Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. Z. 2010-09-28 apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešojoje vietoje - prie daugiabučio namo, esančio Vytenio g. 43, Vilnius, laiptinės, bei šio namo laiptinėje, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: be jokios priežasties, turėdamas rankoje daiktą panašų į lazdą, taip turėdamas tikslą sudaryti bauginantį įspūdį, prikibo prie K. K., neleido jai įeiti į namo laiptinę, o K. K. vis tik prasprukus pro jį į laiptinę ir jai bėgant laiptais aukštyn, jis tyčia siekdamas įbauginti pradėjo ją vytis bėgdamas iš paskos, K. K. įbėgus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena su G. I. ir užrakinus buto duris, jis nenustatytu daiktu daužydamas apgadino G. I. buto duris - 950 litų vertės, tęsdamas nusikalstamą veiką, po to, kai netrukus į laiptinę išėjo G. I. ir K. K., jis jas keikdamasis, išvadino garbę ir orumą žeminančiais žodžiais, grasino K. K. išžaginti, o G. I. nužudyti, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei G. I. padarė 950 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis V. Z., atsakydamas į teismo klausimą, paaiškino, kad dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažįsta visiškai. Be to, paaiškino, kad įvykio dieną, t.y. 2010-09-28, po darbo buvo kavinėje, o grįžo į namus išgėręs. G. I. iš anksčiau pažinojo, su ja buvo pastovūs konfliktai, ji terorizavo kaimynus. Ji jo atžvilgiu pastoviai rašė pareiškimus, buvo neįmanoma gyventi. Atsakė, kad K. K. nepažinojo, pirmą kartą tuomet matė, o įvykio metu lazdos neturėjo. Be to, jis matė kai automobiliu atvežė K. K., nes jis sėdėjo kieme. Jis tuo metu ir pasakė, kad nestatytų ne vietoje mašinos, nes žmonės čia vaikšto. Kas parvežė K. K. negali pasakyti. Į šitą jo prašymą atsakė ir vairuotojas. Po ko jie tuo metu pradėjo pyktis. Po to K. K. išlipo iš mašinos, nuėjo namo. Jis ir gi nuėjo namo, o parėjęs pavalgė. Be to, kai jis parėjo namo, tai žmona pasakė, kad laiptinėje yra perdegusi lemputė, kad buvo kaimynė atėjusi. Kadangi jam pasibaigė cigaretės, jis ėjo jų pirkti, o po to užėjo pas kaimynę. Jis kaimynei pasakė „ką čia darai, man atsibodo“. Jis jos buto durų nedaužė. Be to, jis nepamena, ar sakė kaltinime nurodytus žodžius. Jei pareigūnai taip sako, gal taip ir buvo. Taip pat atsakė, kad jis tuo metu buvo išgėręs, o kiek daug, negali pasakyti. O nuo to momento, kai parėjo namo ir iš jo vėl išėjo, truko apie 15 minučių, tiksliai laiko negali pasakyti. Tačiau jis nusimovė batus, pavalgė ir išėjo pirkti cigarečių. Be to, kai jis kalbėjo su G. I., tai vartojo necenzūrinius žodžius, nes ji irgi su juo taip kalbėjo. Tačiau realių ketinimų susidoroti su nukentėjusiosiomis nebuvo. Taip pat atsakė, kad jis nori, kad visas šis reikalas greičiau pasibaigtų, todėl prisipažįsta esantis kaltas.

