Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-05-09 · Civilinė byla Nr. 2-38-780/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-09
Bylos Nr.
2-38-780/2013
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00509-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Atsakovas
O. A.
Ieškovas
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
UAB „Lazdijų butų ūkis“
Civilinė byla Nr. 2-38-780/2013Proceso Nr. 2-27-3-00509-2012-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 42.9; 42.11.1; 50.11.2; 116.4.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 9 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovės atstovui Kęstučiui Jasiulevičiui, atsakovui O. A., viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos pagal ieškovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui O. A. su trečiuoju asmeniu UAB „Lazdijų butų ūkis“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu prašoma nutraukti 2002-01-18 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 84 (nauja redakcija išdėstyta 2009-09-29 susitarime Nr. 2009-11-03/37-99), sudarytą tarp Lazdijų rajono savivaldybės ir O. A. ir iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš Lazdijų rajono savivaldybei priklausančio 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbiami), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas pažeidė šalių sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, nes jam išnuomotame bute negyvena, o šį butą subnuomoja kitiems asmenims, taip pat ilgiau kaip tris mėnesius nemokėjo nuomos mokesčio ir kitų komunalinių mokesčių. Ieškovė remiasi seniūnės V. G. liudytojos parodymais, kuriais ji patvirtino, kad patikrinimo metu nuomojamo buto duris atidariusi jauna moteris patvirtino, jog šį butą nuomojasi iš O. A., kuris pats bute negyvena, taip pat D. J. parodymais, kuriais ji patvirtino, kad atsakovas jai leido gyventi tuščiame bute, už kurį ji mokėjo visus mokesčius ir vieną mėnesį mokėjo 100 Lt pačiam O. A., kuris tuo metu gyveno (duomenys neskelbiami) kaime. Taip pat ieškovė remiasi rašytiniai įrodymais: 2012-04-11 patikrinimo aktu, kuris atitinka liudytojos V. G. nurodytas aplinkybes; grąžintu Lietuvos pašto laišku, kuris patvirtina, kad nuomojamo buto adresu korespondencija atsakovui neįteikiama, nes jis persikraustė; UAB „Lazdijų butų ūkis“ informacija apie atsakovo įsiskolinimą ir jo laikotarpį; ir J. G. prašymu išmokai gauti, kuriame ji atsakovo O. A. faktinę gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbiami). Kadangi atsakovas išnuomotą butą naudoja ne pagal paskirtį ir jame negyvena, o jį subnuomoja, bei nemokėjo nuomos mokesčio ilgiau kaip tris mėnesius, todėl remdamasi CK 6.611 straipsniu ieškovė prašo nutraukti buto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą.

Atsiliepimas

Atsakovas O. A. su ieškiniu nesutinka. Jis paaiškino, kad jam išnuomoto buto kitiems amenims jis nenuomoja, o bute ne visada būna todėl, kad dažnai išvažiuoja dirbti į kitus miestus ar kitas valstybes. Kai išvažiuodavo dirbti į kitą miestą ar užsienį jis pas draugus ar giminaičius paprašydavo prižiūrėti nuomojamą butą, todėl bute jo nebūdavo. D. J. su šeima jis leido pagyventi nuomojame bute nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio, nes ji neturėjo kur gyventi. Butas tuo metu buvo be baldų, nes jis darė remontą ir visi baldai buvo išnešti į palėpę. Kol gyveno šiame bute visus mokesčius už butą D. J. mokėdavo pati. Jis iš D. J. nuomos mokesčio neėmė, o 100 Lt iš jos pasiskolino išvažiuodamas dirbti į Vilnių. Vėliau šiuos pinigus jai atidavė. Kol jo bute gyveno D. J. jis dirbo Vilniuje, kur remontavo butus ir gyvendavo juose. Savaitgaliais grįždavo pas savo tetą arba draugę. Dirbo kol gavo traumą. Skolą už buto nuomą sumokėjo tik po ieškinio gavimo, nes anksčiau neturėjo pinigų. Kai iš jo buto išsikraustė D. J. jis jame gyveno pats. Nuo 2013-03-09, kai gimė jo dukra U. A., atsakovas gyvena (duomenys neskelbiami) kaime su sugyventine J. G., tačiau jie nori gyventi jo nuomojamame bute, todėl prašo atmesti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2002-01-18 ieškovė Lazdijų rajono savivaldybė ir atsakovas O. A. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 84, kuria ieškovė išnuomojo atsakovui dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbiami). 2009-09-29 susitarimu Nr. 2009-11-03/37-99 šalys pakeitė 2002-01-18 nuomos sutartį Nr. 84 ir sudarė naujos redakcijos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Atsakovas O. A. nuo 2011 metų pavasario iki 2012 metų gegužės mėnesio jam išnuomotame bute negyveno ir tuo metu butą be ieškovės sutikimo subnuomojo D. J.. Nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio, o nuo 2013 m. kovo 9 d. su faktine savo šeima faktiškai gyvena ne jam išnuomotame bute, o (duomenys neskelbiami) kaime, Lazdijų rajone. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažintina, kad atsakovas jam išnuomotą butą naudoja ne pagal paskirtį, jame nuolat negyvena, nemoka nuomos mokesčio nuolat, ir šis butas jam nėra reikalingas. Todėl ieškovo reikalavimas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš išnuomotos gyvenamosios patalpos yra pagrįstas.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

