Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės ieškiniu, atsakovo pateiktu atsiliepimu ir kita byloje esančia medžiaga nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 1358; ieškovė, santuokos su atsakovu metu, 1992 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-3895 pagrindu įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniu 125/1000 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta, ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 32; nutraukiant santuoką, turtas liko nepadalintas.

Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą (toliau – ir SŠK), tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas, išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2002, 3K-3-343/2006, 3K-3-280/2008).

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-464/2008, 3K-3-491/2009, 3K-3-491/2011).

Nežiūrint to, kad tiesioginių ieškinio reikalavimą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta, vis dėlto pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Ą(duomenys neskelbtini), su priklausiniu 125/1000 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyti iš asmeninių ieškovės lėšų, atsakovas prie nekilnojamojo turto įsigijimo neprisidėjo, po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas sutarė, kad nekilnojamasis turtas lieka ieškovei, ieškovė nuo santuokos su atsakovu nutraukimo, t. y. nuo 1998 m. iki šiol naudojasi nekilnojamuoju turtu, atsakovas niekada nereiškė jokių pretenzijų į nekilnojamąjį turtą. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, pripažintina, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniu 125/1000 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniu 125/1000 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.