Nukentėjusioji G. I. teismui paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį, jisai jos kaimynas. Šis gyvena toje pačioje laiptinėje, 5 aukšte, (duomenys neskelbtini) bute. Taigi ji gyvena toje pačioje laiptinėje, (duomenys neskelbtini) bute, vienu aukštu žemiau. Su kaltinamuoju anksčiau buvo konfliktas, tačiau ji kaltinamojo atžvilgiu sakyti netiesą priežasties neturi. 2010 metais, ji buvo savo bute, žiūrėjo televizorių, tai buvo rugsėjo 28 d. Buvo po septynių valandų vakaro, nes ji po įvykio paskambino policijai 19.45 val. Taigi į jos butą atbėgo K. K. su riksmu, po kelių sekundžių išgirdo garsų trenksmą į jos buto duris. Po to ji atbėgo prie durų, pažiūrėjo per akutę ir pamatė V. Z.. K. buvo šoke, todėl ji paklausė, kas atsitiko. Jinai jai pasakė, kad vijosi plikas vyras. Ji (G. I.) išėjo į laiptinę. Jai iš paskos išėjo K. K.. Be to ji (G. I.) pagalvojo, kad Z. spėjo užbėgti į butą. Todėl ji lipo laiptine į viršų link jo buto. Nepadariusi nei poros žingsnių, ji pamatė, jog stovi Z. su trumpikėmis ir šlepetėmis. Ji paklausė, ko šis norėjo iš šitos mergaitės. Šis pasakė, kad nori „...“ ir keiksmažodžiais ją (G. I.) išvadino. Tuo metu netoliese stovėjo vyrai iš (duomenys neskelbtini) buto. Po to ji iškvietė policijos pareigūnus. Be to, policijos pareigūnų akivaizdoje, jis jai (G. I.) grasino, sakė, kad ją sukapos. Įžeidinėjo visokiais žodžiais, todėl buvo išvežtas į komisariatą. Be to, tuo metu Z. buvo neblaivus. Atsakė, kad jos buto durys buvo metalinės. Po jų sugadinimo šių negalima pataisyti, nes jos buvo deformuotos ir jose yra keletas skylių. Tačiau ji nematė, kaip Z. į jos duris daužė. Ji tik matė per durų akutę, kad jis stovėjo prie jos durų. Tačiau pagal tai jisai keletą kartų į šias daužė. Duris sugadinus nepataisomai, jai padaryta 950 litų materialinė žala. Be to tiek kainavo (- uoja) naujos tokios durys. Taip pat atsakė, kad tos durys nepakeistos (nesuremontuotos). Be to jai Z. įžeidinėjimais padarė 1000 litų neturtinę žalą. Taip pat atsakė, kad įbėgus į butą, K. buvo šokas. Ši sakė, kad vyras, vyras apačioje prie lauko durų, čiupinėjo ir neleido jai įeiti. Be to ji sakė, kad šis jai pasakė, tu palauk, dar ateis kitas vyras. Galbūt norėjo į rūsį pakviesti. Ji sugebėjo pasprukti ir pabėgti. O ji (G. I.) išėjo į koridorių pašnekėti, ko jis norėjo iš jos mergaitės ir kodėl sudaužė duris. Kai paklausė ko nori iš mergaitės, šis pasakė „... “. O kai atvažiavo policija, jisai tada sakė „...“. Tačiau tuo metu Z. K. atžvilgiu nieko nesakė. Taip pat atsakė, kad ji (G. I.) nematė, kad tuo metu Z. ką nors rankoje būtų turėjęs. Gal Z. spėjo savo bute kažkokį daiktą paslėpti. Tačiau iš (duomenys neskelbtini) buto vyrai matė lazdą, ir K. matė lazdą. Be to, atsakė, kad kai ji pamatė per akutę Z., tai duris atidarė po 10-15 sekundžių, ir jisai buvo. Taip pat atsakė, kad kai tik ji išėjo iš buto, tai darė garso įrašą su telefonu. Įraše yra iš (duomenys neskelbtini) buto vyro balsas. Teisėjui pagarsinus garso įrašo išklotinę (1 t., 32 lapas), iš esmės atsakė, kad tai jos ir Z. pokalbis.

