- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-22
- Bylos Nr.
- II-333-269/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00405-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. A.
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
dalyvaujant institucijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – Institucija), atstovei vyriausiajai specialistei Daliai Maleckaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios Vilniaus r., Avižienių sen., Pikutiškių k., Grybų g. 4A, 2021 m. liepos 1 d. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2021-06-17 nutarimo Nr. NZT-ANR_N-1173-2021 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK Nr. 21132868379 (toliau-bylos Nr. ROIK Nr. 21132868379) pakeitimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau-NŽT Vilniaus rajono skyrius) vyriausiasis specialistas A. M. 2021-05-04 T. A. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-307-2021 (toliau-protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 110 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad 2021-02-01 12 val. buvo atliktas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą vietoje. Atlikus žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašius 2021-02-12 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-43-(14.48.78.), nustatyta, kad žemės sklypą (kadastro Nr. 4103/0100:466) juosiančios tvoros (vakarinėje pusėje medinė, pietinėje - vielos tinklo) užima laisvą valstybinę žemę ir privačius žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) situacija nuo 2018 metų atlikto patikrinimo (2018-04-04 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-134-(14.48.78.)) nepasikeitė, tik pietinėje pusėje laisvoje valstybinėje žemėje atsirado papildoma vielos tinklo tvora, atlikti matavimai GPS imtuvu ir fotofiksacija.
Žemės sklypo (kadastro Nr. 4103/0100:466) vakarinėje pusėje tvoromis užimta laisvos valstybinės žemės dalis, kai užėmimo plotas sudaro 0,0045 ha (t. y. 45 kv. m), žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinėje pusėje tvoromis užimta laisvos valstybinės žemės dalis, kai užėmimo plotas sudaro 0,0180 ha (t. y. 180 kv. m), ir dar piečiau užimta privataus žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kai užėmimo plotas sudaro 0,0020 ha (t. y. 20 kv. m), ir privataus žemės sklypo, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), dalis, kai užėmimo plotas sudaro 0,0010 ha (t. y. 10 kv. m), t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tvoromis laisvos valstybinės žemės ir privačių žemės sklypų dalių suminis užėmimo plotas sudaro 0,0255 ha (t. y. 255 kv. m).
Nustatytos faktinės aplinkybės, kad naudojama valstybinė žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo parduota, išnuomota ar kitaip perduota naudotis. Protokole konstatuota, kad toks žemės naudojimas pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau-Įstatymas) 21 straipsnio 7 punkto reikalavimus (teismo bylos lapai 122-124).
Surašant protokolą, kartu buvo surašytas ir administracinis nurodymas (toliau-administracinis nurodymas), kuriuo T. A. (toliau – ir Pareiškėja), buvo siūloma iki 2021-06-06 sumokėti 150 eurų baudą (teismo bylos lapai 122-124).
Šalies argumentai
T. A. neįvykdžius administracinio nurodymo, byla Nr. ROIK Nr. 21132868379 buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Patarėjo M. Š. Skundžiamu nutarimu Nr. NZT-ANR_N-1173-2021 T. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubausta 430 eurų dydžio bauda ir Skundžiamas nutarimas išsiųstas jai paštu (teismo bylos lapai 7-8, 118, 125-128).
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas T. A. skundas dėl jai skirtos nuobaudos sušvelninimo. Skunde paaiškino, kad Skundžiamas nutarimas priimtas neobjektyviai, formaliai, neatsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o būtent, kad formuojant P. N. ir jo šeimai sklypus nebuvo atsižvelgta į jos interesus, nors gyvena savo sklype nuo 1988 m., o P. N. nuo 2000 m.
Jos žemės sklypas buvo išpirktas 1993 m., kuris buvo įregistruotas Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje su nustatytomis koordinatėmis, kurias vėliau formuojant žemės sklypus P. N. buvo pakeistos, dėl to turėjo daryti iš naujo planą, nors po vyro J. A. netikėtos mirties 2000 m., dokumentus paveldėjimui buvo pridavusi į kadastro registro tarnybą. Iki mirties visą susijusią su žeme ir joje esančiais statiniais, dokumentaciją tvarkė pats velionis vyras J. A..
Formuojant P. N. ir jo šeimos nariams sklypus, jau tuo metu jos žemės sklypą juosė vielos tinklo tvora, palei miško kontūrą, nuo laukinių žvėrių, taip pat gyveno ir gyvena šuniukai.
