Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Romui Mackevičiui, kaltinamojo K. Ž. gynėjui advokatui Grigorijui Leonovui, kaltinamosios E. Ž. gynėjai advokatei Ingridai Samoškienei, nukentėjusiosios O. P. atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pil., nevedęs, 7 kl. išsilavinimą, teistas 2002 m. rugsėjo 10 d. pagal 1961 m. BK 271 str. 1 d. 5 mėn. l. atėmimo ir bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; teistas 2003 m. rugpjūčio 28 d. pagal BK 178 str. 2 d. 4 mėn. l. atėmimo. Paskirtą bausmę 1961 m. BK 64 str. subendrinus su 2002 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu skirta bausme paskirta 8 mėn. l. atėmimo bausmė ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; teistas 2004 m. rugpjūčio 23 d. pagal BK 178 str. 1 d. 4 mėn. l. atėmimo. Paskirta bausmė 1961 m. BK 64 str. tvarka subendrinta su 2003 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo; teistas 2004 m. rugsėjo 29 d. pagal BK 284 str. 1 d. 6 mėn. l. atėmimo; teistas 2004 m. lapkričio 12 d. pagal BK 214 str., 300 str. 1 d., 178 str. 1 d. Paskirtos bausmės BK 63 str. 1,8 dalių tvarka subendrintos su 2004 m. rugpjūčio 23 d. ir 2004 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir paskirta 1 m. 2 mėn. l. atėmimo bausmė. Iš bausmės atlikimo vietos paleistas 2005 m. balandžio 7 d. BK 77 str. pagrindu 6 mėn. 16 d. lygtinai prieš terminą, teistumai neišnykę, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.;

E. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini) raj., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvė, LR pil., išsituokusi, turintis pagrindinį išsilavinimą, teista 1995 m. balandžio 24 d. pagal 1961 m. BK 228 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; teistumas išnykęs; nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini)., kaltinama pagal BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. balandžio 4 d. apie 20.10 val., apsvaigęs nuo alkoholio kaltinamasis K. Ž., tikslu sumušti A. Ž., kartu su asmeniu, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, daužydamas bei išstūmęs bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) buto duris, kartu su juo bei kaltinamąja E. Ž. patekęs į vidų, įžūliais ir vandališkais veiksmais ir elgesiu, dėl menkavertės priežasties kartu su asmeniu, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, mušė ir spardė ant žemės gulintį A. Ž., sumušdamas ir sužalodamas jam galvos kairę smilkininę sritį, kairę veido pusę bei, viršijęs išankstinio susitarimo ribas, tyčia sudavęs smūgį beisbolo lazda A. Ž. per galvą ir juo padaręs poodines minkštųjų audinių kraujosruvas dešinėje smilkininėje srityje ties ausies kaušelio viršutine dalimi bei dešinio smilkinkaulio lūžį, nueinantį į pamatą su kraujo išsiliejimu dešinėje momeninėje smilkininėje srityje, tyčia iš chuliganiškų paskatų nužudė A. Ž., nes, šiems sužalojimams komplikavusis galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu bei vėliau prasidėjusiu abipusiu plaučių uždegimui, 2007 m. balandžio 9 d. A. Ž. mirė.

Kaltinamoji E. Ž. 2007 m. balandžio 4 d. apie 20.10 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kaltinamajam K. Ž. ir asmeniui, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, daužant bendrabučo, esančio (duomenys neskelbtini) duris, dėl menkavertės priežasties bendrabučio koridoriuje šaudydama iš dujinio pistoleto, o jiems minėtas duris išstūmus, patekusi į vidų, asmeniui, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą ir kaltinamajam K. Ž. vartojant prieš A. Ž. smurtą, viešoje vietoje – dėl menkavertės priežasties šaudydama prie mušamo ir spardomo A. Ž. veido pridėtu dujiniu pistoletu, bendrabučio kambaryje Nr. 202, įžūliais ir vandališkais veiksmais bei elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, elgėsi įžūliai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešėją tvarką.