Nukentėjusioji K. K. teismui paaiškino, kad pažįstą kaltinamąjį iš matymo. Ankščiau šio nepažinojo. Ji rugsėjo pradžioje atsikėlė gyventi į tą butą. Išėjo išnešti šiukšlių, jisai (kaltinamasis) stovėjo prie laiptinės. Jis kažką kalbėjo rusiškai, lenkiškai. Ji vis tiek pro jį prasmuko. Jis pradėjo vytis. Be to šis turėjo kažkokį medinį daiktą. Jisai vijosi. Tačiau išėjo du vyrai, jų kaimynai, todėl kaltinamasis nebesivijo. Po to ji užėjo į butą, jis pradėjo daužyti duris. Po to G. pasakė, kuris čia. O ji (K. K.) pirmą kartą gyvenime jį (kaltinamąjį) matė. Be to jisai iš savo buto buvo išėjęs pusiau nuogas, vien tik su apatiniais. Šis šnekėjo necenzūriniais žodžiais. Atsakė, kad jis jai neleido eiti į laiptinę. Ji bandė kalbėti su juo rusiškai, tačiau ji nelabai moka rusų kalbos. Ji nesuprato, kodėl jis prie jos prikibo. Jisai stovėjo su ta lazda prie durų, kažką svaičiojo. Jis pradėjo ją vytis. Ji bėgo, nes jis buvo su lazda, ji išsigando. Taip pat atsakė, kad tuo metu buvo kiti vyrai iš sekančio buto, vienas savininkas, o kitas kur šiam padėjo ką tai remontuoti. Ji šiems pasakė, kad vejasi vyras. Prašė padėti. Po to jis (kaltinamasis) nebesivijo, o ji nubėgo į butą. Pasakė G., kad ją kažkoks vyras vejasi. Po to pradėjo daužyti duris. Kai atvažiavo policija, jai G. liepė tą vyrą atpažinti. Ji atpažino. Be to, G. su kaltinamuoju kalbėjosi, tačiau iš šio pusės buvo vien keiksmažodžiai ir koliojimasis. Taip pat atsakė, kad ji neturėjo automobilio, kai gyveno pas G.. Teisėjui pagarsinus garso įrašo išklotinę (t. 1, b. l. 32), atsakė, kad toks pokalbis, tokie žodžiai buvo iš G. ir iš Z.. Be to, pagal ją tuo metu jisai (kaltinamasis) buvo išgėręs (alkoholio). Nebeatsimena, ar sakė jisai „daragaja“. Tačiau jos atžvilgiu sakė, kai G. pasakė, ko tu norėjai. Teisėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 straipsniu, pagarsinus nukentėjusiosios K. K. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus, atsakė, kad Z. sakė žodžius „...“, o kažkurią dialogo dalį girdėjo tie kaimynai. Tačiau lauke iš Z. labiau G. atžvilgiu replikos buvo, o ne jos (K. K.) atžvilgiu.

Liudytoja J. F. teismui paaiškino, kad ji su motina buvo bute (namie). Jos išgirdo smarkų trenksmą, kažkur laiptinėje. Tačiau negali pasakyti, kad apačioje. Tuo metu tėvo (kaltinamojo) namie dar nebuvo. Po to garso jisai grįžo po 10-15 minučių. Jis grįžo išgėręs, rankose lazdos neturėjo. Tada mama pakalbėjo su juo. Jis išėjo į laiptinę, tada prasidėjo visas barnis. Atsakė, kad nežino ko tėvas išėjo į koridorių. Tačiau tėvas nebuvo nusirengęs, jis buvo su šlepetėmis, treninginėmis kelnėmis ir maike. Be to, su I. buvę barniai, ji pastoviai kabinėjosi. Gi, I. buvo išdažiusi laiptinę. Ji buvo užkabinusi jos dukrą, kad jei nemoki vaikščioti vaikščiosi sienomis. Todėl ji (liudytoja) išsigando ir tai papasakojo tėvui. Taip pat atsakė, kad koridoriuje buvo riksmai, necenzūriniai žodžiai. Šiuos sakė ir G. ir tėvas. Be to, tėvas buvo išėjęs cigarečių nusipirkti, ir negrįžo. Patikslino, kad ji girdėjo pora smūgių laiptinėje.

Liudytojas V. J. teismui paaiškino, kad įvykis vyko prieš tris metus. Tą vakarą nešė šiukšles, sutiko laiptinėje bėgančią merginą, kuri šaukė „gelbėkit, padėkit“. Po to pamatė pareinantį kaimyną (parodo į kaltinamąjį). Jis (liudytojas) jo nepraleido lipti laiptais į viršų paskui tą merginą. Po to jis (liudytojas) nulipo laiptais ir nunešė šiukšles prie konteinerio. Kai buvo laiptinėje matė, kaip mergina, atsirakinusi duris, įėjo į vidų ir užsirakino. O išėjęs į lauką, išgirdo laiptinėje duslų bumbsėjimą. Grįžęs pamatė, kad apgadintos tos durys, pro kurias įėjo mergina. Atsakė, kad įvykio metu jis (liudytojas) buvo ne vienas, su juo buvo pagalbininkas, kuris jam padėjo remontuoti, tačiau šio kontaktų dabar jau neturi. Taip pat patikino, kad mergina šaukė „padėkite, gelbėkit“. Kitų detalių jis jau neatsimena, nes po įvykio praėjo nemažai laiko. Tačiau beveik iškart po to, kai mergina prabėgo pro jį, pamatė, kad sparčiu žingsniu laiptais į viršų lipo kaltinamasis, kuris jam pasirodė normaliai apsirengęs, nieko nekalbėjo. Be to, jo su kaimynu jokio kontakto nebuvo. Tačiau, jis (liudytojas), būdamas prie konteinerio, kuris yra apie 50 m. atstumu nuo laiptinės, išgirdo triukšmą laiptinėje. Taip pat atsakė, kad jis su kaltinamuoju nekalbėjo, tai yra kai jis (liudytojas) jam laiptinėje užkirto kelią, šis ir sustojo, nebelipo į viršų. Ar kaltinamasis svirduliavo, negali pasakyti, nes nematė, o buvo jau prietema. Taip pat, atsakė, kad tuo metu, kai jis su kaltinamuoju prasilenkinėjo, šis pagalio su savimi neturėjo. Be to, kai jis (liudytojas) grįžo į laiptinę, jau buvo išėjusi kaimynė G., o kaltinamojo buto durys buvo atidarytos. Tačiau jis (liudytojas) girdėjo, kad kai G. kaltinamojo klausė, kam jis vijosi šitą merginą, tai kaimynas (kaltinamasis) rusiškai atsakė „...“. Be to, atsakė, kad mergina buvo išsigandusi, jai drebėjo rankos, nesugebėjo normaliai durų atsirakinti.

