Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, gynėjui advokatui Vytautui Gustui, nukentėjusiajai L. S., jos atstovei advokatei Violetai Naujokienei,

uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 150 str. 3d., 155 str. 1d., 178 str. 4d., ir nuteistas: pagal BK 150 str. 3d. – 4 metams laisvės atėmimo, pagal BK 155 str. 1d. – 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 178 str. 4d. – 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d., bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš nuteistojo A. S. priteista 265 Lt turtinės žalos, 4000 Lt neturtinės žalos bei 1500 Lt už advokato paslaugas nukentėjusios L. S. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas pagal LR BK 150 str. 3d. už tai, kad jis 2003-10-26 apie 02 val. Kauno raj., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą nepilnametės L. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nutempė už plaukų iš kambario į tualeto patalpą, sudavė smūgius į akį bei nosį, parbloškė ją ant grindų, jėga, prieš nukentėjusios valią numovė džinsines kelnes bei kelnaites, bei tenkindamas savo lytinę aistrą, kišo butelį nuo alaus į nukentėjusios nepilnametės lytinius organus, tuo sukėlė L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu ją seksualiai prievartavo.

Be to, A. S. nuteistas pagal LR BK 155 str. 1d. už tai, kad jis tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, pasityčiojo iš nepilnametės L. S., panaudodamas seksualinę prievartą, pažemino ją aplinkinių akyse, pylė ant galvos alų, tuo ją įžeisdamas.

Be to, A. S. nuteistas pagal LR BK 178 str. 4d. už tai, kad jis tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje pagrobė nedidelės vertės svetimą L. S. priklausantį turtą – mobilaus ryši telefoną „Nokia 3210“, 150 Lt vertės.

Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2006-11-06 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodė, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir vienpusiškai, nepašalino ikiteisminio tyrimo trūkumų, nes įrodymus vertino tik kaltinimui naudinga linkme.

Apeliantas nurodė, kad LAT senato 2004-12-30 nutarimo „Dėl teismų praktikos išžaginimo bei seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 11 punkto 3 dalyje nustatyta, kad jei kaltininkas nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ir teismas pripažįsta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, neturėjo ir negalėjo suvokti, kad nukentėjęs yra nepilnametis, tai BK 150 str. kvalifikuojantys požymiai kaltininkui negali būti inkriminuojami. Apelianto teigimu, jis negalėjo žinoti, jog nukentėjusi yra nepilnametė. Jos bendras fizinis išsivystymas, išvaizda, elgesys kartu su kitais girtaujant, nuteistajam leido manyti, kad nukentėjusi L. S. jau yra sulaukusi pilnametystės. Be to, nuteistasis ne kartą ją matydavo vėlyvu metu šokiuose, dažnai išgėrusią, todėl pagal savo metus nukentėjusi atrodė vyresnė. Kadangi nuteistasis objektyviai negalėjo suvokti nukentėjusios amžiaus, tai jo veika negalėjo būti kvalifikuojama kaip nepilnamečio asmens seksualinis prievartavimas.

Be to, apeliantas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu netrukus po įvykio T. T. ir R. K. visiškai prisipažino padarę seksualinio prievartavimo veiksmus prieš nukentėjusiąją, t.y. abu kišę alaus butelį jai į lytinius organus. Jiems buvo pareikšti įtarimai, o jų parodymai nekėlė abejonių, nes R. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Tik praėjus daugiau nei metams laiko, įtarimai šiems asmenims buvo panaikinti, jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o staiga įtariamuoju tapo A. S..

Nuteistojo A. S. teigimu, T. T. ir R. K. parodymus pakeitė po metų laiko, nurodydami, kad kažkoks mistinis ir tyrimo metu nenustatytas asmuo patarė jiems save apkalbėti. Tai, kad R. K. atliko seksualinio prievartavimo veiksmus prieš L. S., patvirtino ir liudytojas A. A., kuris buvo apklaustas netrukus po įvykio, t.y. 2003-10-29. Vėliau liudytojas A. A. šių parodymų atsisakė, teikdamas, kad iš viso nematė, kas ir kaip tą butelį kišo. Teisme liudytojas A. A. niekada nedavė parodymų apie tai, kad tai darė nuteistasis S. S..