Pagal 2002-01-18 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 84, 1.3. ir 1.4 punktus (b. l. 7), ir 2009-09-29 susitarimo Nr. 2009-11-03/37-99, 2.3 ir 2.4 punktus, atsakovas įsipareigojo naudotis išsinuomotomis gyvenamosiomis patalpomis pagal paskirtį, jos nesubnuomoti kitiems asmenims ir laiku sumokėti nuomos mokestį (b. l. 8-10). Įs­tat­ymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Nuomos sutartis jos šalims turi įstatymo galią (pacta sunt servanda). Sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, o kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai ir tinkamai vykdyti sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiau­sio­jo Teismo nutartis Nr. 3K-3-60/2013). CK 6.576 straips­nis nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomoto­jas įsipareigoja suteikti už mo­kes­tį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gy­ve­nimui, o nuomininkas įsi­pa­reigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mo­kes­tį. Taigi nuomos sutartis atlygintinė, turinti aiškią paskirtį – joje turi būti gyvenama (Lietuvos Aukščiau­sio­jo Teismo nutartis Nr. 3K-7-110/2012). Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas gyvenamąją patalpą naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomoja­mos patalpos nesu­teikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Atsakovas O. A. nevykdo savo kaip nuomininko pareigos naudoti gyvenamąją patalpą pagal paskirtį, nes negyvena jam išnuomotame bute ir nemoka nuomos mokesčio nuolat. Be to jis subnuomoja butą kitiems asmenims. Šiuos sutarties ir įstatymo pažeidimo faktus patvirtina byloje pateikti įrodymai.

Visų pirma pabrėžtina, kad ne visi ieškovės pateikti dokumentai pripažinti įrodymais, patvirtinančiais atsakovo kaltę dėl sutarties pažeidimo, tačiau pateiktų įrodymų visuma yra pakankama ieškinio pagrįstumui įrodyti. Ieškovės pateiktas atsakovui adresuotas vokas su Lietuvos pašto žyma, kad atsakovas persikraustė (b. l. 20), registruotos korespondencijos sąrašas (b. l. 21-22) ir gyvenamųjų patalpų ir jų nuomininkų sąrašas (b. l. 27-29) nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais kad atsakovas negyvena jam išnuomotame bute. Visų pirma, šiuose dokumentuose nėra nurodyta kuo remiantis konstatuojami jame nurodyti faktai, kad atsakovas persikraustė arba negyvena išnuomotoje patalpoje, todėl teismas neturi galimybės patikrinti tokio rašytinio dokumento pagrįstumo. Antra, pašto darbuotojas neturi įgaliojimų savo nuožiūra konstatuoti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad vienas ar kitas asmuo persikraustė, vien dėl to, kad negalėjo įteikti korespondencijos. Kadangi pašto žymoje nėra nurodyta kuo remiantis padaryta išvada apie atsakovo persikraustymą, tai toks dokumentas negali patvirtini šio fakto. Trečia, ieškovo pateiktas gyvenamųjų patalpų ir jų nuomininkų sąrašas, kuriame nurodyta, kad atsakovas negyvena jam išnuomotame bute, iš viso nėra pasirašytas jokio savivaldybės tarnautojo ar kito įgalioto asmens, todėl jis iš viso nėra oficialus dokumentas. Be to, jame nenurodyta, ir ieškovė byloje neįrodinėjo, kuo remiantis šis sąrašas sudarytas ir kodėl jame užfiksuoti būtent tokie duomeys. Dėl nurodytų priežasčių šie dokumentai ir raštai nelaikomi įrodymais, pagrindžiančiais atsakovo kaltę dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pažeidimo.

