Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (pirmininkaujantysis), Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo A. Ž. skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-05-13 nutarties, kuria palikta galioti 2016-05-03 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartis dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo A. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. liepos iš 17 d. į 18 d. naktį, tiksliau nenustatytu laiku , būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), paimtais iš nukentėjusiojo automobilio užrakinimo ir užvedimo rakteliais, iš gyvenamojo namo kiemo pagrobė svetimą M. S. priklausantį turtą – pilkos spalvos, 1985 m. laidos buvusį užrakintą automobilį „Volkswagen Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 400 eurų vertės, su automobilio viduje buvusiais 250 eurų, tuo nukentėjusiajam M. S. padarydamas 650 eurų turtinę žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Skundžiama Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-05-13 nutartimi buvo palikta galioti 2016-05-03 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo A. Ž., ir nustatytas suėmimo terminas dvejiems mėnesiams.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas byloje buvo baigtas prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. 2015 m. gruodžio 2 d. byloje buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. Ž. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 ¹ str. buvo sumažinta 1/3, ir galutinė bausmė A. Ž. paskirta 60 parų arešto. Į bausmės laiką buvo įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2015-11-06 iki 2015-11-23, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. Ž. palikta kardomoji priemonė – namų areštas. Po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo teisme buvo gautas A. Ž. prašymas, kuriuo reikalaujama surengti bylos nagrinėjimą teisme, todėl byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Tačiau 2016 m. gegužės 3 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo A. Ž. paieška ir kaltinamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kadangi kaltinamasis neatvykdavo į teismo posėdį, nutarties atvesdinti į teismo posėdį policija neįvykdė, kadangi kaltinamasis byloje nurodytoje gyvenamojoje vietoje negyvena ir nebuvo surastas. Nors konkretaus suėmimo pagrindo suėmimą skyręs teismas nenurodė, iš nutarties turinio galima suprasti, kad teismas manė esant BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytam pagrindui, t.y., kad A. Ž. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Sprendimą teismas iš esmės motyvavo tuo, kad A. Ž. neturi pastovios gyvenamosios vietos.

Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 str. 4 d.), laikytis proporcingumo principo (BPK 11 str.). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t.y., ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 7 d. ir 8 d.).

Pagal formuojamą teismų praktiką, skiriant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, turi būti atsižvelgiama į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes - įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

A. Ž. yra kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, padarymu. Svarstant suėmimo klausimą teismas atsižvelgė į tai, kad A. Ž. anksčiau teistas 6 kartus, ką tik baigęs atlikti ankstesniuoju nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę (2015-06-30), vėl kaltinamas dar vieno nusikaltimo padarymu. Be to, šioje byloje A. Ž. jau buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri vėliau buvo pakeista į namų areštą. Kaltinamasis buvo supažindintas su namų arešto sąlygų nevykdymo pasekmėmis, tačiau jų nevykdė, nes nurodytoje gyvenamojoje vietoje gyveno trumpą laiką, apie gyvenamosios vietos pakeitimą neinformavo. Byloje nėra duomenų, kad A. Ž. būtų domėjęsis bylos eiga arba būtų pranešęs teismui apie gyvenamosios vietos pakeitimą, nors yra akivaizdu, kad tokią galimybę jis turėjo. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, mano, kad teismas pagrįstai paliko galioti A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą siekdamas užtikrinti jo dalyvavimą tolesniame procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Taigi nutartis dėl kardomosios priemonės skyrimo ir jos palikimo galioti bei termino nustatymo, buvo priimta, esant įstatyme numatytam pagrindui. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad paminėti BPK 119 str. numatyti tikslai nebuvo užtikrinti kuomet A. Ž. buvo taikoma kardomoji priemonė – namų areštas. Todėl suimtojo skundas netenkinamas, o kardomoji priemonė - suėmimas A. Ž. paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti įtariamojo A. Ž. skundą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.