- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- e2-879-464/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01380-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo advokato A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5327-585/2015 pagal Lietuvos advokatūros ieškinį atsakovui A. M. dėl domeno vardo „advokatūra.lt“ registracijos pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Lietuvos advokatūra 2015-07-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti domeno „advokatūra.lt“ registraciją atsakovo advokato A. M. vardu negaliojančia; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo advokato A. M. 30,75 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad domeno „advokatūra.lt“ registracija atsakovo vardu turi būti pripažinta negaliojančia, kadangi domeno vardas atitinka ieškovės pavadinimą ir dėl to klaidina visuomenę, pažeidžia viešąją tvarką, ieškovės ir jos narių (advokatų) interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015-08-24 sprendimu už akių ieškinį patenkino ir pripažino domeno „advokatūra.lt“ registraciją, atliktą A. M. vardu, negaliojančia, priteisė ieškovei iš atsakovo 30,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-19 papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 1 042,63 Eur išlaidų už advokatės pagalbą atlyginimą.
Šalies argumentai
Atsakovas A. M. 2016-02-10 pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos pagal Lietuvos advokatūros 2015-07-10 pateiktą ieškinį nagrinėjimą. Šiame prašyme nurodė, kad apie civilinės bylos nagrinėjimą jis niekaip nebuvo informuotas ir dėl to negalėjo išdėstyti savo pozicijos. Pažymėjo, kad tiek sprendimas už akių, tiek papildomas sprendimas priimti atsakovo, kaip fizinio asmens, atžvilgiu, todėl jų siuntimas per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – ir EPP) negali būti laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Be to, atsakovas, kaip advokatas, neturi elektroninių bylų ir EPP sistema nuo ieškinio pateikimo iki prašymo pateikimo nesinaudojo. Prašyme išdėstė ir nesutikimo su ieškiniu motyvus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015-02-18 nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. M. pareiškimą, jį kvalifikavęs kaip pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tokį teismo vertinimą lėmė pareiškimo turinys: atsakovas nenurodė proceso atnaujinimo pagrindų, be to, prašyme nurodyti argumentai, kuriais siekiama sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Teismas sprendė, kad atsakovas, kaip advokatas, turi pareigą turėti aktyvią prieigą prie Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (CPK 175¹ str. 9 d.), todėl procesinių dokumentų į jo paskyrą išsiuntimas yra tinkamas procesinių dokumentų įteikimo būdas. Atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes, kad atsakovas byloje veikia ne kaip advokatas ar kad jis ginčo laikotarpiu neturėjo elektroninių bylų, teismas pripažino teisiškai nereikšmingomis. Kadangi prašymas dėl atsakovui už akių 2015-08-24 priimto teismo sprendimo peržiūrėjimo turėjo būti paduotas iki 2015-09-14, o atsakovas tokį pareiškimą pateikė tik 2016-02-05, teismas konstatavo, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir neprašoma jo atnaujinti, be to, tokia galimybė yra ribojama trijų mėnesių naikinamuoju terminu, skaičiuotinu nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Todėl pripažino, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo institutu pasinaudoti jau nebėra galimybės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. M. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-02-18 nutartį, 2015-08-24 sprendimą bei 2015-10-19 papildomą sprendimą; 2) atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5327-585/2015; 3) prašymą dėl proceso atnaujinimo skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka; 4) ieškovės Lietuvos advokatūros ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
1. Teismas sąmoningai neteisėtai kvalifikavo aiškiai užvardytą prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tuo galimai siekta išvengti naujos bylos pradėjimo ir jos nagrinėjimo skyrimo kitam teisėjui, todėl pripažintina neteisėta teismo sudėtis.
2. Sprendime už akių buvo nuspręstas atsakovo nuosavybės klausimas ir pasisakyta dėl trečiojo asmens - UAB „Adversus group“ materialiųjų teisių ir pareigų, kuri vienašališkai buvo pašalinta iš bylos. Nepranešimas apie bylą pažeidžia teisės būti išklausytam principą, šalių procesinių teisių lygiateisiškumą. Procesas byloje turi būti atnaujintas, nes teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą - netinkamai aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias dokumentų įteikimą šalims. Šias aplinkybes atsakovas nurodė ir prašyme dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo.