Nuteistojo manymu, teismo nuosprendis buvo grindžiamas iš esmės tik vienos nukentėjusios parodymais, kurie turi būti vertintini kritiškai. Ji teigė, kad įvykio metu bute nevartojo jokių alkoholinių gėrimų, tačiau visi liudytojai patvirtino, kad ji gėrė daug kartu su visais, buvo girta ir apsišlapinusi miegojo. Dėl to kad ji buvo neblaivi, ji iš viso apie įvykio aplinkybes galėjo paliudyti labai netiksliai.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal minėto LAT senato nutarimo 19 punktą seksualinis prievartavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tačiau pirmos instancijos teismas nuteistojo subjektyviosios pusės požymių apskritai neanalizavo. Tai, kad alaus butelis į nukentėjusios lytinius organus buvo kaišiojamas jai nesutikus lytiškai santykiauti su kaltinamuoju dar nereiškia A. S. kaltės dėl seksualinio prievartavimo.

Nuteistojo teigimu, niekuo nepatvirtinti ir kaltinimai, kad jis įžeidė nukentėjusiąją ir pagrobė jos mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusioji, būdama visiškai girta, telefoną paprasčiausiai pametė bute, kuriame įvyko įvykis. Po to šį telefoną rado liudytojas Grigas.

Taigi apelianto nuomone, nei viena jam inkriminuota nusikalstama veika nepasitvirtino, todėl jis turi būti išteisintas pagal visus kaltinimo epizodus.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, nukentėjusiąją ir jos atstovę, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau neteisingai kvalifikavo A. S. nusikalstamas veikas, neteisingai paskyrė bausmes bei neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, dėl ko apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas.

Dėl A. S. veikos kvalifikavimo pagal LR BK 150 str. 3d.

Tai, kad nuteistasis A. S. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. S., byloje įrodyta nešališko teismo ištirtais ir įvertintais bylos duomenimis, o būtent pačios nukentėjusios parodymais, teismo med. specialisto išvada, liudytojos N. S. (nukentėjusios motinos) parodymais, liudytojo A. A. teisme duotais parodymais, kita byloje esančia rašytine medžiaga. Nors apelianto teigimu, dėl nusikaltimų padarymo kaltas ne jis, o liudytojai T. T. ir R. K., kurie tyrimo metu buvo prisipažinę kaltais, šie nuteistojo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. T. T. ir R. K. byloje buvo patraukti įtariamaisiais, tačiau jų veiksmuose nesant nusikaltimo požymių, jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje buvo nutrauktas (1 T, b.l. 99), šio nutarimo ikiteisminio tyrimo metu A. S. neskundė. Pati nukentėjusioji L. S. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad fizinį smurtą prieš ją naudojo, alumi apipylė bei alaus butelį į makštį kišo tik kaltinamasis A. S.. Jo kaltę dėl šių veiksmų nukentėjusios atžvilgiu patvirtina ir tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, jog bute buvusioms merginoms A. S. liepė nesakyti, kad buvo grįžęs į butą, kadangi dėl neva R. K. ir T. T. atliktų veiksmų prieš nukentėjusiąją galėjo būti nemalonumų. Taigi iš šios apklausos matyti, kad A. S. jau tada suprato, kad jam gali grėsti baudžiamoji atsakomybė ir liudytojų prašė nesakyti apie jo apsilankymą bute. Iš to teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad nusikalstamo pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją L. S. atliko būtent kaltinamasis A. S..

