- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-26
- Bylos Nr.
- 2-31/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. M.
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,Turto bankas”, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. B., A. B.
- Kategorijos
- 96.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2⁴⁹-639/2003 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei ,,Turto bankas”, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, G. S., J. P., A. K., M. Ž.-Z., A. A. J., D. P., J. P., notarei Daivai Lukoševičiūtei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (tretieji asmenys byloje – V. B., A. B.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 19 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo R. M. ieškinį atsakovams AB ,,Turto bankas”, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, G. S., J. P., A. K., M. Ž.-Z., A. A. J., D. P., J. P., notarei Daivai Lukoševičiūtei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas atnaujino ieškinio senaties terminą dėl 1993 m. liepos 28 d. valiutinio kredito suteikimo sutarties Nr. 82, 1993 m. liepos 29 d. turto įkeitimo sutarties, 1994 m. sausio 7 d. vykdomojo įrašo, 1994 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytinių akto, 1994 m. gegužės 31 d. turto pardavimo iš varžytinių akto, 1994 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties, 1995 m. sausio 23 d. dovanojimo sutarties nuginčijimo bei pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 1993 m. liepos 29 d. turto įkeitimo sutartį; 1994 m. sausio 7 d. vykdomąjį įrašą; 1994 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą; 1994 m. gegužės 31 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą; 1994 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. A. J. pardavė atsakovei D. P. namą, esantį (duomenys neskelbtini); 1995 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė D. P. padovanojo atsakovei J. P. namą, esantį (duomenys neskelbtini); 1997 m. sausio 29 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė G. S. padovanojo atsakovui J. P. poilsio namus, esančius (duomenys neskelbtini); 1997 m. kovo 5 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovas J. P. padovanojo atsakovei A. K. poilsio namus, esančius (duomenys neskelbtini); 1997 m. gegužės 21 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė A. K. padovanojo atsakovui M. Ž.-Z. poilsio namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pritaikius restituciją, ieškovui buvo grąžintas namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), o iš atsakovo A. A. J. priteista atsakovės D. P. naudai 15 000 Lt. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 1993 m. liepos 28 d. valiutinio kredito suteikimo sutarties Nr. 82 pripažinimo negaliojančia, motyvuodamas tuo, kad ši sutartis nebuvo sudaryta, pinigai nebuvo perduoti, dėl ko G. Mačinskienės firma neturi prievolės grąžinti 80 000 JAV dolerių akciniam kredito bankui ,,Nida“.
Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. gegužės 3 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovo parodymai, duoti baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-067-96, iškeltoje A. B., dėl pinigų, paimtų pagal valiutinio kredito suteikimo sutartį Nr. 82 iš akcinio kredito banko „Nida“, užvaldymo bei tolimesni jo veiksmai po kredito išdavimo yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog G. Mačinskienės firma, kurios atstovas yra ieškovas, kreditą gavo. Todėl teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl minėtos valiutinio kredito suteikimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Atmetus šį ieškinio reikalavimą, teismas sprendė, kad negalėjo būti tenkinami ir kiti ieškinio reikalavimai dėl vėlesnių sandorių nuginčijimo, kadangi minėti sandoriai negalėjo pažeisti ieškovo teisių ir pastarasis neteko reikalavimo teisės į jų nuginčijimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. 2005 m. balandžio 20 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. 2⁴⁹-639/2003. Nurodė, kad Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartimi (t. 6, b. l. 6-7) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės T. Žeberskienės 2003 m. rugpjūčio 1 d. bei Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Januičio 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo anksčiau minėtoje baudžiamojoje byloje (t. 6, b. l. 8-11, 12-13), kurios medžiaga buvo pagrindas ginčijamam Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui priimti, bei atnaujintas ikiteisminis tyrimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 11 d. nutartimi šį pareiškėjo prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2⁴⁹-639/2003, motyvuodamas tuo, kad pareiškimas nepagrįstas CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 5 punktu (CPK 370 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas 2004 m. gegužės 3 d. sprendime nesirėmė nei 2003 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės T. Žeberskienės, nei 2003 m. gruodžio 24 d. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Januičio nutarimais nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl pinigų, paimtų pagal valiutinio kredito suteikimo sutartį iš banko „Nida“, užvaldymo. Teismas sprendė, jog tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime yra nuorodos į minėtos baudžiamosios bylos medžiagą, nereiškia, kad teismo sprendimas buvo grindžiamas nurodytais Vilniaus apygardos prokuratūros darbuotojų nutarimais. Be to, teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2005 m. gegužės 4 d. nutarimu baudžiamasis procesas nurodytoje baudžiamojoje byloje nutrauktas (t. 6, b. l. 83-87), tai yra naujas procesinis dokumentas, kuris pagal savo prasmę yra identiškas jau panaikintiems Vilniaus apygardos prokuratūros darbuotojų nutarimams, ir kuris sukūrė naujas teisines pasekmes nurodytoje baudžiamojoje byloje. Nors vėliau šis ir šis nutarimas buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atnaujintas (t. 6, b. l. 88-89), ieškovas pirminio reikalavimo atnaujinti procesą civilinėje byloje netikslino, todėl teismas konstatavo, kad ir šios naujai paaiškėjusios aplinkybės nesuteikė galimybės pareiškėjui kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjo atstovas adv. Jonas Butkus prašo teismo nutartį panaikinti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2⁴⁹-639/2003. Prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 5 ir 9 punktuose numatytais pagrindais. Teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą apeliantas motyvuoja tuo, kad teismas nenagrinėjo proceso atnaujinimo galimybės CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkto pagrindu, nors šią normą teismas turi taikyti ex officio. Pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje buvimą apeliantas grindžia apeliacinės instancijos teismo padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida ir nurodo, kad šis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nurodo, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje bus iš naujo vertinami įrodymai, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas ginčijamame sprendime, juo labiau, kad apeliantas baudžiamojoje byloje pripažintas nukentėjusiuoju.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į atskirąjį skundą atsakovai AB ,,Turto bankas”, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, J. P., G. S. prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Procesas atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.
Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Šis principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo šalys nustato ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas atitinkamai apeliacinio ir kasacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 str.). Priklausomai nuo nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. Analogiškai, laikantis minėtų bylų nagrinėjimo teismuose principų, taikomas ir bylos proceso atnaujinimo institutas, tai yra bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus (CPK 369 str.). Šalies nurodytas bylos proceso atnaujinimo faktinis pagrindas nulemia prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo ribas. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog teismas ex officio (savo iniciatyva) turi patikrinti prašymo pagrįstumą CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pagrindais.
Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindė CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 5 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu yra panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. Šį prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartimi buvo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės T. Žeberskienės 2003 m. rugpjūčio 1 d. bei Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Januičio 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-067-96, iškeltoje A. B., dėl pinigų, paimtų pagal valiutinio kredito suteikimo sutartį Nr. 82 iš akcinio kredito banko „Nida“, užvaldymo, kurios medžiaga buvo pagrindas pareiškėjo ginčijamam Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 3 d. sprendimui priimti. Kaip matyti iš bylos duomenų, baudžiamasis procesas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-067-96 Vilniaus apygardos prokuratūros 2005 m. gegužės 4 d. nutarimu buvo nutrauktas (t. 6, b. l. 83-87). Ir nors minėtas nutarimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas vėl atnaujintas (t. 6, b. l. 88-89), teisėjų kolegija, pabrėždama, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo ribas apibrėžia proceso atnaujinimo faktinis pagrindas, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto pagrindu, nes Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės T. Žeberskienės 2003 m. rugpjūčio 1 d. bei Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Januičio 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimai, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą, panaikinti, o prašymo patikslinti pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nepateikė. Be to, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 3 d. sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas rėmėsi visa baudžiamosios bylos Nr. 10-1-067-96 medžiaga, o ne tik minėtais Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnų nutarimais, kaip teigia apeliantas. Šiuo metu minėtoje baudžiamojoje byloje yra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, apeliantas turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
Atskirajame skunde apelianto atstovas nurodo dar vieną proceso atnaujinimo pagrindą – CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punktą, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tačiau apeliaciniame skunde negalima reikšti naujų reikalavimų, kurie nebuvo išdėstyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CPK 312 str.), todėl teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su proceso atnaujinimu CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija kartu išaiškina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatytu terminu ir tvarka kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pagrindais. Pagal CPK 368 straipsnio pirmąją dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Naikinamasis terminas šiam prašymui pateikti nustatytas anksčiau minėto straipsnio antrojoje dalyje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.