3. Pripažintina, kad egzistuoja absoliutus pagrindas panaikinti teismo priimtą sprendimą, kadangi byla buvo išnagrinėta vienai iš šalių nedalyvaujant, nors jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nebuvo tinkamai pranešta. Teismas negalėjo nešališkai išnagrinėti bylos, kadangi vertino vien ieškovės pateiktus duomenis.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovui, kaip advokatui, procesinių dokumentų įteikimas per EPP yra tinkamas įteikimas. Priešingai, atsakovas, kaip fizinis asmuo, neturi pareigos tikrinti EPP sistemos, tokios pareigos nenustato joks teisės aktas. Nepagrįstai kaip nereikšminga įvertinta ir aplinkybė, kad atsakovas, kaip advokatas, neturi elektroninių bylų.
Atsiliepimas
Ieškovė Lietuvos advokatūra atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-02-18 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti bei priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo įvardintą prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo kvalifikavo kaip prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas šiame prašyme įrodinėjo būtent sąlygas, sudarančias pagrindą sprendimo už akių panaikinimui bei nepagrindė nė vieno proceso atnaujinimo pagrindo.
2. Nepagrįsti teiginiai, kad teismas padarė teisės taikymo klaidą ir nepagrįstai procesinių dokumentų pateikimą į atsakovo (advokato) paskyrą laikė tinkamu įteikimu. Byloje sprendžiamas ginčas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo, kaip advokato, profesine veikla – domenas „advokatūra.lt“ įregistruotas advokato vardu. Be to, CPK 175¹ str. bei 2013-07-01 įsigaliojęs Teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas aiškiai reglamentuoja atsakovo pareigas, kurių neeliminuoja paskyros netikrinimo aplinkybė.
3. Skunde nepagrįstai teigiama, kad egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindai, kadangi atsakovas nepateikia jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Be to, atsakovas nėra įgaliotas ginti UAB „Adversus group“ interesų, todėl su jos teisių pažeidimų susiję argumentai atmestini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas, atskirajame skunde prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-02-18 nutartį, kartu prašo atnaujinti procesą sprendimu už akių užbaigtoje civilinėje byloje bei panaikinti pirmosios instancijos teismo joje priimtus dėl ginčo esmės sprendimus. Tačiau šioje proceso stadijoje tokių apelianto prašymų pagrįstumas nevertintinas, o apeliacijos dalyką sudaro tik pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų, atliktų sprendžiant apelianto 2016-02-10 pateikto prašymo priėmimo klausimą, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl civilinio proceso normų aiškinimo bei taikymo tik šiuo aspektu, t. y. ar apelianto prašymą pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsisakydamas jį priimti nagrinėjimui dėl pasibaigusio naikinamojo termino (CPK 287 str. 1 d.).
Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pateiktą prašymą kvalifikavo kaip pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Pirma, pats apeliantas savo pareiškimą užvardijo kaip prašymą dėl proceso atnaujinimo, o ne kaip prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Antra, nors apelianto prašymas atnaujinti byloje procesą buvo grindžiamas tik faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais, t. y. kad jam nebuvo pranešta apie prasidėjusį bylos procesą, kad ginčas dėl domeno išspręstas neteisingai, kad sprendimas dėl ginčo priimtas ir dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių bei pareigų, nenurodant konkrečių proceso atnaujinimo teisinių pagrindų iš CPK 366 straipsnyje išvardinto jų sąrašo, kas ir lėmė galimai neteisingą jo siekiamo tikslo identifikavimą, nagrinėjamu atveju aktualu dar ir tai, kad apeliantas, formuluodamas teismui adresuotą prašymą (prašymo dalyką), vadovavosi būtent CPK 366 straipsnio nuostatomis. Tokioje situacijoje pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, nepasinaudojęs trūkumų šalinimo institutu ir nepasitikslinęs, kokio gi teisinio rezultato vis tik siekia apeliantas (CPK 115 str., 370 str. 1 d.), juolab esant jau pasibaigusiam trijų mėnesių naikinamajam pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-08-24 sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminui (CPK 287 str. 1 d.), nepagrįstai iš karto atsisakė šį pareiškimą priimti. Ir nors praleisto naikinamojo termino aplinkybę pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje įvardijo, tačiau jos tinkamai neįvertino.