Tačiau ieškovės pateiktas 2012-04-11 patikrinimo aktas (b. l. 18) yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis faktą, kad atsakovas negyvena jam išnuomotame bute ir buvo jį subnuomojęs. Vertindamas tokio pobūdžio aktų įrodomąją vertę Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad buto patikrinimo aktas nors ir nėra oficialus prima facie įrodymas, tačiau šiuo aktu yra fiksuojama informacija apie šalių sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties vykdymo klausimus, todėl kilus ginčui, tokie patikrinimo aktai vertintini kaip rašytiniai įrodymai, kuriuose fiksuojamos aplinkybės, susijusios su šalių sutartinių santykių vykdymu (Lietuvos Aukščiau­sio­jo Teismo nutartis Nr. 3K-3-51/2010). Šiuo patikrinimo aktu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija (b. l. 17) užfiksavo, kad 2012-04-11 atsakovui išnuomotame bute gyveno ne pats atsakovas, o komisijai duris atidariusi jauna moteris, kuri patvirtino, kad butą su savo šeima ji nuomojasi iš atsakovo O. A.. Šį patikrinimo akte užfiksuotą faktą savo parodymais patvirtino tiek liudytoja V. G., kuri yra šį aktą surašiusios komisijos narė, tiek liudytoja D. J., kuri patvirtino, kad šio patikrinimo metu ji su šeima gyveno šiame bute ir bendravo su šia komisija. Pabrėžtina, kad šis patikrinimo aktas paneigia ir atsakovo paaiškinimą neva baigęs dirbti remonto darbus Vilniuje, 2012 m. vasario mėnesį jis grįžo gyventi į savo nuomojamą butą, nes akivaizdu, kad dar ir 2012 m. balandžio 11 d. atsakovo nuomojamame bute gyveno ne atsakovas, o D. J. su šeima. Pastarosios liudytojos parodymai taip pat patvirtina minėtame patikrinimo akte užfiksuotą ir liudytojos V. G. nurodytą buto subnuomojimo faktą. Liudytoja D. J. patvirtino, jog maždaug metus laiko, nuo 2011 m. pavasario iki 2012 m. gegužės mėnesio, gyveno atsakovo bute, mokėjo visus mokesčius už šį butą, o pačiam O. A. sumokėjo 100 Lt už pirmąjį mėnesį. Vėliau atsakovui nemokėjo, nes neturėjo pinigų, tačiau visus mokesčius sumokėdavo. Liudytoja taip pat patvirtino, kad atsikraustė į tuščią ir baldais neapstatytą butą, o baldus, dujų balioną ir kitus, gyvenimui būtinus prietaisus ji atsivežė pati. Nors pagal Lietuvos Aukščiau­sio­jo Teismo išaiškinimą CK 6.611 straipsnyje nenustatyta savarankiško pagrindo nutraukti nuomos sutartį nuomotojo reikalavimu, jei nuomininkas tretiesiems asmenims subnuomojo nuomojamas patalpas be nuomotojo sutikimo (Lietuvos Aukščiau­sio­jo Teismo nutartis Nr. 3K-7-110/2012), tačiau tokie liudytojos parodymai ne tik patvirtina, kad atsakovas šiai liudytojai subnuomojo savivaldybei priklausantį butą, bet ir paneigia paties atsakovo paaiškinimus: neva jis šiame bute gyveno iki to kai jį subnuomojo liudytojai; neva 100 Lt jis gavo ne kaip nuomos mokestį, o pasiskolino iš liudytojos; neva tuo metu butas buvo remontuojamas, todėl jame nebuvo baldų. Akivaizdu, kad atsakovui išnuomotas butas, prieš jame apsigyvenant liudytojai D. J., buvo tuščias ir pats atsakovas jame negyveno, nes bute nebuvo baldų. Taip pat konstatuotina, kad butas nebuvo tuščias tik dėl to, kad jame vyko remontas, nes liudytoja D. J. šios aplinkybės nepatvirtino, o tai, kad ji su su trejų metų vaiku metus laiko gyveno šiame bute patvirtina, jog jis nebuvo remontuojamas. Pabrėžtina ir tai, kad liudytoja nepatvirtino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ji būtų skolinusi jam 100 Lt. Priešingai, liudytoja nurodė, kad atsakovui nuomos mokestį ji mokėjo tik vieną mėnesį, nes pati neturėjo pinigų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pateikti pranešimai apie jam išduotus nedarbingumo pažymėjimus dėl nelaimingo atsitikimo buityje patvirtina jo paaiškinimą apie patirtą traumą, dėl kurios jis negalėjo toliau dirbti Vilniuje, ir patvirtina, kad nedarbingas jis buvo nuo 2012-03-01 iki 2012-06-18 (b. l. 47-62). Vadinasi nuo 2012-03-01, būdamas nedarbingas ir besigydydamas traumą, atsakovas gyveno ne jam išnuomotame bute, o kitoje vietoje, kadangi iki 2012 m. gegužės mėnesio šiame bute gyveno liudytoja D. J. su savo šeima. Tai reiškia, kad negalėdamas dirbti ir gyventi butuose, kuriuose jis darydavo remontą, kaip teigė atsakovas, jis gyveno kitoje vietoje ir iš ieškovės išsinuomotas butas atsakovui nebuvo reikalingas, t. y. jis jo nenaudojo pagal paskirtį ir jame negyveno. Be to, jis ne tik nenaudojo išsinuomoto buto pagal paskirtį, bet ir ilgą laiką nemokėjo nuomos mokesčio už šį butą, ką patvirtino, tiek šį mokestį renkantis trečiasis asmuo UAB „Butų ūkis“ (b. l. 30-31), tiek atsakovo sumokėta skola jau po ieškinio gavimo šioje byloje (b. l. 45).