Nežiūrint to, teismas pritaikė ne tą baudžiamąjį įstatymą, kurį reikėjo pritaikyti, nes neteisingai kvalifikavo A. S. nusikalstamą veiką dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusią ir alaus butelio sukišimo į jos lytinius organus. Teisėjų kolegija laiko nustatyta, kad kaltinamasis A. S. nukentėjusiajai pasiūlė pasimylėti gera valia, tačiau ši atsisakė. Po to nukentėjusi mobiliuoju telefonu paskambino liudytojui L. L. ir prašė, kad jos palauktų. Tada kaltinamasis atėmė mobilųjį telefoną ir jo negrąžino. Po to vėl pasiūlė pasimylėti gera valia. Nukentėjusiajai nesutikus, A. S. už plaukų nutempė ją į tualetą, numovė jai kelnes ir kelnaites, trenkė kumščiu į pilvą ir į akį, nuo ko ši nukrito ant žemės. Po to kaltinamasis A. S. iš draugo atnešto alaus butelio šį alų išpylė nukentėjusiajai ant galvos. Tada paėmė iš draugo kitą stiklinį alaus butelį, prievarta pražergė jos kojas ir šį butelį iki pusės sukišo į makštį.

Kadangi nusikaltimo padarymo metu nukentėjusioji buvo nepilnametė (16 metų amžiaus), tai teismas kaltinamojo veiksmus dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusią ir alaus butelio sukišimo į jos lytinius organus kvalifikavo pagal BK 150 str. 3d. Ši kvalifikacija neteisinga. Pagal LR BK 150 straipsnį asmuo atsako tik tuo atveju, kai panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, tenkina lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis A. S., po fizinio smurto panaudojimo kišdamas alaus butelį į nukentėjusios makštį, jautė seksualinį malonumą ir tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą. Nei vienas liudytojas, taip pat nukentėjusioji neparodė, kad kaltinamajam dėl šių veiksmų prieš nukentėjusiąją buvo sustandėjusi varpa, kad jis save glamonėjo ar masturbavosi, kad jam išsiliejo sperma ir pan., t.y. byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis atliko kokius nors savęs lytinio patenkinimo veiksmus. Tik iš nukentėjusios parodymų matyti, kad A. S. juokėsi ir šypsojosi, dėl to, jos nuomone, jautė lytinį pasitenkinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, juokas iš šypsojimasis dar nereiškia lytinės aistros tenkinimo. Nustatyta, kad kaltinamasis į nukentėjusios lytinius organus kišdamas alaus butelį ištarė šiuos žodžius „va kaip būna kai atsikalbinėji ir nori pavaizduoti, padarysiu, kad būtų malonu“. Tai reiškia, kad kaltinamasis A. S. buvo supykęs ant nukentėjusios dėl to, kad ši atsisakė gera valia su juo mylėtis, todėl jėga ją nutempė į tualetą, sudavė smūgius į akį bei nosį, jėga numovė kelnes bei kelnaites ir sukišo alaus butelį jai į makštį. Taigi kaltininko veiksmai buvo nukreipti ne į savęs lytinį patenkinimą, bet į pasityčiojimą iš nukentėjusios bei