- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-34-366/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- L. M., ir D
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
- 23.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal L. M. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Į paskirtą bausmę L. M. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. liepos 25 d. įskaitytinai.
Pinigams, kratos metu paimtiems iš L. M. – 390 Eur, saugomiems Panevėžio apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, dalis pinigų – 40 Eur konfiskuota Valstybės naudai, kitus pinigus – 350 Eur grąžinti L. M..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmestas.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir D. G., tačiau apeliacinis skundas dėl šio asmens nepaduotas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė 374,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys, kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 15,0%) ir 0,708 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios dalį, tai yra, 0,136 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 2023 m. balandžio 25 d., apie 17 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), namo bendrose patalpose už 40 eurų neteisėtai pardavė D. G., o likusią dalį – 0,572 g psichotropinės medžiagos – amfetamino bei 374,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), neteisėtai toliau laikė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2023 m. balandžio 25 d., nuo 23 val. 50 min., iki 2023 m. balandžio 26 d., 01 val. 00 min., atliktos kratos metu, visos šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį ir L. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sutrumpinti iki 2 metų.
2.1. Cituojant BK nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamame nuosprendyje tik formaliai nurodyta, kad skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadijas, kaltinamųjų asmenybes, veikų aplinkybes. Nors teismas nurodė, kad L. M. turi priklausomybę narkotinėms ir psichotropinėms medžiagomis, gydosi, tačiau skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokią įtaką nusikalstamai veikai padaryti ši priklausomybė turėjo.
2.2. Atkreipiamas dėmesys, kad bylos duomenimis L. M. daugiau kaip 10 metų turi priklausomybę dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kas patvirtina, jog jis narkomanas. Teigiama, kad narkomanija apibrėžiama kaip elgesys, kai žmogus praranda gebėjimą kontroliuoti narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimą. Narkomanas gali norėti nustoti vartoti, narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, tačiau jam tai sunku padaryti, nes šias medžiagas nustojus vartoti, narkomanui prasideda abstinencijos sindromas, kurio požymiams malšinti (slopinti) netgi būtina medikų pagalba.
2.3. Nurodoma, jog pagal bylos duomenis L. M. buvo sulaikytas 2023 m. balandžio 25 d. 23.40 val., sulaikymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų (4 t., b. l. 1, 127, 128). Po sulaikymo L. M. pasireiškė psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo (abstinencijos būklė). Dėl šio būklės 2024 m. balandžio 28 d. L. M. buvo suteikta skubi medicininė pagalba (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Mano, kad tai rodo, jog L. M. yra priklausomas nuo įvairių psichiką veikiančių medžiagų.
2.4. Teigiama, kad nors L. M. neabejotinai daug metų yra narkomanas, tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą jis pasiryžo esminiams pokyčiams atsikratyti priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų. 2024 m. kovo mėnesį kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios reabilitacijos centre teikiama moralinė bei materialinė pagalba priklausomiems asmenims, stiprinama priklausomybe sergančių asmenų motyvacija blaiviai gyventi, formuojamos naujos vertybės. L. M. kreipėsi į ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą su prašymu leisti jam išvykti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Priklausomybės ligų psichosocialinę reabilitacinę bendruomenę, tačiau prokuroras jam neleido išvykti iš gyvenamosios vietos ir pradėti gydytis.
2.5. Paskyrus L. M. kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu, L. M. kreipėsi (duomenys neskelbtini), kur jam buvo pradėta teikti reikiama medicininė-psichiatrinė-psichologinė pagalba (duomenys apie tai byloje yra). Nors L. M. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis ir toliau lankosi pas specialistus, kas patvirtina jo tvirtą pasiryžimą atsikratyti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų. Mano, kad šie duomenys patvirtina, jog nusikalstamą veiką L. M. padarė būdamas priklausomas nuo įvairių psichiką veikiančių medžiagų, kurias vartojo nuolat, todėl teismas, svarstydamas L. M. klausimą, turėjo ne formaliai nurodyti, kad L. M. „stengiasi keisti gyvenimo būdą“, tačiau įvertinti ir tai, kad ir pati nusikalstama veika padaryti asmens, kuris negali visiškai kontroliuoti savo elgesio dėl psichiką veikiančių medžiagų, todėl teismas turėjo tai įvertinti kaip žmogaus medicininę-psichologinę problemą, kuri turi būti atitinkamai sprendžiama taikant įvairias sveikatos-socialines priemones, o ne vien tik teisines, o juo labiau skiriant griežtą laisvės atėmimo bausmę.
2.6. Teigiama, kad nors skundu nėra prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir L. M. skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei tai numatyta straipsnio sankcijoje, tačiau įvertinus skundžiamame nuosprendyje paminėtas ir šiame skunde nurodytas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes, yra pagrindas švelninti L. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki sankcijoje numatyto minimumo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, pažeisdamas bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punkto pagrindu.
