią, todėl ir kabino jo automobilio priekinį kampą. D. B. vairuojamas automobilis buvo išvažiavęs į priešingą kelią pusę. Nežino, kodėl ji išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, mano, kad norėjo apvažiuoti tvarkomą kelią. Pareigūnai į įvykio vietą atvyko po 40 minučių. Ar buvo sustojusių ir prisiparkavusių automobilių įvykio vietoje, negali pasakyti. Po susidūrimo nuėjo pasižiūrėti, ar nenukentėjo žmonės. Nuėjus prie mašinos pamatė, kad priekinės durelės buvo atidarytos, tačiau viduje nieko nebuvo. Tada grįžo prie mašinos ir pavažiavo atgal. Kodėl taip padarė, negali paaiškinti. Vėliau atėjo dvi moterys. Vairuotojo pažymėjimą turi jau dešimt metų. Į kurią nukentėjusiosios automobilio vietą kontaktavo negali atsakyti, nes viskas įvyko labai greitai. Po įvykio matė, kad buvo apgadintos nukentėjusiosios automobilio priekinės vairuotojo ir kairės pusės keleivio durelės. Įvykio metu jo greitis buvo labai mažas, apie 5 km/h. Atvažiuojančios D. B. nematė. Išsuko į sankryžą apie metrą. Įvykio metu kelio remonto darbai nevyko. (duomenys neskelbtini) gatvėje kelio duobių ar kitų kliūčių, kurias reikėtų apvažiuoti, jo manymu, nebuvo, išskyrus žvyrkelio lopinėlį, kelias buvo geras.