Kaltinamasis K. Ž. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2007 m. balandžio pradžioje, jam begeriant alų, paskambinęs R. B. ir pasakęs, jog kažkokie tai vyrai nori sumušti sūnų, paprašė pagalbos. Jam su liudytoja E. V. ir kaltinamąja E. Ž. nuėjus į bendrabutį, rado jo laiptinėje su beisbolo lazda rankoje belaukiantį R. B.. Iš jo sužinojo, kad norėję vaikui buteliu į galvą suduoti vyrai, užsidarė bute. Paėmęs iš R. B. beisbolo lazdą ir daužydamas ja bei abu spardydami į duris, o E. Ž. šaudydama iš dujinio pistoleto, jie keturiese į nurodytą butą įsiveržė. Įsiveržus į butą, R. B. parodė į vieną iš vyriškių ir jie abu puolė jį. Jis, pribėgęs prie jau nukritusio vyriškio, spardė šį į galvą. Ar mušė jį ir rankoje turėta beisbolo lazda, neprisimena, bet to neneigia. Prisimena, kad tuo metu E. Ž., prikišusi prie to vyriškio veido dujinį pistoletą, šaudė. Tikslo vyriškį nužudyti, neturėjo.

Kaltinamoji E. Ž. kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad, jai geriant alų su K. Ž. ir R. B. sugyventine, paskambinęs R. B. pasakė, jog prie laiptinės kažkas grasina sumušti jo vaiką. Nuėję į laiptinę ir radę joje R. B., jie jėga pateko į butą, kur R. B. spardė, o kaltinamasis K. Ž. beisbolo lazda mušė bei spardė nukentėjusįjį A. Ž.. Ji, eidama į laiptinę, pasiėmė dujinį pistoletą ir, nuėjusi, juo šaudė tiek bendrabučio koridoriuje, tiek ir pridėjusi ginklą prie A. Ž. veido bendrabučio kambaryje Nr 202.

Buvęs šios bylos kaltinamasis R. B., duodamas parodymus teisme, kaltu taip pat prisipažino pilnai ir parodė, kad nukentėjusį A. Ž. sumušė kartu su kaltinamuoju K. Ž. už tai, kad jam su mažamečiu sūnumi lipant laiptais, šis pagrasino rankoje turėtu buteliu trenkti jo vaikui per galvą. Po tokio grasinimo jis vaiką nunešė ir paliko kaimynei o pats, pasiėmęs beisbolo lazdą, paskambinęs savo sugyventinei bei kaltinamajam K. Ž. ir pakvietęs juos pagalbon, norėjo tuos vyriškius tik primušti ir pagąsdinti. Atbėgus kitiems kaltinamiesiems ir jo sugyventinei, jis ir kaltinamasis K. Ž., išmušė duris ir jie visi keturi įsiveržė į butą, kur K. Ž. A. Ž. mušė beisbolo lazda ir spardė, jis jį taip pat mušė ir spardė, o E. Ž., pridėjusi prie A. Ž. veido, šaudė iš dujinio pistoleto.

Nukentėjusi O. P. (buvusi B.) parodė, kad 2007 m. balandžio 4 d. apie 20 val. buvo pradėtos daužyti spardyti jos buto durys. Taip pat buvo šaukiama, jog užmuš. Namuose buvo ji su trim mažamečiais vaikais, josios sugyventinis A. Ž. ir pažįstamas A. S.. Spyna neišlaikė, durys lūžo, A. S. atsidariusių durų buvo prispaustas prie sienos, o A. Ž. nuvirto, bet ir vėl atsikėlė. Į butą įsiveržė K. Ž., R. B., E. V. ir E. Ž.. Kaltinamasis K. Ž., rankoje turėta beisbolo lazda trenkė A. Ž. per galvą, o E. Ž., nukreiptu į A. Ž. galvą pistoletu, šovė. A. Ž. nugriuvo ant dešinio šono. Kaltinamasis K. Ž. beisbolo lazda sudavė jam dar kelis kartus į galvos kairę pusę, R. B. A. Ž. spardė, o kaltinamoji E. Ž. dar kartą iššovė. Po to K. Ž. beisbolo lazdą atidavė R. B., o pats, priėjęs prie ant grindų gulinčio A. Ž. galvos, dar 2-3 kartus padu smūgiavo šiam į galvą. Prašytą priteisti 2.141 lt A. Ž. laidojimo sumą prašo sumažinti 1000 lt, nes tiek atlygino jai kaltinamojo K. Ž. artimieji bei priteisti jai 1.141 lt turtinei žalai atlyginti. Taip pat nurodo, kad dėl A. Ž. nužudymo ji patyrė ir 50.000 lt neturtinę žalą, kurią taip pat prašo priteisti.

