Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - VĮ „Turto bankas“, A. T. ir E. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 str. 5 d. str.). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos sutuoktinis A. V. mirė 1994 m., t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui, patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant šį pareiškimą bus taikomas Lietuvos Respublikos CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatos.

Teismas pažymi, jog 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis numatė, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taigi, palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis įtvirtino keletą alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas. Priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, o tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės Kaip teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1994 m. kovo 29 d. mirė pareiškėjos sutuoktinis A. V., kuriam mirties dieną priklausė ¼ dalis buto, esančio Vilniuje (e. b. l. 18-19, 21). Iš pateiktos Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, matyti, kad A. V. vaikų neturėjo (e. b. l. 4). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po A. V. mirties jo sutuoktinė J. T. pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo, toliau liko gyventi bute, esančiame Laisvės pr. 69-36, Vilniuje, mokėjo buto išlaikymo mokesčius, laikė, kad turtas yra jos nuosavybė (e. b. l. 6-13, 42, 43-47). Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus konstatuoja, kad J. T., gim. 1951-06-20, po sutuoktinio A. V., gim. 1952-02-15, mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos kaip įpėdinės pagal įstatymą teises į paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. V., gim. 1952-02-15, mirusio 1994 m. kovo 29 d., mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisiniams santykiams įforminti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, pranešti apie palikimo priėmimą Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.