Taigi tvora įrengta anksčiau negu atsirado kaimynas P. N.. Minėta tvora buvo įrengta jos mirusio vyro J. A. dar 1988 m., suformuotoje valstybinėje nuomojamoje žemėje ir išpirktoje žemėje. Palei šią tvorą ir per ją, vėliau buvo suformuoti P. N. ir jo šeimos nariams sklypai, pažeidžiant jos interesus. Tuo metu niekas nesidomėjo tvora.
Turi filmuotą medžiaga, kaip 2008 m. matininkai atlieka matavimus prie pietinėje pusėje esančios tvoros ir per ją, kur vėliau buvo suformuoti sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau minėtų sklypų projekto plane pietinė laikina vielos tinklo tvora pažymėta, kaip neįeinanti į sklypus (duomenys neskelbtini) ir Nr(duomenys neskelbtini), o randasi už šių sklypų ribų. Formuojant buvusio miško teritorijoje žemės sklypus P. N., kurios jis vėliau padovanojo savo dukrai E. N.- P. ir sūnui L. N., jos nebuvo pasiteirauta ar ji neprieštarauja, kad vietoj miško būtų iškastas tvenkinys ir stovėtu pastatai, tuo būdų buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, nes savo sklypą vyras paėmė dėl gamtovaizdžio, o būtent sklypą supo miškas, tai matyti pagal senas ,,geoportal” nuotraukas. Palei naujai suformuotus sklypus, kurių vietoje buvo miškas, palei šį mišką apie 1988 m. velionis vyras J. A. įrengė šulnį ir nuo miško pastatė vielos tinklo tvora, kad į sklypą nepatektu laukiniai gyvūnai ir iš sklypo nepabėgtu šuniukai. P. N. pažadėjo atsodinti mišką, o vietoj to iškasė tvenkinį ir pastatė namą, kaip mano tyčia kerštaudamas, kai pradėjo kelti pretenzijas, dėl išpūdyto miško ir užgrobto nuomojamo 15 a žemės ploto. P. N. suformavo savo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribas per jos metalinio tinklo tvorą.
Minėti sklypai buvo suformuoti jai nežinant ir tokiu būdu vielos tinklo tvora atsidūrė sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šių sklypų detaliajame plane, kuris buvo sudarytas UAB ,, (duomenys neskelbtini) ”, vielos tinklo tvora, šulnys, nebuvo pažymėti, kaip esantis P. N. sklypuose (dabar E. N.-P.), o esantis už jo ribų. Taigi buvo klastojami duomenys ir dokumentai. Tvora stovi nuomojamoje 15a žemėje už kurią mokėjome 20 metų mokesčius, tūrių tai patvirtinančius dokumentus. Mokėjo kiekvienais metais žemės nuomos mokestį. Prieš tai mokesčius mokėjo velionis vyras J. A.. 15a žemę jiems valstybė nuomavo aplink jų išpirktą sklypą, kurį iš visų pusių supo miškas ir kurį visa laiką prižiūrėjo. Mokėjo mokesčius už valstybinę nuomojamą žemę, kaip dabar išaiškėjo kurios nėra. Žemė yra ta pati prekė, jeigu už ją moki, tai ją ir turi turėti, šio atveju pinigai už prekę (žemę) buvo sumokėti, o prekės (žemės) neturi. Taip pat be nuomojamos valstybinės žemės, jai nežinant buvo neteisėtai nusavinta dalis išpirktos namų valdos žemės, kurią sudarė 2759 m ², taigi iš jos buvo pavogta dalis žemės, už kurią buvo sumokėti pinigai. Jai nežinant buvo pakeistos išpirkto žemės sklypo, bendro ploto 2759 m ², koordinates ir ribos, dėl to buvo priversta iš naujo daryti kadastrinius matavimus.
Kaimynas R. V., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje įlindęs į jos sklypą 0.93 m, kaimynas P. N. šiaurinėje pusėje įlindęs į jos sklypą 0.71 m ir šiaurinėje pusėje, tik kitoje vietoje, 2.32 m.. Taigi išpirktas sklypas vakarinėje pusėje sutrumpėjo vietoje 41,46 m į 40,90 m, taip pat atsitraukė nuo elektros stulpo, liko laisvas plotas kurio nesinaudoju apie 2 m². Tokių būdu apie 30 metų nesinaudojo visu išpirktos žemės plotu.