kerštą, kad ji atsisakė su juo mylėtis. Prieš alaus butelio kišimą į jos lytinius organus A. S. atlikti fizinio smurto veiksmai, pasireiškę nežymiu L. S. sveikatos sutrikdymu, taip pat buvo atlikti ne tam, kad būtų palaužtas nukentėjusios pasipriešinimas tenkinant savo lytinę aistrą, bet tam, kad išreikšti savo pyktį ir kerštą. Taigi A. S. nukentėjusios tempimas už plaukų į tualetą, kelnių ir kelnaičių numovimas bei smūgių jai sudavimas negali būti vertinamas nei kaip fizinio smurto panaudojimas tenkinant lytinę aistrą, nei kaip pasikėsinimas patenkinti lytinę aistrą, nes A. S. savo lytinės aistros netenkino ir to neketino daryti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 6 punkto 2 dalį jei prieš nu­ken­tė­ju­sį­jį fi­zi­nis smur­tas pa­nau­do­ja­mas ne pa­si­prie­ši­ni­mui įveik­ti, o ki­tiems tiks­lams (pa­vyz­džiui, sie­kiant at­ker­šy­ti dėl as­mens ne­su­ti­ki­mo ly­tiš­kai san­ty­kiau­ti), fi­zi­nio smur­to pa­nau­do­ji­mas pri­klau­so­mai nuo ki­lu­sių pa­da­ri­nių kva­li­fi­kuo­ja­mas kaip at­ski­ras nu­si­kal­ti­mas (pa­vyz­džiui, pa­gal BK 135, 138 ar 140 straips­nį). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo A. S. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami ne kaip seksualinis prievartavimas, o kaip nukentėjusios L. S. nežymus sveikatos sutrikdymas, nes jai teismo medicinos specialisto išvada buvo nustatytos poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva po akies jungine, plyšimai mergystės plėvėje, pereinantys į makštį, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 T, b.l. 16). Pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu teismo med. ekspertė patvirtino savo specialisto išvadą ir parodė, kad įtarus gimdos kaklelio traumą, nukentėjusioji L. S. buvo nusiųsta pas ginekologą, tačiau šis jokių gimdos kaklelio pažeidimų nerado, daugiau duomenų apie nukentėjusios gydymą ekspertė neturėjo (2 T, b.l. 85-86). Taigi nuteistojo A. S. veika turi būti perkvalifikuojama iš BK 150 str. 3d. į BK 140 str. 1d., nes nustatyta, kad A. S. 2003-10-26 apie 02 val. Kauno raj., Babtuose, Kauno g. 29-2, nutempdamas nukentėjusiąją L. S. už plaukų iš kambario į tualeto patalpą, tyčia suduodamas jai smūgius į akį bei nosį, parblokšdamas ją ant grindų, sukišdamas butelį nuo alaus į nukentėjusios nepilnametės lytinius organus, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvą po akies jungine, plyšimus mergystės plėvėje, pereinančius į makštį, nežymiai sužalojo nukentėjusiąją L. S.. Kadangi BK 140 str. 1d. nenumato nukentėjusiojo asmens nepilnametystės kaip veiką kvalifikuojančio požymio, tai teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų, ar nuteistasis suvokė nukentėjusios amžių, ar ne.