Liudytojas Romas Staniulis teismui paaiškino, kad neprisimena įvykio, šių buvę daug, todėl prašo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus. Teismui, vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu R. Staniulio duotus pareigūnui paaiškinimus, šis atsakė, kad prisiminė nagrinėjamą įvykį, patvirtina savo teismo pagarsinus parodymus. Be to, atsakė, kad motyvų, dėl ko reikia užmušti nukentėjusiąsias, kaltinamasis neišsakė. Be to, jam ir porininkui nesipriešino, tačiau daug keikėsi.

Liudytojas Atūras Voinickis teismui paaiškino, kad įvykis buvo seniai. Jis su porininku patruliavo, gavo iškvietimą, o dėl detalių, reikėtų vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. Atsimenu tik tai, kad kaltinamasis buvo girtas, agresyviai elgėsi. Teismui, vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu, pagaminus A. Voinickio ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus, atsakė, kad atsimena, kad nukentėjusiosios G. I. buto durys buvo apgadintos, jog patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus (parodymus). Be to, atsakė, kad kaltinamasis buvo agresyvus, naudojo psichologinį smurtą prieš merginą, jis buvo girtas. Mano, kad kaltinamasis tiesiog negražiai pasielgė, galbūt ir nebūtų įvykdęs savo kėslų, nes tai nelabai realu.

Liudytojas V. T. teismui paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui pasakė, kad nieko nematė, negirdėjo, nežino. Atsakė, kad G. I. buto duris matė, šios buvo nedaug aplamdytos. Tas apgadintas duris pastebėjo dienos metu, gal kai ėjo namo. Tačiau iki šiol tos durys aplamdytos. Kas galėjo tai padaryti su tomis durimis jis nematė, nežino. Patikslino, kad gali būti, jog jis tas aplamdytas duris pamatė 2010 rugsėjo mėnesį.

2010-10-04 UAB „Vilniaus durys“ pažymoje nurodyta, kad 2010-10-04 kreipėsi G. I. dėl sugadintų įėjimo durų žalos įvertinimo. Konstatuoja, kad remontuoti esamų durų neįmanoma. Adekvačių pagal technines charakteristikas durų įrengimas kainuotų 950 litų su PVM (l t, b.l. 55).

2011-01-10 buto esančio, (duomenys neskelbtini), įėjimo durų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos buto durys - duryse yra įlenkimo žymių (l t., b.l. 56-58).

2012-05-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-300(11) pateikta pokalbio stenogramos ( l t., b.l. 122-134).

Alkotesterio šaknelėje užfiksuota, kad 2010-09-28, 20.40 val. V. Z. nustatytas 2,48 promilių girtumas (11., b.l. 170).

