Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Virginijos Švedienės, Vitalijos Norkūnaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 59-293 netaikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2010-03-23 nuosprendžiu V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 254 str. 1 d., 145 str. 2 d., 187 str. 1 d., 135 str. 2 d., 145 str. 1 d., 178 str. 1 d., 145 str. 2 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 165 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 metams su 101,37 Eur konfiskavimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia – 2009-09-30, bausmės vykdymo pabaiga – 2017-09-28. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2013-09-28.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-12-22 nutarimu Nr. 59-293 nutarta netaikyti nuteistajam V. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad V. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Nesutikdamas su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistasis jį skundė apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-14 nutartimi atmetė nuteistojo V. Ž. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-12-22 nutarimo. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, įvertinus ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, bei pakankamai ilgą likusios neatliktos bausmės dalį, darytina išvada, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Ž. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikę nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis V. Ž. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2010-04-02. Šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vilniaus pataisos namuose už rėžimo reikalavimų pažeidimus baustas nebuvo, vieną kartą skatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose. Šiuo metu dalyvauja asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuo 2012-04-24 dirba valgyklos darbuotoju. Įgijo 11 klasių išsilavinimą, turi apdailininko ir šaltkalvio-surinkėjo specialybes. Socialinius ryšius palaiko su broliu ir seserimis, bendrauja laiškais ir telefonu. Išėjęs į laisvę planuoja gyventi Vilniaus arkivyskupijos Caritas laikinuosiuose namuose.

Nors nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės, nes šiuo metu atlieka bausmę už dešimties nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų padarymą. Praeityje septynis kartus teistas, jam vieną kartą buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos, tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis du kartus pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Iš to seka, kad V. Ž. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, parodyto pasitikėjimo neįvertino, savo elgesio ir gyvenimo būdo nekeitė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių nuteistojo nuoširdumu. Be to, neatlikta žymi bausmės dalis, o nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką yra ne žemas, o vidutinis, t. y. 79 balai.

Sprendžiant V. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgtina į tai, kad nors drausminėmis nuobaudomis jis baustas nebuvo, tačiau bausmės atlikimo metu jis buvo pažeidęs režimo reikalavimus. Tai rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai parodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina tai, jog V. Ž. gailisi dėl praeities klaidų, nori pakeisti savo gyvenimą, būti doru Lietuvos Respublikos piliečiu, dirbti ir kuo greičiau atlyginti civilinius ieškinius. Pastarosios aplinkybės neabejotinai rodo teigiamą bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau, vertinant jas aukščiau aptartų duomenų kontekste, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistąjį šiuo metu jau galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, tik prižiūrint.

Tuo pačiu nuteistojo dėmesys atkreiptinas į tai, kad, atsisakydama taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija akcentavo teigiamus V. Ž. elgesio pokyčius bei pateikė rekomendacijas dėl jo tolimesnės socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, kurių laikydamasis nuteistasis gali įrodyti savo ryžtą pasitaisyti ir daugiau nebenusikalsti, bei nustatė kitą pakartotino svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo V. Ž. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.