Dėl A. S. veikos kvalifikavimo pagal LR BK 155 str. 1d.

Kita A. S. veika, už kurią jis nuteistas pagal BK 155 str. 1d., yra pagrįsta bylos duomenimis ir kvalifikuota teisingai. Nustatyta, kad kaltinamasis A. S. kitų asmenų akivaizdoje išpylė alaus butelį nukentėjusiajai L. S. ant galvos. Tai patvirtina nukentėjusios parodymai, jos motinos N. S. parodymai, liudytojų V. S., E. G., R. R. parodymai, kita bylos medžiaga. Šį alaus išpylimą nukentėjusiajai ant galvos teisėjų kolegija vertina kaip įžeidimą veiksmu, nes tai buvo padaryta siekiant pažeminti L. S. ir morališkai ją įskaudinti, o kaltininkas to ir siekė, nes nukentėjusioji atsisakė su juo pasimylėti. Kadangi A. S. veiksmuose yra visi objektyviosios ir subjektyviosios nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1d., pusės požymiai, jis teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu už L. S. įžeidimą.

Dėl A. S. veikos kvalifikavimo pagal LR BK 178 str. 4d.

Dėl kitos nuteistojo A. S. veikos, kurią pirmos instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 178 str. 4d., iš viso negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. BK 178 str. 4d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Pagal BK 95 str. 1d. 1p. a)pp. asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Pirmos instancijos teismo nustatyta, kad A. S. 2003-10-26 apie 02 val. pagrobė nedidelės vertės svetimą, L. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3210“ 150 Lt vertės, tokiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas turėjo baigtis po dviejų metų nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo, t.y. 2005 m. spalio 26 d. Nežiūrint to, A. S. nuo 2005-05-18, prokurorės nutarimu paskelbus jo paiešką (1 T, b.l. 114) iki 2005-10-03, kada jis buvo sulaikytas (1 T, b.l. 116), buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo. Taigi senaties eiga nuo 2005-05-18 buvo sustojusi, o nuo 2005-10-03 atsinaujino ir dviejų metų senaties termino eiga tęsėsi toliau. Tačiau pirmos instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dieną, t.y. 2006 m. lapkričio 6 d., dviejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis jau buvo suėjusi, todėl dėl A. S. baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4d., padarymo procesas turėjo būti nutrauktas (BPK 3 str. 1d. 2p.) ir dėl šios veikos padarymo jis negalėjo būti nuteistas. Kadangi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jau yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, tai teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų, kuriais jis ginčija kaltę dėl BK 178 str. 4d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo.

Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino iš nukentėjusios L. S. pagrobto mobilaus ryšio telefono vertę. Iš nukentėjusios pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad ji pagrobtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3210“ įvertino 100 litų (1 T, b.l. 25), šį savo ieškinį palaikė ir teisme bei prašė jį tenkinti, dar kartą parodydama, kad pagrobto mobilaus ryšio telefono vertė buvo 100 Lt (2 T, b.l. 58). Taigi turėjo būti nustatyta, kad šio telefono vertė yra ne 150 Lt , o 100 Lt. Ši pagrobto svetimo daikto vertė turi įtakos baudžiamajai atsakomybei pagal BK 178 str. 4d. kilti. Asmuo atsako pagal BK 178 str. 4d. tik tuo atveju, jeigu pagrobia nedidelės vertės svetimą turtą, o nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio (BK 190 str.). Nusikaltimo padarymo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu 1 MGL buvo 125 litai, o nuo 2007-01-01 1 MGL yra 130 Lt. Taigi pagrobto mobilaus ryšio telefono 100 Lt vertė buvo mažesnė, negu 1 MGL, todėl tai nesudarė baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4d., sudėties. Dėl šios priežasties pirmos instancijos teismas A. S. atžvilgiu taip pat negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio dėl nukentėjusios L. S. mobilaus ryšio telefono grobimo.

Dėl bausmių ir civilinio ieškinio

Kadangi nuteistojo A. S. veika dėl fizinio smurto panaudojimo nukentėjusios L. S. atžvilgiu turi būti perkvalifikuojama iš BK 150 str. 3d. į BK 140 str. 1d., tai skirtina bausmė šio straipsnio sankcijos ribose. Atsižvelgus į tai, kad A. S. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą nukentėjusios sveikatai, nusikalto tiesioginės tyčios kaltės forma dėl žemų paskatų siekdamas atkeršyti už atsisakymą su juo pasimylėti, taip pat atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinus tai, kad dėl A. S. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji L. S. patyrė pažeminimą, psichologinį stresą, jam skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, nustatant maksimalų straipsnio sankcijoje nurodytą šios bausmės dydį.

Už BK 155 str. 1d. numatyto nusikaltimo padarymą bausmė paliktina tokia, kokią paskyrė pirmos instancijos teismas. Kadangi byloje nėra apeliacinio skundo, kuriuo būtų prašoma sunkinti nuteistojo teisinę padėtį, tai apeliacinės instancijos teismas, nesant skundo, negali griežtinti už šį nusikaltimą paskirtos bausmės dydžio.

Sprendžiant bausmių bendrinimo klausimą, turi būti taikomos tos bausmių bendrinimo taisyklės, kurias taikė pirmos instancijos teismas, t.y. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės turi būti subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo principą. Visiškai sudėti paskirtų bausmių apeliacinės instancijos teismas taip pat negali, nes tuo būtų pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis, o apeliacinio skundo dėl to byloje nėra.