Daiktai, turintys reikšmės šioms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) audiokasetė, 2) USB atmintinė, 3) kompaktinė plokštelė, kurie perduoti saugoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje ( 1 t.,b.l. 135-136).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. Z. neprisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau jo kaltė padarius šį pasitvirtino vieni kitus papildančiais, aktualiais kaltinimui nukentėjusiųjų G. I. teisme duotais paaiškinimais, K. K. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais ir teisme duotais paaiškinimais, liudytojų V. J. teisme duotais paaiškinimais, A. V. ir R. S. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui ir teismui duotais paaiškinimais, J. F., V. T. teisme duotais paaiškinimais, aukščiau aprašytais rašytiniais duomenimis, daiktais. Nenustatyta, kad aukščiau nurodyti asmenys dėl kokių tai priežasčių galėjo teisme kaltinamojo V. Z. atžvilgiu sakyti netiesą, kad aukščiau nurodyti rašytiniai duomenys, daiktai gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Aukščiau nurodytų asmenų aukščiau aprašyti, aktualūs kaltinimui paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs. Šie patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, o būtent, kad kaltinime nurodytoje viešoje vietoje, laiku V. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: be jokios priežasties, turėdamas rankoje daiktą panašų į lazdą, prikibo prie K. K., neleido jai įeiti į namo laiptinę, o K. K. vis tik prasprukus pro jį į laiptinę ir jai bėgant laiptais aukštyn, jis tyčia siekdamas įbauginti pradėjo ją vytis bėgdamas iš paskos. Po to K. K. įbėgus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena su G. I. ir užrakinus buto duris, jis nenustatytu daiktu daužydamas apgadino G. I. buto duris - 950 litų vertės, tęsdamas nusikalstamą veiką, po to, kai netrukus į laiptinę išėjo G. I. ir K. K., jis jas keikdamasis, išvadino garbę ir orumą žeminančiais žodžiais, grasino K. K. išžaginti, o G. I. nužudyti. Šie kaltinamojo V. Z. nuoseklūs, kryptingi veiksmai patvirtina, kad jis turėjo tikslą, siekė pažeisti viešąją tvarką ir norėjo taip veikti. Todėl teismas sprendžia, kad minėtų proceso dalyvių paaiškinimai, rašytiniai duomenys, daiktai yra V. Z. kaltės įrodymai.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu pažeidė viešąją tvarką. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo V. Z. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo V. Z. ir liudytojos J. F. teisme duoti kaltinimą neigiantys paaiškinimai neįtikinantys. Jų papasakojimai teismui paneigti visiškai aukščiau nurodytais įrodymais. Be to, J. F. teisme duoti kaltinimą neigiantys paaiškinimai neįtikinantys ir todėl, kad ši yra kaltinamojo dukra, todėl ji suinteresuota tėvui palankia bylos baigtimi.

Kaltinamojo V. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam V. Z. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bei į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytas nusikaltimas buvo tyčinis, baigtas, sukėlęs pasekmes. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis V. Z. iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas. Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. Z. skirtina bausmė – bauda.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė G. I. pareiškė civilinį ieškinį dėl 950 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Turtinis reikalavimas (jo dydis) pagrįstas byloje esančiais įrodymais (UAB „Vilniaus durys“ pažyma). Kaltinamojo V. Z. kaltė dėl turtinės žalos nukentėjusiajai G. I. nusikalstama veika padarymo įrodyta. Todėl ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – LR CK, 6.263 straipsnis). Priteistina iš kaltinamojo V. Z. nusikalstama veika padarytos 950 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios G. I. naudai. Nukentėjusioji, civilinė ieškovė G. I. pareiškė neturtinį reikalavimą, kuriuo prašo priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (LR CK 6.250 straipsnis). LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus. Pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo V. Z. kaltė padarius ir G. I. atžvilgiu nesunkų nusikaltimą. Teismui nekyla abejonių, jog G. I. dėl V. Z. nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, bei nepatogumus. G. I. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 1000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad 1000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai G. I. priteistina iš kaltinamojo V. Z. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys nusikaltimui tirti ir nagrinėti, sunaikintini, nes teismo šių niekas grąžinti neprašė (LR BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

pripažinti V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą ir už tai jį nubausti 50 (penkiasdešimties) veikos padarymo metu galiojančio MGL dydžio, t.y. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) bauda.

Į V. Z. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d. (dvi paras), kas atitinka 4 MGL dydžio baudai ir šia dalimi, t.y. 520 Lt (penkiais šimtais dvidešimčia litų) jam sumažinti baudos bausmę (dydį).

Įpareigoti V. Z. 5980 Lt (penkių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimties litų) baudą per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės G. I. civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti nukentėjusiosios G. I. naudai iš V. Z. nusikalstama veika 950 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt litų) G. I. padarytai turtinei ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) audiokasetę, 2) USB atmintinę, 3) kompaktinę plokštelę, kurie perduoti saugoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje ( 1 t., b.l. 135-136), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.