Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-119-315/2015

Teisėja Nijolė Žimkienė Teisminio proceso Nr.1-10-9-00592-2013-3

2015 m. sausio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Š. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nuteistas 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant visu laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3687-430/2008 įsipareigojęs iki 2009 m. sausio 1 d. skirti kas mėnesį po 500 Lt dukros A. S., gim. 2007-08-09, gyvenančios su motina Š. B. (Saukaitiene), išlaikymui, o nuo 2009 m. sausio 1 d. po 600 Lt, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nemokėjo periodinių išlaikymo išmokų, šiuo laikotarpiu 2013 m. sausio 2 d. pervedė tik 100 Lt, 2013 vasario 5 d. pervedė tik 150 Lt, taip pat neteikė jokios kitos būtinos materialios paramos dukrai, dėl ko 2014 m. sausio 1 d. susidarė išlaikymo įsiskolinimas 8 936,80 Lt, tuo vengė išlaikyti vaiką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Teismas, nuteistajam skirdamas bausmę, apsiribojo tik sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių vertinimu, t.y. faktiškai nevertino kitų nuosprendyje nustatytų aplinkybių (pvz., jog ilgą laiką nesidarbino, neieškojo aktyviai darbo, užsiėmė individualia veikla devynis mėnesius - negaudamos jokių pajamų, jog turėdamas turto jo nerealizavo, kad skirti vaikui išlaikymą, taip pat nepervedinėdavo uždirbtų pinigų vaiko išlaikymui, pirko sau abonementus, tačiau nieko neskyrė vaiko išlaikymui ir pan.), kurios buvo reikšmingos ir turėjo įtakos bausmės skyrimui.

Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai ir nemotyvuotai jam paskyrė švelnesne bausmę du kartus nei yra numatytas bausmės vidurkis. Akivaizdu, kad nuteistajam paskirta bausmė neatitinka nei jo veikos pavojingumo, nei bausmės paskirties, nei teisingumo principo. Paskirtoji bausmė praktiškai nesiskiria nuo nuteistajam ir taip buvusių pareigų ­dirbti arba aktyviai ieškoti darbo, tam kad išlaikytų vaiką. Paskirtoji bausmė visiškai nepaliečia ir viešojo intereso gynimo aspektų, praktiškai neturi jokio auklėjamojo pobūdžio, kadangi padaręs pavojingą veiką asmuo - padarė žalos ir valstybei, tačiau faktiškai paliekamas nenubaustas.

Apeliatės nuomone, teismas nuteistajam privalėjo paskirti ir neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Be to, pažymi, jog nuteistasis ir toliau neteikia išlaikymo - paskutinė gauta suma buvo 2014 m. spalio 16 d., o iki šio skundo surašymo dienos - 2014-11-24, nėra pervesta ar gauta jokių sumų dėl vaiko išlaikymo iš nuteistojo. Nuteistojo elgesys nesikeičia ir parodo, jog nuteistasis savo noru nesiruošia teikti vaikui išlaikymo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo V. S. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kolegija pažymi, kad savanoriškas nuostolių atlyginimas ar žalos pašalinimas teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atsilygino žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (LAT nutartys Nr. 2K-437/2007, 2K-77/2009, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.). Pažymėtina, V. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nemokėjo periodinių išlaikymo išmokų. Taigi spręsdamas minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo klausimą, teismas atsižvelgia būtent į nuteistajam inkriminuotą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kuris 2014 m. sausio 1 d. sudarė 8 936,80 Lt. Tuo tarpu, kaip nurodo pati apeliantė, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2014 m. spalio 16 d. nukentėjusiajai bendrai buvo perverta 13 388, 49 Lt suma. Be to, teismui buvo pateikta antstolės D. M. 2014-10-15 pažyma Nr. 0012/09/03588, iš kurios matyti, kad pagal 2014-10-15 dienai turimus vykdomosios bylos duomenis išlaikymo skolos nebėra -įsiskolinimas pilnai apmokėtas 2014-10-14 į antstolio depozitinę sąskaitą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. laisva valia pilnai atlygino nusikaltimu padarytą žalą, todėl teismas pagrįstai tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistajam paskirta per švelni bausmė. Skiriant bausmę bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeisti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę – laisvės apribojimą, kurią pripažinti neteisinga nėra pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad V. S. neteistas, nebaustas administracine tvarka, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Taip pat pagrįstai, kaip jau minėta, įvertinta tai, kad nustatyta viena nuteistojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. BK 164 str. sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas. Teismas, atsižvelgęs į visas reikšmingas aplinkybes, V. S. parinko teisingą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Įvertinus visas aplinkybes, nuteistajam paskirta bausmė, šiuo konkrečiu atveju, nelaikytina per švelni.

Pažymėtina, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas savo nuožiūra gali paskirti vieną ar kelis įpareigojimus, numatytus BK 48 str. 6 d. Tačiau, teismo paskirti įpareigojimai turi būti suderinami. Akivaizdu, kad šalia paskirto įpareigojimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, skirti nuteistajam ir kitą įpareigojimą - neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra tikslinga, nes šie įpareigojimai tarpusavyje nesuderintini. Be to, pažymėtina ir tai, kad jeigu nuteistasis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam bus pakeista areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, jog nuteistasis ir toliau nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką, teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės yra vada baudžiamajam persekiojimui už kitą vengimo išlaikyti vaiką laikotarpį (LAT nutartis Nr. 2K-7-68/2009).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiosios Š. B. apeliacinį skundą atmesti.