Teismo posėdžio metu apklausta D. B. paaiškino, kad ji, baigusi darbą, su keturiomis bendradarbėmis važiavo namo. Vieną bendradarbę išleido (duomenys neskelbtini) gatvėje, kitas dvi prie (duomenys neskelbtini) muziejaus. Viena bendradarbė liko sėdėti gale. Išsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę pirma pavara, tada įsijungė antrą pavarą, greitis buvo mažas. Ir BMW automobilis „skriste“, nesustodamas, vairuotojui nepasižiūrėjus į kairę ir dešinę puses, įlėkė į sankryžą. Ji atsigulė ant rankinio, dar pasakė „o Dieve“, ir tuomet į jos vairuojamą automobilį, kairės pusės galinę dalį, atsitrenkė kitas automobilis. Po smūgio ji nulėkė nuo kelio ir atsitrenkė į namą. (duomenys neskelbtini) gatvės dešinės pusės važiuojamoji dalis buvo tvarkoma, frezuojama. Priekyje stovėjo kelios mašinos. Automobilių neapvažinėjo, apvažinėjo tik frezuojamą kelio dalį. Į priešpriešinę eismo juostą buvo išvažiavus tik apie 20 centimetrų, visiškai į priešpriešinę eismo juostą neišvažiavo. Gale sėdėjusi jos bendradarbė pradėjo rėkti. Automobilis BMW sankryžoje norėjo sukti į dešinę pusę ir atsitrenkė į jos automobilio galinę dalį, dėl ko jos automobilį nuo smūgio užmetė. Automobilis BMW prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią tikrai nebuvo pristabdęs, išsuko staiga. Įvykio metu, kelkraštyje automobilių nebuvo, jų nereikėjo apvažinėti. Kuomet atsitrenkė į namą išgirdo savo mašinos šnypštimą. Pas ją automobilyje yra dujų balionas. Tada pradėjo rėkti, kad keleivė išliptų, nes gali sprogti. Kaip ji išlipo, nematė. Tuomet bėgo žiūrėti D. V.. Ji ant jo rėkė. Po įvykio buvo atvažiavę du jo draugai su BMW automobiliu. D. V. jo draugas kažką pasakė ir jis patraukė savo automobilį iš įvykio vietos atgal. Kuomet jo paklausė, kodėl patraukė automobilį atgal, jis atsakė, jog nenori trukdyti eismo. D. V. įvykio vietoje sakė, kad ne ji vairavo automobilį, o jos vyras. Tačiau jos vyras atvažiavo tik tada, kai ji jam paskambino. Įvykio metu D. V. buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę. Vairuotojas važiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį turi sustoti ir apsidairyti į abi puses, tačiau to nebuvo, jis į kelią „įskrido“. (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) gatvę „Stop“ ženklo nebuvo. Kuomet apvažinėjo frezuotą kelio dalį, buvo įjungusi posūkį. Jos greitis galėjo būti apie 30–40 km/h. Ji automobilio nestabdė, nes nebuvo įmanoma, viskas labai greitai įvyko. Prieš avariją jos automobilis nuo dešinės pusės bordiūro buvo apie pusės metro atstumu.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė L. R. parodė, kad 2020 m. liepos 10 d. administracinio nusižengimo protokole ir nutarime J. V. per klaidą įtraukta kaip nukentėjusioji. Ji tik surašė administracinio nusižengimo protokolą, įvykio vietoje nebuvo. Gavo iš prokuratūros nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir bylos nagrinėjimo administracine tvarka. Apklausinėjo „Volkswagen Passat“ vairuotoją, keleivę ir BMW vairuotoją. Nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių „Volkswagen Passat“ vairuotojos KET pažeidimų, kadangi ji važiavo pagrindiniu keliu, o BMW vairuotojas išvažiavo iš šalutinio kelio ir susidūrė. Tikslios susidūrimo vietos nustatyti nebuvo galimybės, nes BMW vairuotojas patraukė savo automobilį. Kolegė K. K. nutarimą priėmė vadovaudamasi bylos medžiaga, tačiau įvykio vietoje taip pat nebuvo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad 2020 m. gegužės 14 d., apie 17.30 val., važiavo iš darbo „Volkswagen Passat“ automobiliu, kurį vairavo D. B.. Užsukus už muziejaus, (duomenys neskelbtini) gatvėje, į jas atsitrenkė BMW vairuotojas. Jos važiavo negreitai, nes buvo tik įsukę į (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri buvo remontuojama. Ji sėdėjo gale, kuomet BMW automobilis, nesustojęs prie sankryžos, į jas „įskrido“. Kadangi kelias buvo tvarkomas, D. B. aplenkė greideriuotą vietą, greitis tikrai nebuvo didelis. D. B. nestabdė, nes ten nebuvo kur stabdyti. Į jas atsitrenkė ir jos įskriejo į tvorą, po to į namą. BMW automobilį pamatė per šoninį langą. Smūgis buvo stiprokas. BMW automobilis priekiu trenkėsi į „Passat“ automobilio galinę dalį, po smūgio ji negalėjo išlipti per galines dureles. Po įvykio BMW vairuotojas patraukė automobilį iš įvykio vietos. Po įvykio ji buvo sužalota, mėnesį laiko turėjo nedarbingumą. BMW vairuotojas nebuvo visiškai išvažiavęs į savo juostą (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis į jas atsitrenkė sukdamas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė A. B. parodė, kad atvykus į įvykio vietą automobiliai buvo rasti tose vietose, kurios pavaizduotos schemoje. Susidūrimo vietą nustatė pagal šukes, skysčius. Kaip suprato, BMW vairuotojas patraukė automobilį, kad netrukdytų eismui. BMW vairuotojo įvykio vietoje neapsiklausinėjo, nes jis buvo labai „problematiškas“ – nepripažino kaltės, atėjo daugiau asmenų, kurie ginčijosi, bandė įrodinėti savo nekaltumą. Pagal automobilių apgadinimą nustatė, kad susidūrimas įvyko jau (duomenys neskelbtini) gatvėje. (duomenys neskelbtini) gatvės dalis buvo išfrezuota gatvė, ja būtų galima važiuoti. Jeigu automobilis BMW būtų sustojęs prieš sankryžą ir apsidairęs, įvykio galimai nebūtų. Mano, kad automobilis BMW „neišėmė“ posūkio ir todėl kliudė „Volkswagen Passat“ automobilį, kadangi BMW automobilio apgadinta kairė pusė. Negali pasakyti kaip būtų viskas įvykę, jei „Volkswagen Passat“ automobilis būtų važiavęs frezuota kelio dalimi. Jeigu nebūtų didelio smūgio, automobilis „Volkswagen Passat“ nebūtų taip toli nuskriejęs. Su autoavarijos vietos planu, įvykio vietos apžiūros protokolu eismo įvykyje dalyvavusios šalys nebuvo supažindintos, nes nukentėjusioji iš karto buvo išvežta į ligoninę, o BMW vairuotoją bandė supažindinti, tačiau jis buvo labai arogantiškas, kišosi pašaliniai asmenys. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta nukentėjusioji J. V. galimai yra namo, kurio tvora buvo apgadinta, savininkė.

D. V. atstovas advokatas Martynas Vilčinskas teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, rėmėsi pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo ne BMW vairuotojo veiksmai, o „VW Passat“ vairuotojos veiksmai. Papildomai nurodė, kad negalima manipuliuoti eismo įvykio dalyvių greičiais, kadangi objektyvių duomenų apie greičius byloje nėra. Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