Įvertinus tai, kad A. S. anksčiau nebuvo teistas (1 T, b.l. 142), administracine tvarka nebaustas (1 T, b.l. 141), į psichiatro ir narkologinį kabinetą nebuvo įrašytas (1 T, b.l. 145), Kauno rajono Babtų gimnazijos klasės auklėtojų ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Babtų seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (1 T, b.l. 147-148), nusikaltimų padarymo metu buvo gana jauno amžiaus (21 metų), jo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3d.), tai jo atžvilgiu gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, nes teisėjų kolegijos nuomone, galutinės subendrintos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, paskiriant įpareigojimus.

Keistina ir ta apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 265 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 T, b.l. 25) bei šį ieškinį prašė priteisti pirmos instancijos teisme. Teismas šį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo A. S. nukentėjusios naudai priteisė 265 Lt turtinei ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo išspręstas neteisingai, todėl keistinas. Nustatyta, kad dėl nukentėjusios mobilaus telefono vagystės yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, be to, pagrobto mobilaus ryšio telefono vertė yra 100 Lt, kas nesudaro baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4d., požymių. Kadangi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo A. S. negalėjo būti nuteistas ir šioje dalyje byla turi būti nutraukta, tai ir nukentėjusios pareikštas civilinis ieškinys dėl mobilaus telefono vagystės negali būti tenkinamas. Tokiu atveju civilinis ieškinys dalyje dėl 100 Lt turtinės žalos atlyginimo už mobilaus ryšio telefono pagrobimą paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3d. 2p.). Likusi turtinė žala apylinkės teismo nustatyta ir priteista teisingai, nes dėl suplėšytų džinsinių kelnių ir sugadinto diržo-grandinėlės nukentėjusioji patyrė 165 Lt turtinę žalą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, 4000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusios naudai priteista teisingai, nes ji dėl nusikaltimų patyrė pažeminimą, psichologinį stresą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Įvertinus CK 6.250 str. numatytus neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šis neturtinės žalos dydis teisingiausiai kompensuos nukentėjusios patirtą fizinį ir dvasinį skausmą.

Taip pat primos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš nuteistojo A. S. nukentėjusios L. S. naudai priteisė 1500 Lt už advokato paslaugas. Iš byloje esančių kvitų matyti, kad nukentėjusi procese naudojosi advokatės V. Naujokienės paslaugomis, už kurias sumokėjo 1500 Lt sumą (2 T, b.l. 105-106). Pagal BPK 106 str. 2d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši teisės norma buvo pritaikyta teisingai, todėl iš nuteistojo pagrįstai buvo priteista 1500 Lt nukentėjusios advokato paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti ir advokato paslaugoms apmokėti paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 2 p., 326 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 p., 328 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti.

A. S. nusikalstamą veiką iš LR BK 150 str. 3d. perkvalifikuoti į LR BK 140 str. 1d. ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. nuteistas pagal LR BK 178 str. 4d., panaikinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, nes yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., A. S. pagal LR BK 140 str. 1d. ir 155 str. 1d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir prie griežčiausios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už LR BK 140 str. 1d. numatyto nusikaltimo padarymą, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą už BK 155 str. 1d. numatyto nusikaltimo padarymą – viso 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. S. iki 2007 m. liepos 1 d. atlyginti nusikaltimais padarytą 165 Lt turtinę žalą nukentėjusiajai L. S. bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

A. S. kardomąją priemonę panaikinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio nukentėjusios L. S. patirtai turtinei žalai atlyginti pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista 100 Lt už mobilaus telefono vagystę ir šioje dalyje civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Iš nuteistojo A. S. priteisti 165 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt penkis litus) turtinei žalai atlyginti nukentėjusios L. S. naudai.

Likusią Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį dėl daiktinių įrodymų grąžinimo, civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti bei išlaidų už nukentėjusios L. S. advokato paslaugas priteisimo palikti nepakeistą.