3. Teismo posėdyje nuteistasis L. M. ir jo gynėjas advokatas A. Šukaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas, tačiau nesutinkama su paskirtos bausmės dydžių.
7. Skundžiamu nuosprendžiu L. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima skirti bausmė – laisvės atėmimas nuo dviejų iki aštuonerių metų. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo argumentus, nuteistojo asmenybę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam L. M. bausmės dydį, bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog L. M. padarė vieną sunkų nusikaltimą. Veika tyčinė, baigta. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog šią veiką jis padarė turėdamas neišnykusi ir nepanaikintą teistumą. Kaltinamasis L. M. administracine tvarka baustas (4 t., b. l. 121-125). Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir tai, kad L. M. turi priklausomybę narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, tačiau gydosi (5 t., b. l. 45-47, 87-89), pradėjo dirbti (5 t., b. l. 85), dėl ko teismas padarė išvadą, jog minėti duomenys rodo, jog jis stengiasi keisti savo gyvenimo būdą ir skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima minimaliai.
9. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 27 straipsnio pakeitimas, priimtas 2024 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. XIV-2573. Naujoji BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog „Teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.“ Tai reiškia, kad nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertina tai, kad L. M. yra penkis kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas pilnametis. Du kartus teistas už narkotinių medžiagų platinimą. Teistumai nėra išnykę. Tai rodo, kad nuteistasis sistemingai daro nusikalstamas veikas. Visos veikos yra tyčinės ir pasikartojančios. Skundžiamu nuosprendžiu jis jau trečią kartą nuteistas už narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimą. Todėl laikytinas recidyvistu. Šioje dalyje keisti pirmos instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
10. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2024 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. XIV-2573 yra pagrindas peržiūrėti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, t. y. panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto straipsnio 4 dalis numato, jog jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
11. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad L. M. iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Pastebėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų dėl nusikalstamos veikos padarymo matyti, kad teismas konstatuoja, jog L. M. iš esmės pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigia, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis laikė turėdamas tikslą jas platinti. L. M. teigė, kad narkotinę ir psichotropinę medžiagą laikė namuose asmeniniam vartojimui, D. G. psichotropinės medžiagos platinimo atvejis buvo vienkartinis. Akivaizdu, kad nuteistasis nuoširdžiai dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė nepagrįstai buvo pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti, kas sudarytų pagrindą skundžiamą nuosprendį keisti šioje dalyje. Visgi manytina, kad tai pasunkintų nuteistojo padėtį, todėl nesant prokuroro skundo sunkinančiais pagrindais, teisėjų kolegija neturi pagrindo pašalinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dėl ko, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.
12. L. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kai BK 260 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytos bausmės vidurkis 5 metai. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kad nustatyta viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, nėra teisinio pagrindo skirti BK 260 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą minimalu bausmės dydį. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, pažeidė BK įtvirtintus bausmės skyrimo reikalavimus ir paskyrė per griežtą bausmę. Pastebėtina, kad teismas paskyrė švelnesnę bausmę, nei būtų paskirta bausmė nesant pripažintos atsakomybės lengvinančios aplinkybės. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių L. M. turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė, byloje nenustatyta. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kad L. M. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir šią priklausomybę gydosi, nedaro jo mažiau pavojingu visuomenei ir nesudaro pagrindo jam švelninti paskirtą bausmę. Į jo priklausomybę būtų pagrindas atsižvelgti tuo atveju jei jis narkotines ir psichotropines medžiagas laikytų tik savo reikmėms, tačiau jis nuteistas už šių medžiagų platinimą. Tai, kad pats nuteistasis yra priklausomas nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų niekaip nepateisina to, kad jis tas medžiagas platina kitiems asmenims.
13. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundu nėra prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir L. M. skirti švelnesnę bausmę, tačiau 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2024 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. XIV-2573 yra pagrindas yra pagrindas spręsti dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Naujoji BK 54 straipsnio 3 dalies redakcija numato, jog jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Naujoji BK 75 straipsnio 4 dalies redakcija numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
14. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu L. M. yra nuteistas už vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, L. M. atitinka formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimo svarstymui.
15. Pastebėtina, kad esant įstatymą numatytiems formaliems pagrindams, esminė sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (naujoji BK 75 straipsnio 5 dalies redakcija).
16. L. M. padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą. Nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, kad iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir viena sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Iki nusikalstamos veikos padarymo L. M. turėjo neišnykusi teistumą už analogiškos veikos padarymą. Praeityje L. M. buvo taikytos ir švelnesnės bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas. Be to, L. M. teisiamas jau ne pirmą kartą už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kas rodo didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės nepakeitė L. M. elgesio ir neprivertė laikytis visuomenėje priimtinų elgesio ir moralės normų. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti, atidėjus L. M. paskirtos bausmės vykdymą, nes tai prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria be kita ko siekiama ir sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl L. M. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas.
17. Apibendrinant tai kas išdėstyta, teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo L. M. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. M. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.