Liudytojas A. S. parodė, kad įvykio dieną jam su A. Ž. lipant laiptais, šis apsižodžiavo su R. B.. Po to, jam su A. Ž. nuėjus į tualetą ir ten rūkant, R. B. įbėgo su beisbolo lazda rankoje ir užsimojo ant A. Ž.. Jis atsistojo tarp jų ir A. Ž. mušti neleido. R. B. aprimo ir išėjo, o jie abu grįžo pas A. Ž. į kambarį. Netrukus prasidėjo durų daužymas. Spyna neišlaikė. A. Ž. nukrito ant grindų. Prasidėjo šūviai. Jis taip pat gavo 5 ar 7 smūgius. Dėl dūmų, nematė kas ir ką darė, bet išeidamas iš buto, matė, jog A. Ž. guli ant grindų.

Liudytoja L. G., parodė, kad įvykio metu ji matė 202 buto duris daužančius ir grasinančius užmušti girtus kaltinamuosius. K. Ž. rankoje buvo beisbolo lazda ir jis ja daužė duris, kaltinamoji E. Ž. šaudė iš dujinio pistoleto, R. B. daužė ir spardė duris, o bute Nr. 202 girdėjosi vaikų klyksmas.

Liudytojai G. J. ir E. J. parodė, kad, įvykio dieną jiems pagal iškvietimą atvykus į vietą, jautėsi dujų kvapas, o kambary ant žemės gulėjo sumuštas vyriškis. Nukentėjusi tvirtino, jog tų asmenų, kurie sumušė, nėra, jog jie pabėgo, nors K. Ž., E. Ž. ir R. B. buvo šalia.

Teismo medicinos specialisto išvados aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad 2007 m. balandžio 9 d M. Ž. mirė dėl vienu trauminiu poveikiu padaryto dešinės smilkinininės pusės sumušimo bei dešiniojo smilkinkaulio sulaužymo, kurie, kraujui išsiliejus virš kietojo smegenų dangalo dešinėje momeninėje-smilkininėje srityje, komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu bei apipusiu plaučių uždegimu.

Tuo pačiu teismo medicinos aktu taip pat konstatuota, kad kitais dviem trauminiais poveikiais M. Ž. buvo padaryti sumušimai su poodinėmis ir minkštųjų audinių kraujosruvomis kairėje veido pusėje, smakre bei žande ir abiejose smilkininėse pusėse ties ausimis.

