- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-26
- Bylos Nr.
- A-180-310-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- U. O.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos
- Advokatai
- Laurynas Biekša
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
atsakovo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Rasetai Medutienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos U. O. (S. C. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos U. O. (S. C. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. (15/6-15)-12PR-41 ,,Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Nigerijos pilietei S. C. B. (pasivadinusiai U. O. vardu) bei jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Nigeriją“ ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos bylą išnagrinėti iš naujo bei priimti naują sprendimą. Nurodė, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2006 m. gegužės 4 d. išvada Nr. (15/6-15)-13PR-41RN. Sprendime atsakovas pareiškėją klaidingai vadina S. C. B., (duomenys neskelbtini) – pareiškėja yra Nigerijos pilietė U. O. , gimusi (duomenys neskelbtini). Sprendimas priimtas neištyrus ir neįvertinus visų aplinkybių, neteisingai pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86, 87 straipsnių nuostatas, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėja, atvykusi į Lietuvos Respubliką, prisistatė Nigerijos pilietės U. O. vardu, teigė, jog yra gimusi (duomenys neskelbtini), asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo. Nustatant asmens tapatybę, kilo pagrįstų įtarimų, kad pareiškėja gali būti Nigerijos pilietė S. C. B., gimusi (duomenys neskelbtini), kuriai Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kvietimu buvo išduota vienkartinė Lietuvos Respublikos viza. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras, ištyręs jam pateiktas asmenų nuotraukas, nustatė ir 2006 m. vasario 24 d. išvadoje Nr. 1282 konstatavo, kad Nigerijos piliete U. O. pasivadinusios užsienietės tiriamosiose fotonuotraukose užfiksuota ta pati moteris kaip ir fotonuotraukoje, esančioje Nigerijos imtynių rinktinės narės S. C. B. anketoje Lietuvos Respublikos vizai gauti. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėja, prisistatinėdama kito asmens vardu, sukčiavo bei sąmoningai klaidino Lietuvos Respublikos pareigūnus. Nepaisant šių aplinkybių, atsakovas išnagrinėjo pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl prieglobsčio suteikimo ir nustatė, kad ji (pareiškėja) nepateikė įtikinamų įrodymų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš ją Nigerijoje dėl 1951 m. Ženevos konvencijoje „Dėl pabėgėlio statuso“ išvardintų priežasčių. Ji (pareiškėja) neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 86 straipsnio l dalies reikalavimų, todėl jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Remiantis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus turima informacija apie Nigeriją, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio, ir suteikti jai (pareiškėjai) papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos išvykimo iš kilmės šalies aplinkybės nepatvirtina pagrįstos baimės būti persekiojamai (Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 str. 1 d.), o pareiškėjos nurodyti duomenys dėl jos tapatybės, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių, būdo – nėra patvirtinti rašytiniais įrodymais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad prieglobsčio prašytoja sulaikyta 2005 m. spalio 28 d. (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. NGA0014, b.l. 9). Iki sulaikymo pareiškėja gyveno Vilniuje esančiame bute, asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančio dokumento neturėjo (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. NGA0014, b.l. 1,2, 3, 4-5, 7, 8, 14). Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos imtynių federacijos kvietimo pagrindu Nigerijos pilietei S. C. (I.) B., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos ambasadoje Egipte buvo išduota vienkartinė Lietuvos Respublikos viza (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. NGA0014, b.l. 57-59). Nigerijos pilietė S. C. (I.) B. į Lietuvą atvyko 2005 m. liepos 9 d. lėktuvu iš Maskvos (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. NGA 0014, b.l. 54-56). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras pateikė išvadą, kad prieglobsčio prašytoja, Lietuvos Respublikoje prisistačiusi Nigerijos piliete U. O. ir Lietuvos Respublikos ambasadoje Kaire vizos prašiusi Nigerijos pilietė S. C. (I.) B., yra tas pats asmuo (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. NGA 0014, b.l. 77-86). Tokie bylos duomenys, teismo teigimu, patvirtina, kad pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką laikas sutampa su Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini) vienkartinės Lietuvos Respublikos vizos Nigerijos pilietei S. C. (I.) B., gimusiai (duomenys neskelbtini), išdavimu. Prieglobsčio prašytoja atvykusi į Lietuvą dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė, o Lietuvos Respublikoje gyveno nelegaliai, iki kol buvo sulaikyta. Pareiškėjos paaiškinimai – prieštaringi, nenuoseklūs ir neįtikinami. Ji teikė klaidingus duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką būdą, priemones, taip klaidindama tyrimą. Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjos nenuoseklaus ir prieštaringo pasakojimo nevertino pareiškėjos naudai (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 str. 2 d.). Kaip matyti iš informacijos, pateiktos Rekomendacijose apie bendrą, politinę ir žmogaus teisių situaciją Nigerijoje, žmogaus teisių situacija Nigerijoje pagerėjo 1999 metais, kai buvo atkurtas pilietinis valdymas. Valdžia yra pasiruošusi spręsti smurtinių grupių, karo vadeivų, įvairių militaristinių ir kultinių organizacijų, gangsterių keliamas problemas. Prašytojams, kurie teigia bijantys dėl galimos grėsmės iš šių ir panašių grupių, Nigerijoje yra suteikta pakankamai saugumo garantijų, jie gali laisvai ir saugiai persikelti į kitą šalies dalį (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. NGA 0014, b.l. 95-113). Pareiškėja teisme pripažino, jog ji pagalbos į Nigerijos valdžios institucijas nesikreipė, taip pat nenurodė priežasčių, trukdančių jai persikelti į kitą Nigerijos dalį. Teismo nuomone, pareiškėjos teiginys, jog gentis, kuriai ji priklausė, gali ją persekioti visoje šalyje – neįtikimas, juo labiau, kad pareiškėja yra krikščionė, o jos nurodytas ritualas – genties vado laidojimas kartu su vyriausiuoju vaiku – nesuderinamas su krikščionybe. Pareiškėjos prašyme suteikti pabėgėlės statusą nurodyta rizika būti nužudytai nėra reali. Dėl šių priežasčių suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio l dalį taip pat nėra pagrindo.
Atsisakius pareiškėjai suteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pareiškėja prarado ir teisę būti Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Nigeriją nusprendė pagrįstai. Sąlygų, draudžiančių tai padaryti, nėra (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 130 str. 1 d., 2 d.). Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr.(15/6-15)-12PR-41 – teisėtas ir pagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują – pareiškėjos skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas, kaip ir atsakovas, rėmėsi 2006 m. vasario 24 d. kriminalistine ekspertize ir teigė, kad pareiškėja yra S. C. B., nors jos tikrasis vardas U. O. .
2) Teismo ir atsakovo priimti sprendimai nepagrįsti, kadangi priimti kito asmens – S. C. B. – atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinės instancijos teisme apeliantė ir jos atstovas palaikė apeliacinį skundą tais pačiais pagrindais. Naujų įrodymų nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, nes skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagristas.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai nėra pagrindo suteikti pabėgėlio statusą ir taikyti kitas apsaugos priemones (ABTĮ 57, 81, 86-87 str.).
1951 m. Konvencija ,,Dėl pabėgėlių statuso“ nustato esminį pabėgėlio požymį – ,,visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam“. Siekiant nustatyti šį požymį ar jį paneigti, būtina įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su tokios baimės įrodymais. Atsakovas, netenkindamas pareiškėjos prašymo, sprendime nurodė, kad ji nepateikė argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš ją, galimybės kilmės šalyje, dėl Ženevos konvencijoje išvardintų priežasčių, be to, prieglobsčio prašytoja siekė suklaidinti Lietuvos pareigūnus, pateikdama akivaizdžiai melagingą informaciją (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str.).
Kolegija, patikrinusi bylos faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priimant ginčijamą sprendimą, atsakovas pagal esamus įrodymus turėjo pagrindą daryti tokias išvadas. Pareiškėja neginčija šių aplinkybių nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, patikrinusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus dėl pareiškėjos tapatybės, nenustatė pagrindo, dėl kurio galima būtų padaryti priešingą išvadą, t.y. tai, kad pareiškėja yra ne S. C. B., kaip nustatyta rašytinių įrodymų (dokumentų ir kriminalistinės ekspertizės išvados) pagrindu, o kaip ji (pareiškėja) pati teigia – U. O. . Aplinkybių, kurios leistų suabejoti 2006 m. vasario 24 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 1282 (Migracijos departamento byla NGA 0014 ,,Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo“, b. l. 77-86) apeliantė ir jos atstovas nenurodė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, ir jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.