D. B. atstovas advokatas Raimundas Gargasas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, o nutarimą palikti galioti. Nurodė, kad bandoma teigti, jog „Volkswagen Passat“ vairuotoja yra kalčiausia dėl to, kas įvyko, neva ji grubiai pažeidė KET reikalavimus. Tačiau BMW vairuotojas, įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, visų pirma turėjo įsitikinti, ar bus saugu atlikti manevrą įsukant į pagrindinį kelią. Atsižvelgiant į tai, kad nuo pagrindinės gatvės atstumas buvo nedidelis, pravažiuota apie 100 metrų ir į tai, kad buvo atliekami kelio darbai, „Volkswagen Passat“ greitis buvo nedidelis. Jeigu BMW vairuotojas būtų sustojęs prie ženklo, kuris rodo, kad yra įvažiavimas į pagrindinį kelią, tikrai šios nelaimės nebūtų buvę. BMW greitis buvo nemažas, automobilis nebuvo pristabdytas prieš susiduriant su „Volkswagen Passat“. Taip vairuoti negalima. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio aplinkybės nepalankios D. V.. Mano, kad jo atstovaujamoji nepažeidė KET reikalavimų, o autoįvykis kilo būtent dėl didelio BMW vairuotojo neatsakingumo. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš asmens, kuris padavė skundą. Papildomai pažymėjo, kad BMW vairuotojas nebuvo visais keturiais ratais išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę ir užsiėmęs eismo juostą, smūgis buvo pačioje sankryžoje ir BMW vairuotojas tikrai turėjo matyti kliūtį. Jeigu jis būtų visais keturiais ratais išvažiavęs, užsiėmęs kelio juostą, tuomet būtų visai kita situacija, tačiau pagal šią situaciją mato tik BMW vairuotojo kaltę.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su apelianto atstovo skundo reikalavimais nesutinka. Tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. gegužės 14 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Kėdainiuose, lengvasis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. V., iš šalutinio kelio sukdamas į dešinę pusę neįsitikino, kad tai yra saugu, išvažiavo į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio lengvojo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. KET numatyta, kad vairuotojas važiuojantis šalutiniu keliu privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Automobiliu „VW Passat“ vykusios vairuotoja ir keleivė buvo sužalotos ir pristatytos į gydymo įstaigas. Pažymėjo, kad apeliantas 2020 m. gegužės 19 d. apklausos metu nurodė, jog sutinka su eismo įvykiu, kad yra kaltas, nes išvažiavo iš šalutinio kelio, dėl to labai gailisi. Institucija apelianto argumentus vertina kaip jo gynybinę versiją ir siekį išvengti administracinės atsakomybės. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus. Apelianto atstovas skunde prašo priteisti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato bylinėjimosi išlaidas, tačiau Institucija su šiuo prašymu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Iš 2020 m. liepos 2 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad 2020 m. gegužės 14 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Kėdainių m., lengvasis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. V., iš šalutinio kelio sukdamas į dešinę pusę neįsitikino, kad tai yra saugu, išvažiavo į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio lengvojo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. ,,VW Passat“ automobilio vairuotoja D. B. ir keleivė L. M. buvo pristatytos į gydymo įstaigas. Alkoholio kiekio prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad D. V. 2020 m. gegužės 14 d., 18.03 val. nustatytas 0,35 promilių, o tos pačios dienos 19.24 val. – 0,2 promilių neblaivumas. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnyje, požymių. D. V. veikoje nustatyti administracinio nusižengimo požymiai, surinkta medžiaga perduota nagrinėti administracine tvarka Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui (administracinio nusižengimo b. l .3).

Institucijos 2020 m. liepos 10 d. nutarimu D. V. administracinė nuobauda paskirta pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad jis 2020 m. gegužės 14 d., 17 val. 51 min., Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Nurodoma, kad D. V. šiais veiksmais pažeidė KET 154 punkto nuostatas. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (administracinio nusižengimo b. l. 35).

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

KET 154 punkte nustatyta, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia jos valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnį pavojaus šaltinį. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) ir KET eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagalba ir atsargumu (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, KET 4 punktas). Eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET, taip pat privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2, 5 dalys, KET 5 ir 9 punktai).

Pareiškėjas teigia, jog dienos metu važiavo automobiliu BMW, (duomenys neskelbtini) gatve. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžą, sustojo, pasižiūrėjo į kairę ir dešinę puses. Važiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, suko į dešinę pusę, nematė, kad atvažiuoja D. B. automobilis. Tuomet būtent jos automobilis atsitrenkė į jo automobilio kairės pusės priekinį kampą.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

Nagrinėjamoje byloje šalutiniu keliu važiuojantis D. V. privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Tai reiškia, kad D. V., valdydamas didesnio pavojaus šaltinį, turėjo būti atidus, rūpestingas ir atsargus kelyje, privalėjo įsitikinti, ar neartėja prie sankryžos pagrindiniu keliu važiuojančios kitos transporto priemonės, kurioms šalutiniu keliu važiuojantis D. V. privalėjo duoti kelią. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis sustojo prie sankryžos, apsidairė į abi puses ir tik tuomet pradėjo važiuoti, po ko į jo automobilio kairės pusės priekinį kampą atsitrenkė nukentėjusiosios automobilis, laikytinos tik kaip gynybinė pareiškėjo pozicija ir vertintos kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaiko pagrindžiančia D. V. nekaltumą. Teismo vertinimu, šiuo atveju, jeigu D. V. būtų atidus ir rūpestingas vairuotojas, ir, kaip jis pats nurodo, būtų pristabdęs prieš sankryžą ir apsidairęs į abi puses, jis neabejotinai turėjo matyti pagrindiniu keliu atvažiuojantį D. B. automobilį, leisti jam pravažiuoti ir tik tuomet, nesant kitų kliūčių, įvažinėti į pagrindinį kelią.