Duomenys byloje rodo, kad iki šio įvykio tarp visų kaltinamųjų ir mirusiojo A. Ž. jokių tarpusavio santykių bei konfliktų nebuvo. Pasak kaltinamojo K. Ž., ketinimas prieš A. Ž. pavartoti smurtą ir jį sumušti, kilo po to, kai asmuo, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, pasiskundė, jog du vyrai norėjo sumušti jo sūnų. Akivaizdu, kad toks smurto prieš A. Ž. vartojimo pretekstas (asmens, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, pasakymas, jog A. Ž. norėjo sumušti) buvo menkavertis, nes realiai jokie smurto veiksmai prieš vaiką pradėti naudoti nebuvo ir tarp A. Ž. bei R. B. kilęs incidentas užsibaigė tik pagrasinimu. Po jo R. B. nunešė vaiką pas kaimynę, o A. Ž. su liudytoju A. S. nuėjo į tualetą. Įvykio eiga rodo, kad tam, jog tuo pagrindu, t.y. norėjimo sumušti pagrindu, prieš A. Ž. pavartotų smurtą, kaltinamasis K. Ž. kartu su asmeniu, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, išmušė A. Ž. gyvenamos vietos bendrabutyje, duris ir, tame bute buvusių nukentėjusios ir josios vaikų akivaizdoje, beisbolo lazda mušė bei mušė ir spardė ant grindų gulintį A. Ž.. Kaltinamųjų ir nukentėjusios O. P. parodymai rodo, kad, patekę į vidų, A. Ž. mušė ir kaltinamasis K. Ž., ir asmuo, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, tačiau beisbolo lazda į galvą smūgius jam sudavė tik kaltinamasis K. Ž.. Asmens, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, teigimu, jis, padedamas kitų kaltinamųjų, sumušimu siekė A. Ž. tik pamokinti. Noro bei susitarimo jį nužudyti, nebuvo. Duomenys byloje rodo, jog A. Ž. mirė dėl dešiniojo smilkinkaulio linijiniu sulaužymu sukelto kraujo išsiliejimo dešinėje momeninėje-smilkininėje srityje virš kietojo galvos smegenų dangalo, nuo trauminio poveikio lazda ar panašių savybių daiktu į dešinę smilkininę sritį. Šis A. Ž. padarytas sužalojimas smūgiui ranka ar koja, nebūdingas. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad asmuo, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, kartu su kaltinamuoju K. Ž. smurtaudamas prieš A. Ž., beisbolo lazdos ar kitokio panašių savybių daikto, neturėjo ir nenaudojo ir jis A. Ž. mušė rankomis bei spardė, tad neginčytina, jog tarp 2007 m. balandžio 9 d. kaltinamojo K. Ž. veiksmų – smūgio beisbolo lazda į A. Ž. galvos dešiniąją smilkininę sritį sudavimo bei po 2007 m. balandžio 9 d. suduoto smūgio į galvą kilusių pasekmių – A. Ž. mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Suduodamas smūgius beisbolo lazda į galvą, kaltinamasis A. Ž. suprato, savo neteisėtų veiksmų pavojingumą, numatė, kad tokie jo veiksmai yra pavojingi ne tik mušamo A. Ž. sveikatai, bet ir jo gyvybei. Vadinasi, jis negalėjo nenumatyti ir to, kad dėl beisbolo lazda į galvą suduoto smūgio A. Ž. gali ir mirti. Pagal faktines aplinkybes kaltinamasis K. Ž. turėjo realią galimybę A. Ž. beisbolo lazda per galvą mušti bei spardyti tol, kol užmuš, bet to nedarė. Byloje duomenų, rodančių, kad mušdamas A. Ž., kaltinamasis K. Ž. siekė jį nužudyti, nėra, todėl daroma išvada, kad, nors A. Ž. mirties jis ir nenorėjo, bet beisbolo lazda sudavęs smūgį į galvą, galimam A. Ž. gyvybės atėmimui jis buvo abejingas. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikaltimą (BK 24 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju susitarimas sumušti A. Ž. tarp kaltinamųjų pasireiškė konkliudentiniais veiksmais ir kilo spontaniškai. Duomenų, kad A. Ž. būtų norėjęs ar ketinęs užmušti ir asmuo, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, nėra, tad neginčytina, jog kaltinamojo K. Ž. veiksmai nužudant A. Ž. yra padaryti viršijus susitarimo ribas. Nei iki įvykio, nei įvykio metu kaltinamasis K. Ž. su A. Ž. nekonfliktavo. Asmens, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą pasakymą, jog A. Ž. norėjo sumušti jo sūnų, galima laikyti tik menkaverte priežastimi. Dėl menkavertės priežasties, nukentėjusios O. P. ir trijų jos mažamečių vaikų akivaizdoje ant žemės gulinčio A. Ž. mušimas beisbolo lazda bei spardydamas, rodo chuliganiškas kaltinamojo paskatas. Dėl menkavertės priežasties mušdamas ir spardydamas A. Ž. nukentėjusios ir trijų mažamečių vaikų akivaizdoje, jis jį iš chuliganiškų paskatų nužudė tyčia netiesioginės tyčios forma. Kaltinamojo A. Ž. padarytą nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., kaip tyčinį A. Ž. nužudymą padarytą iš chuliganiškų paskatų. Jojo veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. jo chuliganiškas paskatas, minėta kvalifikacija pilnai apima. Kaltinamojo K. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. laisvės atėmimo bausmė buvo numatyta nuo 5 iki 20 metų, o 2007 m. liepos 21 d., įsigaliojusi BK 129 str. 2 d. 8 p. redakcija laisvės atėmimą numato nuo 8 iki 20 metų. Akivaizdu, kad naujoji šio straipsnio redakcija kaltinamojo K, Ž. teisinę padėtį pasunkino, tad jo nusikalstamos veikos kvalifikavimas galimas tik pagal iki 2007 m. liepos 21 d. galiojusą BK 129 str. 2 d. 8 p. redakciją.