Darė naujus kadastrinius matavimus, kadangi kaimynai pasisavino dalį išpirktos žemės ploto, tačiau dabar išaiškėjo, kad matininkas E. Š. neįtraukė nuo kelio esančią vakarinėje pusėje tvorą su naujomis koordinatėmis, o įtraukė tvoras su naujomis koordinatėmis, kurias pastatė kaimynai nusavinę dalį išpirktos žemės. Matininkas E. Š. tokius veiksmus motyvavo tuo, kad kaimynų tvoros pastatytos ant jos išpirktos žemės yra įregistruotos registre ir jis koordinačių nekeis, o nuo kelio esančios tvoros koordinatės nekeis į naujas faktines, nes tai jam neleido padaryti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius.
Dabar vėl priversta daryti naujus kadastrinius matavimus ir Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai sako, kad matininkas E. Š. galėjo įtraukti valstybinėje žemėje, vakarinėje pusėje, stovinčią tvorą, kurios matavimai ir jos išsidėstymas buvo suderinti 2000 metais su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi. Mano, kad tai padaryta tyčia. Neleidžiama vienu metu sutvarkyti dokumentus, tikriausiai norima, kad ji turėtų daugiau išlaidų. Ji yra pensininkė ir jau dėl šių žemės tvarkymo klausimų įlindo į skolas. Jos pensija yra 268 Eur. Nežino, kodėl 2000 metais po vyro mirties nunešus visus turimus dokumentus paveldėjimui į Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybinę įmonės Vilniaus filialą buvo įregistruotas tik gyvenamasis namas, be žemės.
Šiuo metu vėl atliekamas matavimas laisvo žemės ploto 0,0210 ha, esančio rytinėje ir pietinėje pusėje, kurį juose vielos tinklas. Matavimus atlieka Valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyrius. Pasiteiravus, kodėl dabar neįtraukta vakarinėje pusėje esanti tvora į dabar vykdomą projektą, buvo informuota, kad šiai tvorai bus reikalingas dar vienas atskiras projektas, ką prieš tai galėjo padaryti vienu metu darydamas naują sklypo projektą matininkas E. Š.. Dabar gaunasi, kai ji sąžiningai su valstybe atsiskaitinėjo, papuolė į nesąžiningų kaimynų pinkles. Vyras tvarkė visus dokumentus, o kai netikėtai mirė ji pasiliko nežinioje. Po vyro mirties tvarkė paveldėjimui dokumentus ir buvo įsitikinusi, kad viskas sutvarkyta. Niekas per tuos 20 metų iš valdininkų neužsiminė, kad išpirkta žemė neįregistruota.
Šiuo metu pietinėje pusėje esanti vielos tinklo tvora yra patraukta iš sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta tvora buvo patraukta atšilus orams. Patraukti pietinėje pusėje esančią tvorą nežinant ribas neįmanoma, nes Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai nepastato riboženklių, pagal kurios galima būtų orientuotis, o kiti gali suklaidinti, kaip pasielgė matininkas E. Š.. Matininkas E. Š. pasinaudojo tuo, kad ji pagyvenusi moteris ir nesigaudą planuose. Šiuo metu riboženkliai pastatyti aiškiai, kurios pastatė Valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus darbuotoja. Prašo pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos (teismo bylos lapai 2-5).
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. 2021-08-02 atsiliepime Nr. 48PD-109-(14.48.137E.) (toliau-atsiliepimas) į skundą nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-09-30 gavo E. N.-P. skundą dėl valstybinės ir privačios žemės savavališko užėmimo (duomenys neskelbtini), kur nurodė, kad pareiškėja yra savavališkai užėmusi valstybinę ir privačios nuosavybės teise valdomą žemę bei jos neatlaisvina nuo 2015 metų.
Pareiškėjai pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo Nr. 44/2040121 duomenis bei NŽT Vilniaus rajono skyriuje esančią informaciją, nuosavybės teise priklauso 0,2759 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)
Taip pat pažymėtina, kad žemės sklypas (kadastro Nr.; (duomenys neskelbtini)) suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastriniai matavimai registruoti nuo 2016-11-17.
Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-12-23 įsakymu Nr. lP-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“, NŽT Vilniaus rajono skyrius organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę.
