Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2023-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-309/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-15
Bylos Nr.
1A-95-309/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10788-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
V. M., ir A
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-309/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10788-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.11; 1.1.10.1; 1.2.18.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Ingai Jocienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,nuteistajam V. M., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Dobiliausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu ir 10 punktu, 6 dalimi, 8 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. M. atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. D. bei D. J., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. M. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. kovo 20 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 17.00 val., (duomenys neskelbtini), vidiniame namo kieme, iš D. K. neteisėtai įgijo svetimą, D. K. vardu išduotą AB SEB bankas SEB Mylimiausią Mastercard elektroninę mokėjimo kortelę ir ją laikė iki kol perdavė naudotis kitam asmeniui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras S. Dobiliauskas prašo Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendį pakeisti: 1) vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie V. M. Pakruojo apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę V. M. paskirti laisvės atėmimą 2 metams 10 mėnesių; 2) vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu ir 10 punktu, 6 dalimi, 8 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. M. atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Kitą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą, jog V. M. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, požymius ir yra kvalifikuota teisingai, tačiau teismas, paskyręs V. M. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir šios paskirtos bausmės, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, vykdymą atidėdamas vieniems metams, t. y. minimaliam bausmės vykdymo atidėjimo terminui, bei, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės nebendrindamas su Pakruojo apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 75 straipsnio 2 dalį ir 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį. Dėl to Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimo terminą bei bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas (BK 328 straipsnio 1 punktas).

2.2. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai V. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo minimaliam terminui – vieniems metams. Pažymi, kad V. M. ankstesniu, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas ne minimaliam, o ilgesniam laikotarpiui – dvejiems metams, todėl V. M. padarius naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, priimant nuosprendį praėjus trumpam laiko tarpui po nuteistojo išbraukimo iš Lietuvos probacijos tarnybos registro, neturėtų būti lengvinama teisiamojo padėtis ir bausmės vykdymas atidedamas trumpesniam laikotarpiui, nei tai buvo padaryta ankstesniu 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu. Vėlesniu nuosprendžiu švelninant asmens teisinę padėtį, sukuriamos prielaidos manyti, kad pakartotinai padaromi nusikaltimai yra mažiau pavojingi ir skatina asmenis nusikalsti, o tai prieštarautų baudžiamosios teisės principams, bausmės tikslams.

2.3. Kartu apeliantas pažymi, kad atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam suteikiama galimybė šios griežtos bausmės neatlikti, todėl yra svarbu nustatyti tinkamą bausmės vykdymo atidėjimo trukmę, kuri atitiktų bausmės paskirtį, skatintų nuteistąjį ilgesnį laikotarpį laikytis įstatymų ir nenusikalsti bei tokiu būdu keisti savo elgesį. Šiuos tikslus gali padėti pasiekti ir teismo nustatytas ilgesnis terminas laikytis įsipareigojimų: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Atkreipia dėmesį, kad šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką V. M. padarė išgėręs alkoholio, todėl jam ilgesniam nei minimaliam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui nustatytas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį), taip pat kartu ir kiti teismo paskirti bei ilgiau trunkantys įpareigojimai, atitiktų teisingumo ir proporcingumo principus, bei leistų ilgiau koreguoti nuteistojo elgesį siekiant bausmės tikslų.

2.4. Prokuroro nuomone, atsižvelgus į tai, kad V. M. teisiamas penktą kartą, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat atsižvelgus į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės neturėjo pakankamos įtakos nuteistajam ir visi bausmės tikslai nebuvo pasiekti, bei įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, V. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas aplinkybes, V. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas ilgesniam nei minimaliam laikotarpiui, t. y. laikotarpiui, kuris atitiktų BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo trukmės vidurkį – dvejus metus.

2.5. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to, kad V. M. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu – 2021 m. kovo 20 d., neatlikęs šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pažymi, kad naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Kadangi šiuo atveju nuteistasis V. M. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, pirmosios instancijos teismas, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, netinkamai pritaikė BK 64 straipsnio nuostatas.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti, o jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad yra pagrindas atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą ilgesniam laikotarpiui, tuomet prokuroro skundą tenkinti iš dalies ir skirti nuteistajam trumpesnį negu dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro S. Dobiliausko apeliacinis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniame skunde nuteistojo V. M. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimas neginčijami, keliamas tik nauju ir ankstesniu nuosprendžiais V. M. paskirtų bausmių subendrinimo klausimas. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju privalėjo taikyti BK 64 straipsnio nuostatas ir subendrinti nuteistajam dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, be to, nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminas turėjo būti nustatytas ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui.

Dėl bausmių bendrinimo

6. Bylos duomenimis, V. M. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas (2 t., b. l. 187–194; 3 t., b. l. 1–12). Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. 2022 m. kovo 20 d., V. M. padarė naują nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu. Tokiais atvejais naujai paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-788/2021). Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. M. 2022 m. spalio 3 d. išbrauktas iš Lietuvos probacijos tarnybos registro jam atlikus 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, skundžiamu 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu nauju ir ankstesniu nuosprendžiais V. M. paskirtų bausmių nebendrino.

7. Kaip teisingai nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nauju nuosprendžiu nuteistajam V. M. paskirtos bausmės nebendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, netinkamai pritaikė BK 64 straipsnio nuostatas, t. y. be pagrindo jų netaikė. Pažymėtina, kad naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Dėl to prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas) ir V. M. už naujai padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 4 mėnesius – iš 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

8. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą atidėjo vieniems metams ir paskyrė pastarajam pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. M. atidėti dvejiems metams, paskiriant nuteistajam tuos pačius įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

9. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

10. Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2016). Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam taikymo atsižvelgia į V. M. asmenybę, į jo dar pakankamai jauną amžių, galimybę dirbti ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą bei kitus civilinius ieškinius, į jo socialinius ryšius (turi du mažamečius vaikus), į visų jo atžvilgiu esamų civilinių ieškovų teisėtų interesų dėl žalos atlyginimo įgyvendinimą, jam būnant laisvėje ir gaunant darbines pajamas. Tačiau teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kodėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam atideda minimaliam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui – vieniems metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą teismas nepakankamai neatsižvelgė į tai, kad apysunkį nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. M. padarė būdamas anksčiau teistas keturis kartus, nusikalto ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra baustas administracine tvarka, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip teisingai akcentuota prokuroro apeliaciniame skunde, apylinkės teismas neįvertino ir to, kad ankstesniu, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 3 d., nuosprendžiu atidėjus V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ne minimaliam, o ilgesniam terminui – dvejiems metams, nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, todėl jo teisinė padėtis neturėtų būti lengvinama nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant minimaliam terminui – vieniems metams. Esant visumai nurodytų aplinkybių, sutiktina su prokuroro nuomone, kad vėlesniu nuosprendžiu švelninant asmens teisinę padėtį, sukuriamos prielaidos manyti, jog pakartotinai padaromi nusikaltimai yra mažiau pavojingi, o tai prieštarauja baudžiamosios teisės principams ir bausmės tikslams. Todėl skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas ir dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. M. atidėtinas dvejiems metams ir jam skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose numatytos pareigos: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuteistajam V. M. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, prie griežtesnės Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę V. M. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu,10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. M. atidėti dvejiems metams, ir paskirti jam pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; ir neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Boleslovas KalainisZigmas KavaliauskasVidmantas Mylė