Kaltinamojo K. Ž. parodymai apie tai, jog beisbolo lazda jis mirtino smūgio į A. Ž. galvos dešinę smilkininę sritį nesudavė, vertinami kritiškai. Duomenys byloje rodo, kad beisbolo lazda A. Ž. mušė tik kaltinamasis K. Ž.. Duomenų, kad įvykio metu A. Ž. beisbolo lazda būtų mušę ir kiti asmenys, nėra, kaip kad nėra ir duomenų, jog A. Ž. būtų buvęs sumuštas iki kaltinamojo K. Ž. smūgių beisbolo lazda jam sudavimo, todėl minėti jo parodymai ir vertinami kritiškai.

Liudytojos L. G. ir nukentėjusios O. P. parodymai rodo kad kaltinamoji E. Ž. tiek bendrabučio koridoriuje, tiek ir A. Ž. kambaryje, iš baimės verkiant trims nukentėjusios O. P. vaikams, šaudė iš dujinio pistoleto. Pasak asmens, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, parodymų, nukentėjusios duris jam su kaltinamuoju K. Ž. daužant ir spardant, kaltinamoji E. Ž. šaudė iš dujinio pistoleto. Išstūmus duris ir patekus į vidų, asmuo, prieš kurį byla išskirta į atskirą tyrimą, mušdamas ir spardydamas A. Ž., nežymiai sutrikdė jam sveikatą, kaltinamasis K. Ž., mušė beisbolo lazda per galvą bei spardė, o kaltinamoji E. Ž., prikišusi dujinį pistoletą prie A. Ž. veido, šaudė. Kaltinamoji E. Ž., dėl menkavertės priežasties, šaudydama bendrabučio koridoriuje bei šaudydama kambaryje nukentėjusios ir trijų jos mažamečių vaikų akivaizdoje mušamam A. Ž. prikištu prie veido pistoletu, demonstravo niekinantį požiūrį į aplinkinius, parodė aiškų visuomenės negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą bei elgėsi iššaukiančiai. Dėl bendrabutyje sukelto triukšmo, buvo sutrikdyta jo gyventojų rimtis. Tai rodo liudytojos L. G. parodymai apie josios išgąstį bei bendrabutyje sukeltą triukšmą ir sutrikdytą jo gyventojų rimtį. Neginčytina, jog šaudydama bendrabučio koridoriuje, kaltinamoji E. Ž. sutrikdė viešėją tvarką ir rimtį, o, šaudydama prie A. Ž. veido pridėtu pistoletu, ji taip pat elgėsi chuliganiškai, tad ši josios padaryta nusikalstama veika laikytina viešosios tvarkos pažeidimu ir kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d..

Kaltinamieji K. Ž. ir E. Ž. kaltais pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tad jų prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo K. Ž. artimiesiems atlyginus nukentėjusiai O. P. dalį turtinės žalos, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas ir dalies turtinės žalos atlyginimas savo noru.