D. V. skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, kad ne jis, o į jo automobilį atsitrenkė D. B., paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai, t. y. D. B. ir L. M. parodymai teismo posėdžio metu ir esantys administracinio nusižengimo byloje, automobilio „VW Passat“ fotonuotraukos po eismo įvykio, iš kurių matyti, kad būtent D. V. išvažiavęs iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, sankryžoje įsirėžė į D. B. vairuojamo automobilio kairį šoną. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog D. B. ir L. M. būtų buvę pažįstamos su D. V. ar juos būtų sieję kokie nors kiti tarpusavio ryšiai, taip pat nėra gauta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, jog D. B. ir L. M. dėl kitų priežasčių turėtų tikslą melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar norėtų jam pakenkti. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų, tiesiogiai dalyvavusių eismo įvykyje, parodymais, kurie yra nuoseklūs, logiški ir vieni kitiems neprieštaraujantys.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad D. B., apvažiuodama frezuotą kelio dangą, nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio automobilio, taip pažeidė KET 119, 128, 139 punktus, dėl ko ir kilo šis eismo įvykis, atmestinos kaip nepagrįstos. Byloje nėra ginčo, kad D. B. dalinai buvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu, Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, D. B. eismo juostoje buvo remontuojama kelio danga, dėl ko D. B., matydama kliūtį kelyje, ją apvažinėjo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Iš bylos duomenų matyti, kad eismo juostos (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties eismo įvykio vieta, nebuvo atskirtos ištisine juosta ir nebuvo kelio ženklų „Šalutinis kelias iš kairės“, „Pagrindinis kelias“, tai reiškia, kad D. B. šioje kelio atkarpoje galėjo netgi lenkti kitas transporto priemones, jeigu tokių būtų buvę. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad D. B. pažeidė KET 139 punktą, kuris nustato „jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis“, atmestina kaip nepagrįsta. Kaip nustatyta, būtent D. V., vairuodamas transporto priemonę sankryžoje, sukdamas iš šalutinės (duomenys neskelbtini) g. į pagrindinę (duomenys neskelbtini) g., atsitrenkė į D. B. vairuojamą automobilį, jo kairės pusės šoną, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis nebuvo visiškai išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g., tą iš esmės patvirtino ir pats D. V. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, ir tik kuomet D. B. privažiavo sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, jis į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė, dėl ko KET 139 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju nėra aktualios, kadangi D. V. automobilis nevažiavo priešpriešiais. Būtent D. V. turėjo įsitikinti, ar pagrindiniu keliu neatvažiuoja kitos transporto priemonės. Teismo vertinimu, būtent D. V. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio padariniais.

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. V. nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir apdairus ir pradėjo važiuoti į sankryžą, neįsitikinęs, ar neartėja prie sankryžos pagrindiniu keliu važiuojančios kitos transporto priemonės, taip pažeidė KET 154 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis. Jo kaltė padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą yra įrodyta ir šis jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai. Nėra pagrindo daryti išvadą, jog D. V. skirta minimali bauda yra per griežta. Ši nuobauda yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir naikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-1958-2020 nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

ANK 666 straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnis numato, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas. Be kitų nurodytų išlaidų, proceso išlaidas taip pat sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Atsižvelgiant į tai, kad D. V. yra pateikęs duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje (b. l. 22–28), tačiau jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą ir jo skundas netenkintas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusiosios atstovas advokatas Raimundas Gargasas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo nukentėjusiosios patirtas atstovavimo išlaidas. Nukentėjęs asmuo savo teises gali ginti pats arba naudotis savo procesinėmis teisėmis per atstovą, kaip ir šiuo konkrečiu atveju. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios išlaidos advokatui yra pagrįstos būtinybe tinkamai organizuoti savo teisių gynybą. Vertintina ir suteiktų paslaugų apimtis. Teismas konstatuoja, kad nekentėjusiosios išlaidos advokatui (300 Eur, b. l. 29) atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši suma priteistina iš D. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-1958-2020 palikti nepakeistą ir D. V. skundo netenkinti.

D. V. prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Priteisti iš D. V. 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas D. B..

Nutartis per 20 dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Henryta Gerdvilė