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021-02-01 atliko žemės sklypo (kadastro Nr. 4103/0100:466) naudojimo patikrinimą vietoje. Atlikus žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašius 2021-02-12 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-43-(14.48.78.), nustatyta, kad žemės sklypą (kadastro Nr. 4103/0100:466) juosiančios tvoros (vakarinėje pusėje medinė, pietinėje - vielos tinklo) užima laisvą valstybinę žemę ir privačius žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), situacija nuo 2018 metų atlikto patikrinimo (2018-04-04 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-134-(14.48.78.) nepasikeitė, tik pietinėje pusėje laisvoje valstybinėje žemėje atsirado papildoma vielos tinklo tvora, atlikti matavimai GPS imtuvu ir fotofiksacija.
Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinėje pusėje tvoromis užimta laisvos valstybinės žemės dalis, kai užėmimo plotas sudaro 0,0045 ha (t. y. 45 kv. m), žemės sklypo (kadastro Nr(duomenys neskelbtini)) pietinėje pusėje tvoromis užimta laisvos valstybinės žemės dalis, kai užėmimo plotas sudaro 0,0180 ha (t. y. 180 kv. m), ir dar piečiau užimta privataus žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kai užėmimo plotas sudaro 0,0020 ha (t. y. 20 kv. m), ir privataus žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kai užėmimo plotas sudaro 0,0010 ha (t. y. 10 kv. m), t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. 4103/0100:466) tvoromis laisvos valstybinės žemės ir privačių žemės sklypų dalių suminis užėmimo plotas sudaro 0,0255 ha (t. y. 255 kv. m), kas objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališko žemės užėmimo) požymius.
Pažymėtina, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos Įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos, kuriose numatyta, kad „žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: <...> savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų <...>.
Pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021-04-19 raštu Nr. 48SD-5567-(14.48.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti“ buvo pakviesta į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir protokolo surašymui.
NŽT Vilniaus rajono skyrius surašė protokolą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį - savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas (redakcija, galiojusi iki 2021-07-01). Protokole pagal surašytą nurodymą pareiškėja turėjo sumokėti 150,00 eurų baudą. Protokolo vienas egzempliorius buvo NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021-05-04 raštu Nr. 48SD-6517-(14.48.104.) „Dėl administracinio nusižengimo protokolo“ išsiųstas pareiškėjai. Pareiškėja administracinio nurodymo sumokėti baudą nevykdė. Byla Nr. ROIK Nr. 21132868379 buvo išnagrinėta 2021-06-17 ir priimtas Skundžiamas nutarimas kuriuo pareiškėjai skirta 430 eurų bauda.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savarankiškai užėmė ir naudojo valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad Pareiškėja, nuo 2018 metų žinodama, kad neteisėtai naudojasi 0,0255 ha ploto valstybinės žemės ir privačių žemės sklypų dalimi, nesiėmė jokių veiksmų ir neatlaisvino valstybinės žemės ir privačių žemės sklypų užimto ploto, pašalindama tvorą.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, akivaizdu, kad pareiškėja turėjo aiškiai suvokti, kad naudojasi jai nuosavybės teise nepriklausančiu 0,0255 ha valstybinės žemės ir privačių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotu.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui (bonus pater familias), turi būti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos.
Taip pat pabrėžtina, kad pareiškėja po 2015-11-13 ir 2018-03-15 NŽT Vilniaus rajono skyriaus atliktų patikrinimų aiškiai žinojo ir suprato, kad nuo 2015 metų savavališkai naudojasi privačių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadatrso Nr. (duomenys neskelbtini)) plotu, o nuo 2018 m. ir valstybinės žemės dalimi. Taigi, 2021-02-01 pakartotinai patikrinus vietoje pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir NŽT Vilniaus rajono skyriuje įvertinus patikrinimo metu gautus bei NŽT Vilniaus rajono skyriuje esančius duomenis, pagrįstai buvo konstatuota, kad padarytas aukščiau minėtas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas.