Dėl menkavertės priežasties, asmeniui, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, elgiantis chuliganiškai, t.y. daužant ir spardant nukentėjusios kambario duris bei mušant, spardant A. Ž. ir padarytais sužalojimais nežymiai sutrukdžius jam sveikatą, kaltinamoji E. Ž. tuo metu šaudė dujiniu pistoletu bendrabučio koridoriuje, o, išstūmus buto duris, ir prikišusi pistoletą mušamam A. Ž. prie veido. Tokiais veiksmais ji elgėsi įžūliai, rodė nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams, trikdė tvarką bei rimtį. Įvykio eiga rodo, kad tokius josios veiksmus įvykio vietoje lėmė spontaniškumas ir josios susitarimas su asmeniu, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, pasireiškęs konkliudentiniais veiksmais. Šaudydama pistoletu, ji pritarė įvykio vietoje atliekamiems veiksmams ir, kartu su asmeniu, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, buvo daromų veiksmų, pažeidžiant viešąją tvarką, bendravykdytoja. Tai reiškia, jog ji veikė bendrininkų grupėje, tad nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje laikomas josios atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis K. Ž. savo smurtiniais veiksmais viršijo konkliudentinio susitarimo „pamokyti A. Ž.“ ribas. A. Ž. mirė ne nuo bendrų kaltinamųjų ir asmens, prieš kurį byla išskirta į atskirą tyrimą veiksmų, bet nuo vieno kaltinamojo K. Ž. jam beisbolo lazda į galvos dešinę smilkininę sritį suduoto smūgio. Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupės buvimą rodo ne mažiau, kaip dviejų asmenų susitarimas daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamą veiką. Šiuo atveju tokie faktiniai duomenys nenustatyti. A. Ž. nužudymo vykdytoju buvo tik jis vienas, todėl iš kaltinimo kaltinamajam K. Ž. inkriminuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje, šalinama.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems apsvaigimas nuo alkoholio nors ir inkriminuotas, bet atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintas. Kaltinamųjų K. Ž. ir E. Ž. parodymai rodo, jog iki nusikalstamų veikų padarymo, jie vartojo alkoholinius gėrimus. Kaltinamuosius K. Ž. ir E. Ž. įvykio metu buvus apsvaigusiais nuo alkoholio matė ir nukentėjusioji O. P. bei liudytojai A. S. ir L. G.. Vadinasi, nusikalstamas veikas abu jie tikrai padarė būdami apsvaigusiais nuo alkoholio. Šiuo konkrečiu atveju, būtent girtumas ne tik sustiprino, bet ir nulėmė agresyvius abiejų kaltinamųjų veiksmus, neadekvačią jų reakciją į asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, nurodytą priežastį, jiems abiem nedariusią jokio poveikio ir buvusią menkaverte, tad akivaizdu, kad, būtent girtumas ir nulėmė tiek kaltinamojo K. Ž., tiek ir kaltinamosios E. Ž. nusikalstamus veiksmus, todėl apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam K. Ž. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; į jo sunkumo pobūdį; į teisiamojo asmenybę (teisiamas ne pirmą kartą, baustas administracine tvarka, ankstesni teistumai neišnykę, niekur nedirbo); į tai, kad jo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei dalies turtinės žalos atlyginimas savo noru, o sunkina nusikaltimo padarymui įtakos turėjęs apsvaigimas nuo alkoholio; į nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes; į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę ir jo šeimyninę padėtį.

Ankstesni K. Ž. teistumai neišnykę, tad, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jam skirtina reali įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė.

Skiriant bausmę kaltinamajai E. Ž. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; į jo sunkumo pobūdį; į teisiamosios asmenybę (ankstesnis teistumas išnykęs, administracine tvarka nebausta); į tai, kad josios atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, o sunkina nusikaltimo padarymui įtakos turėjęs apsvaigimas nuo alkoholio bei nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje; į nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes; į kaltinamosios amžių, sveikatos būklę ir josios šeimyninę padėtį.