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra labiau tikėtina, kad apeliantui jau neturint galimybės prašyti atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių pateikimo terminą, savo prašyme jis siekia būtent proceso atnaujinimo. Šiuo aspektu atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad įstatymai garantuoja kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą (CPK 5 str.), bet ji įgyvendinama laikantis tam tikros formalios visiems asmenims vienodai taikomos tvarkos. Teisės normos nustato reikalavimus pareiškimo (ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento) formai ir turiniui, nustato procedūrinius (procesinius ar ieškinio senaties) terminus, per kuriuos turi būti atliekami atitinkami teisiniai veiksmai. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo, skundo ar kito procesinio dokumento) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). Nustačius, kad yra formos ir turinio trūkumų, teismas paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju taip pat aktuali ir CPK 370 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia tokio pareiškimo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Taigi, viena vertus, besikreipiantis asmuo teismui turi tinkamai nurodyti prašymo (skundo, ieškinio) pagrindą (faktines aplinkybes) bei dalyką (reikalavimą), kita vertus, nustačius, jog pateiktas dokumentas neatitinka keliamų reikalavimų, teismas nustato terminą nustatytų trūkumų pašalinimui. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog apelianto pateiktas prašymas neatitinka prašymo atnaujinti procesą turiniui keliamų reikalavimų ar net kilus klausimui, kokių gi padarinių apeliantas siekia, turėjo pagrindą nustatyti jam terminą trūkumų šalinimui (CPK 370 str. 1 d.). Tik nustačius terminą trūkumų pašalinimui, apeliacinio teismo vertinimu, galėjo būti užtikrintas apelianto teisės būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars) įgyvendinimas. Teismų formuojamoje praktikoje taip pat pabrėžiama proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir jo reikšmė asmens teisių apsaugai, nes šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės inicijuoti kitokių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo procedūrų. Be to, šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Šių aplinkybių kontekste pripažintina, jog siekiant užtikrinti apelianto teisę į tinkamą procesą pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti tikruosius besikreipiančios šalies (apelianto) ketinimus ir jam paskirti terminą paduoto prašymo trūkumams pašalinti.
Nustačius šį skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindą, atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su proceso atnaujinimo pagrindų nustatymu, t. y. su klausimo išsprendimu iš esmės, apeliacinės instancijos teismas vertinti neturi teisinio pagrindo. Tačiau su atskirojo skundo argumentais dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo apeliantui sutiktina. Nors CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, nagrinėjamu atveju ieškinys apeliantui buvo pareikštas asmeniškai ir procesiniam dokumentai jam buvo adresuoti asmeniškai kaip fiziniam asmeniui, o ne kaip byloje dalyvaujančio asmens atstovui pagal pavedimo sutartį. Tokiu atveju tiesioginis CPK 175¹ straipsnio 9 dalies reguliavimas netaikytinas, o procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti vadovaujantis bendra taisykle, nustatyta CPK 117 straipsnyje. Priešingas interpretavimas reikštų, kad apeliantas, būdamas advokatu, bet neturėdamas prievolių savo klientams pagal jam žinomas atstovavimo sutartis, kas kelios dienos periodiškai turi tikrinti savo EPP paskyrą, kitaip gali nepastebėti jam asmeniškai adresuotų procesinių teismo dokumentų ir pavėluoti atlikti vienus ar kitus procesinius veiksmus, o tai neatitiktų protingo ir sąžiningo teisės aiškinimo taisyklės (CPK 3 str. 1 d.). Kita vertus, teismas turėjo galimybę įsitikinti, ar ginčijamo santykio antroji šalis, laiku nepateikusi atsiliepimo į jai pareikštą ieškinį, yra gavusi (susipažinusi) su jai adresuotais bylos dokumentais. Kaip matyti iš EPP duomenų, apeliantas paskutinį kartą prie EPP sistemos jungėsi 2015-06-22, t. y. iki šioje byloje 2015-07-10 pateikto jam ieškinio. Įvertinus šiuos duomenis, spręstina, jog formalus proceso normų taikymas, netgi pripažinus, kad procesiniai dokumentai apeliantui turėjo būti įteikti per EPP sistemą, negalėtų paneigti apelianto teisės būti išklausytam.
Išdėstytų aplinkybių kontekste spręstina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nevisiškai tinkamai taikius civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimo klausimus, todėl ji naikintina ir klausimas dėl apelianto prašymo priėmimo perduotinas pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir 2016 m. vasario 10 d. prašymo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.