Pažymėtina, kad pareiškėja nors ir neatliko jokių aktyvių veiksmų (netvėrė tvoros, savo skunde nurodo, kad tvorą tvėrė velionis vyras J. A.), siekdama pasinaudoti valstybinės ir privačios žemės dalimi, tačiau pareiškėjos priešingi teisei veiksmai pasireiškė neveikimu, kai 2015-11-13 sužinojusi apie savavališkai (be teisėto pagrindo) užimtu privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, vėliau 2018-03-15 sužinojusi apie savavališkai (be teisėto pagrindo) užimtą valstybinės žemės ir taip pat privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, nesiėmė jokių veiksmų pažeidimams pašalinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas teismui yra atmestinas kaip nepagrįstas (teismo bylos lapai 132-135).
Teismo posėdyje T. A. palaikė skundą ir prašė jame nurodytų motyvų pagrindu jį tenkinti (teismo bylos lapai 140-143, 167-171, 188-191).
NŽT Vilniaus rajono skyriaus atstovė Dalia Meleckaitė teismo posėdyje palaikė savo atsiliepimą ir prašo nutarimą palikti galioti, o skundą atmesti (teismo bylos lapai 140-143, 167-171, 188-191).
Liudytojas A. A. teismo posėdyje parodė, kad su Skundžiamo nutarimo turiniu mama T. A. sutinka, tačiau nesutinka su nuobaudos rūšimi. 1993 m. buvo atliktas geodezinis matavimais. Kai 2000 m. atėjo mokestis mokėti nuomos mokestį už 15 arų, jie ir galvojo, kad jie moka už tą valstybinę žemę, jie tą mokestį mokėjo 20 metų. Dabar per N. einančius žemės sklypuose esančius stulpelius su tinkline tvora jie patraukė. Dabar pateikė visus dokumentus tam, kad išpirkti valstybinę žemę kurioje stulpeliai su tinkline tvora ne patraukė (teismo bylos lapai 140-143).
Skundas tenkintinas iš dalies. Likusoje dalyje skundas netenkintinas.
Pagal Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
Pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Šiuo atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir T. A. kaltės nėra.
Nacionalinės žemės tarnybos įgalioti pareigūnai kruopščiai patikrino analizuotiną situaciją ir pagrįstai užfiksavo padarytą administracinį nusižengimą. Skundu tik prašoma pakeisti Skundžiamą nutarimą ir dėl tam tikrų aplinkybių, dėl kurių teismas pasisakys žemiau, skirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Iš teismo bylos ir joje esančios bylos Nr. ROIK Nr. 21132868379 medžiagos matyti, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra daugiau nei 65-eri metai, būtent 74 metai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Patarėjas M. Š. Skundžiame nutarime nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-02-01 atliko pakartotinį patikrinimą ir 2021-02-12 užregistravo žemės naudojimo aktą Nr. 48ŽN-43-(14.48.78). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypą (kadastro Nr. 4103/0100:466) juosiančios tvoros (vakarinėje pusėje medinė, pietinėje - vielos tinklo) užima laisvą valstybinę žemę ir privačius žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), situacija nuo 2018 metų atlikto patikrinimo (2018-04-04 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-134-(14.48.78.)) nepasikeitė, tik pietinėje pusėje laisvoje valstybinėje žemėje atsirado papildoma vielos tinklo tvora, atlikti matavimai GPS imtuvu ir fotofiksacija. Akto dalyje ,,Nustatyti pažeidimai“ nurodyta, kad užimta laisva valstybinė žemė ir privatūs žemės sklypai. Žemės sklypo tvoromis laisvos valstybinės esmės ir privačių žemės sklypų dalių suminis užėmimo plotas sudaro 0,0255 ha.
Vilniaus apygardos prokūratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės S. G. 2021-01-26 nutarime Nr. 2.VI-6 pasisakyta dėl Pareiškėjos dėl žemės mokesčio mokėjimo, o ne dėl žemės užimimo pagrįstumo ir teisėtumo (teismo bylos lapai 174-176).
Protokole ir Skundžiame nutarime nurodytos žemės užėmimo faktas konstatuojamas pastatyta tinkline tvora (toliau-tvora) NŽT Vilniaus rajono skyriaus: žemės naudojimo patikrinimo akte 2015-11-16 Nr. 48ŽN-512 (14.48.78.) su matavimo schemomis ir fotolentelėmis; žemės naudojimo patikrinimo akte 2021-02-12 Nr. 48ŽN-43 (14.48.78.) su matavimo schemomis ir fotolentelėmis; žemės naudojimo patikrinimo akte 2018-04-04 Nr. 48ŽN-134 (14.48.78.) kuriame pažymėta, kad Pareiškėja dalyvavo šiame patikrinime.