Nusikaltimo padarymo aplinkybės bei tai, kad kaltinamosios E. Ž. atsakomybę lengvina viena aplinkybė, o sunkina – dvi, jai skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau, įvertinus tai, kad E. Ž. padarytas nusikaltimas, nesunkus, kad josios teistumas išnykęs ir ji viena išlaiko keturis mažamečius vaikus, yra pagrindas manyti, kad jai paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas. Kaltinamosios E. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 str.2 d. redakcija numatė, kad, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą teismas turi privalomai paskirti vieną ar kelis ar kelis įpareigojimus. 2007 m. birželio 28 d. įstatymu pakeista BK 75 str. 2 d. redakcija įpareigoja teismą, atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, nuteistajam paskirti BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Akivaizdu, jog naujosios redakcijos BK 75 str. 2 d. sunkina nusikalstamą veiką padariusios kaltinamosios E. Ž. teisinę padėtį ir negali būti jai taikoma, todėl, atidedant kaltinamajai E. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jai taikoma senoji BK 75 str. 2 d. ir skiriamas vien tik teismo įpareigojimas be sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.

A. Ž. dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2007 m. balandžio 9 d. buvo gydomas VŠĮ Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninėje ir Kauno medicinos universiteto klinikose. Valstybinei ligonių kasai jo gydymas kainavo 2591, 70 lt. Ieškinys pagrįstas ir tenkinamas. CK 6.280 str. suteikia teisę asmeniui, atlyginusiam kito asmens padarytą žalą, išsiieškoti ją iš kaltininko. A. Ž. buvo gydomas ir mirė dėl kaltinamojo K. Ž. nusikalstamų veiksmų, tad ir jo gydymo išlaidas valstybei atlyginti privalo kaltinamasis K. Ž., todėl šis ieškinys tenkinamas pilnai.

Duomenys byloje rodo, jog A. Ž. palaidojo jo motina O. D., tad ji ir įgijo teisę į laidojimo išlaidų atlyginimą. O. D. jos turtinius interesus dėl laidojimo išlaidų atlyginimo byloje pagal notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti įgaliojo nukentėjusią O. B. (dabartinę P., t.1, b.l. 99). Įgaliojimo turinys rodo, jog O. B. (dabartinė P.) įgaliota buvo atstovauti ne savo, bet O. D. interesus. Vadinasi, O. P. prašymas priteisti jai A. Ž. laidojimo išlaidas, nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, tad turėtos laidojimo išlaidos priteistinos ne P., bet O. D., kurios interesus O. P. įgaliota tik atstovauti, naudai. Išminusavus iš turėtų laidojimo išlaidų valstybės išmokėtą laidojimo pašalpos dalį, O. D. buvo likusi neatlyginta 2.141 lt. laidojimo išlaidų suma. O. P. teigimu, dalį laidojimo išlaidų, t.y. 1000 lt kaltinamojo K. Ž. artimieji atlygino, tad O. D. neatlyginta liko 1.141 lt laidojimo išlaidų suma. A. Ž. nužudė kaltinamasis K. Ž., tad jis ir privalo atlyginti likusią neatlygintą laidojimo išlaidų dalį, todėl 1.141 lt suma O. D. priteistina tik iš kaltinamojo K. Ž..

Nukentėjusioji O. P. (buvusi B.) prašo priteisti jai 50,000 lt neturtinės žalos, motyvuodama tai tuo, kad ji su nužudytuoju A. Ž. kartu gyveno, buvo jo sugyventinė ir buvo nuo jo trečiame nėštumo mėnesyje. Be to, kartu gyvenant, A. Ž. išlaikė ir 3 josios nepilnamečius vaikus. Durų daužymas ir išvertimas, sukeltas triukšmas, šaudymas ir A. Ž. spardymas jos bei josios mažamečių vaikų akivaizdoje sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją bei psichologiškai traumavo ne tik ją, bet ir josios mažamečius vaikus. Vaikų jautrumas padidėjo, jų miegas tapo neramus, jie buvo išsitempę ir jautė baimę, jiems buvo teikiama psichologinė pagalba bei rekomenduota kreiptis į Vaikų raidos centrą. CPK 6.250 str. 1 d. įpareigoja teismą, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. A. Ž. mirties metu nukentėjusi O. P. (buvusi B.) tikrai buvo nuo jo nėščia. Tai patvirtina 2007 m. balandžio 26 d. išrašas iš dokumentų, konstatavęs nukentėjusiai 18 savaičių nėštumą (t.1, b.l. 93). Pasak liudytojų A. S. ir L. G., O. P. ir A. Ž. sugyventiniais buvo apie 6-8 mėnesius. Tą patį teigia ir O. P.. Mušant, spardant, šaudant ir nužudant nukentėjusios sugyventinį A. Ž., nukentėjusi ir josios mažamečiai vaikai tikrai patyrė išgąstį, stresą ir dvasinį sukrėtimą. Neginčytina, jog, būdama nėščia, netekusi sugyventinio, kuris kartu su ja prižiūrėjo tris josios mažamečius vaikus, nukentėjusi patyrė ir dvasinius išgyvenimus. K. Ž. kaltė pasireiškė netiesioginės tyčios forma. Jo padaryto nusikaltimo pasekmės nepataisomos. Kaltinamasis K. Ž. neturtinę žalą atlyginti sutinka. Nukentėjusios teigimu, jai moralinė žala atsirado ne tik dėl sugyventinio mušimo ir spardymo, bet ir dėl vykusio šaudymo. Bylos duomenys rodo, kad be kaltinamojo K. Ž., A. Ž. mušė bei spardė ir asmuo, prieš kurį bylą išskirta į atskirą bylą, o šaudė kaltinamoji E. Ž.. Iš kaltinamosios E. Ž. neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusi nereikalauja, o byla prieš R. B. yra išskirta į atskirą tyrimą, tad, įvertinus CK 6.250, 6.282, 6.283 str. reikalavimus, A. Ž. nužudymo aplinkybes, kaltinamojo K. Ž. turtinę padėtį, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, taip pat tai, kad neturtinės žalos dydį nukentėjusi O. P. grindžia ir kitų asmenų nusikalstamais veiksmais, taip pat tai, kad nukentėjusi su A. Ž. sugyventiniais buvo gan trumpą laiką, tai, kad po A. Ž. mirties tepraėjus trims mėnesiams ji ištekėjo už kito, kuris ir įrašytas vaiko, kurio šios nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji laukėsi, tėvu, akivaizdu, jog nukentėjusios O. P. ieškinys kaltinamajam K. Ž. yra aiškiai per didelis, tad mažinamas iki 10.000 lt ir tai sumai tenkinamas.

Daiktiniai įrodymai – 2 vienetai tūtelių ir beisbolo lazda, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai du vienetai dujinių šovinių bei E. Ž. nusikalstamos veikos darymo metu naudotas dujinis pistoletas, yra nusikalstamos veikos darymo įrankis, todėl BK 72 str. pagrindu yra konfiskuotini ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini ginklų fondui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 299, 302 straipsniais, 303 str.1 ir 2 d.

nusprendžia:

K. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 8 p.(redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 21 d.) ir nubausti jį laisvės atėmimu dvylikai metų ir šešeriems mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2008 m. birželio 16 d.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2007 m. balandžio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2008 m. birželio 15 d. įskaitytinai.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti suėmimą.

E. Ž. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir nubausti ją laisvės atėmimu vieneriems metams.

Taikyti BK 75 str.(redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 21 d.), bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir įpareigoti nuteistąją E. Ž. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į bausmės atlikimą įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2007 m. balandžio 12 d. iki 2007 m. balandžio 14 d. įskaitytinai.

Kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų paėmimo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkintini civilinius ieškinius ir iš kaltinamojo K. Ž. priteisti 1.141 lt (tūkstantį šimtą keturiasdešimt vieną litą) nužudyto A. Ž. motinai O. D. bei 10.000 lt (dešimt tūkstančių litų) – neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiai O. P..

Daiktinius įrodymus –– 2 vienetus tūtelių ir beisbolo lazdą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktinius įrodymus du vienetus dujinių šovinių bei nusikalstamos veikos darymo įrankį - E. Ž. nusikalstamos veikos darymo metu naudotą dujinį pistoletą, BK 72 str. pagrindu konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini ginklų fondui.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o nuteistajam K. Ž. nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Respublikos Apeliaciniam teismui per šį Apygardos teismą.