Tvora pastatyta 1988 m.
Pareiškėjos žemės sklypas su atliktais geodeziniais matavimais įregitruotas Nekilnuojamojo turto registre 2016 m.
Apie žemės užėmimo faktą ir tvoros pašalinimą iš užimtos žemės NŽT Vilniaus rajono skyrius informuodavo Pareiškėją siunčiant pranešimus: 2015-12-14 Nr. 48SD-14078- (14.48.104); 2021-04-19 Nr. 48SD-5567- (14.48.104); 2021-05-04 Nr. 48SD-5567- (14.48.104).
Teismas sutinka su atsiliepime išdėstytu argumentu, kad, nors Pareiškėja, neatliko jokių aktyvių veiksmų (netvėrė tvoros, o ją nuo 1988 m. tvėrė velionis vyras J. A.), siekdama pasinaudoti valstybinės ir privačios žemės dalimi, tačiau daro trunkamąjį nusižengimą neveikimu, t.y. ji, nuo 2015 m. sužinojo, kad tvora atsirado ant privačios ir valstybinės žemės ir vėliau apie tai žinodama 2018 m. ir 2021 m., nesiėmė jokių veiksmų pašalinti tvoros. Objektyviai T. A. neveikimas atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališko žemės užėmimo) požymius (teismo bylos lapai 38-46, 63-65, 72-75, 91-101, 112-114, 116-117, 177-178, 179-189).
Iš T. A. parodymų matyti, kad T. A. yra senatvės pensininkė, jos senatvės pensija kas mėnesį siekia kiek daugiau nei 268 Eur. Akivaizdu, kad net ir minimali ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda tokiam asmeniui finansiškai būtų itin skausminga, iš esmės asmuo balansuotų ties riba, ar galėtų patenkinti net savo būtiniausius poreikius.
Teismo byloje nėra duomenų apie tai, kad, Pareiškėja, kurį laiką neteisėtai užimant nedidelio ploto (0,0255 ha) žemę, padarė ženklią žalą valstybei, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Nors Pareiškėja kaltės dėl jai inkrimonuoto administracinio nusižengimo nepripažino tačiau teismui pateiktame skunde ji visgi išreiškė apgailestavimą dėl savo netinkamo elgesio, teismo posėdyje nurodė, kad iš esmės suvokė savo veiksmų neteisėtumą, gailisi dėl to.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, įvardintus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, T. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad ji aktyviais veiksmais siekia įteisinti užtvertą valstybinės žemės dalį bei iš jos sūnaus, liudytojo A. A. parodymų teisme sužinota, kad tvora iš privačios žemės pašalinta, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, yra pagrindas T. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, skirti jai nepiniginio pobūdžio administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Likusioje dalyje nutarimas nekeistinas.
Atsižvelgiant į T. A. inkriminuoto trunkamo administracinio nusižengimo laiką- nuo 2015 m. ir užimto 0,0255 ha žemės ploto teritoriją, teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir Pareiškėjai neskirti administracinės nuobaudos, nėra, todėl likusioje dalyje skundas netenkintinas.
Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės teismo bylai nagrinėti-Pareiškėjos 2021-08-04 pateikta USB atmintinė su foto ir vaizdo medžiaga saugoma teismo byloje, jai grąžintina (teismo bylos lapai 120-122, voke prie bylos viršelio).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas, -
nutaria:
Pareiškėjos T. A. 2021 m. liepos 1 d. skundą tenkinti iš dalies.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Patarėjo M. Š. 2021 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-1173-2021 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK Nr. 21132868379, kuriuo T. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 430 (keturių šimtų trisdešimt) eurų dydžio bauda, pakeisti:
- pripažinti T. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatytą ANK 35 straipsnio 9 dalį tai, kad šiuo nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą ji padarė kaip asmuo sulaukusi 65 metų;
-vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, T. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Likusioje dalyje nutarimo nekeisti ir skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės teismo bylai nagrinėti-Pareiškėjos T. A. 2021-08-04 pateiktą USB atmintinę su foto ir vaizdo medžiaga saugomą teismo byloje, jai grąžinti.
Nutartį el. p. išsiųsti susipažinti Pareiškėjai T. A. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo įteikimo ar išsiuntimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.