Teismas atmeta liudytojo S. A. parodymus, kuriais savo atsikirtimus siekė pagrįsti atsakovas, nes šis liudytojas yra atsakovo giminaitis, turintis subjektyvų suinteresuotumą padėti atsakovui išvengti atsakomybės už sutarties pažeidimą, o jo parodymai prieštarauja ne tik liudytojos D. J. parodymams, bet ir paties atsakovo paaiškinimams ir byloje nustaytoms aplinkybėms. Visų pirma, šis liudytojas teigė, kad 2010 m, 2011 m., 2012 m. jis nuolat prižiūrėdavo atsakovo nuomojamą butą kai atsakovas išvykdavo dirbti, o pats atsakovas grįždavo į butą savaitgaliais. Tačiau pats atsakovas patvirtino, kad 2011 m. spalio mėn. - 2012 m. vasario mėn., dirbdamas Vilniuje, savaitgaliais jis grįždavo ne į savo butą, kuriame gyveno liudytoja D. J., o pas savo tetą arba draugę. Antra, liudytojas S. A. teigė, kad atsakovo bute visą laiką buvo lova, spinta, dujinė viryklė, stalas, kėdės, ir niekada nebuvo ilgesnio laiko tarpo kai jam nebūtų reikėję prižiūrėti šio buto. Tačiau tiek liudytoja D. J., tiek ir pats atsakovas patvirtino, kad liudytojos D. J. apsigyvenimo šiame bute metu jis buvo tuščias ir baldų jame nebuvo. Be to, byloje neabejotinai nustatyta, kad liudytoja D. J. metus laiko gyveno atsakovo nuomojamame bute, kas paneigia liudytojo S. A. parodymus neva niekada nebuvo ilgesnio laikotarpio kai jis nebūtų prižiūrėjęs atsakovo buto. Dėl šių prieštaravimų teismas pripažįsta, kad tokie liudytojo S. A. parodymai nėra objektyvūs ir yra paneigti kitais įrodymais.

Liudytojos T. P. parodymai neturi reikšmės šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti, nes ji patvirtino tik tai, kad 2004 – 2006 metais, atsakovui dirbant Ispanijoje, ji prižiūrėjo jo nuomojamą butą, tačiau ieškinio pagrindą sudaro atsakovo veiksmai nuo 2011 metų, apie kuriuos liudytoja nieko nežino.

Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas byloje neįrodė jokių aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus į ieškinį ir savo nekaltumą dėl šalių sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pažeidimo, tuo tarpu anksčiau minėti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų D. G. ir D. J. parodymai bei paties atsakovo pateikti nedarbingumo pažymėjimai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas pažeidė šalių sudarytos sutarties sąlygas ir padarė CK 6.611 straipsnyje numatytus esminius nuomos sutarties pažeidimus, t. y. negyvena jam išnuomotame bute ir nuolat nemoka nuomos mokesčio. Pabrėžtina, kad atsakovas net ir po šios bylos iškėlimo jam išnuomotame bute negyvena, nes ieškovės pateiktas atsakovo sugyventinės J. G. 2013-03-27 prašymas išmokai gauti patvirtina, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra ne jo nuomojamas butas, o (duomenys neskelbiami) kaimas Lazdijų rajone, kur jis gyvena su savo 2013-03-09 gimusia dukra U. A. ir jos motina J. G. (b. l. 101-106). Taigi, visuma ankščiau nurodytų įrodymų akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas jau ilgą laiką negyvena Lazdijų rajono savivaldybės jam išnuomotame bute ir įsiskolinimą už ilgą laiką nemokėtą nuomos mokestį padengė tik gavęs iešinį, o pats nuomojamas butas jam nėra reikalingas, nes jis turi kitą gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieško­vės reikalavimas tenkintinas ir su atsakovu su­da­ryta sutartis nutrauktina, o atsa­kovas iškeldintinas iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, nesu­teikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, kadangi savivaldybė privalo efektyviai naudoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą ir turėti galimybę nesąžiningų nuomininkų valdomus butus išnuomoti asmenims ar šeimoms, kurie iš tiesų reikalingi savivaldybės paramos ir laukia eilėje būstui išsinuomoti.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 143 Lt žy­mi­nio mo­kesčio, nuo ku­rio mo­­­­kė­ji­mo ieškovė yra atleista (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straips­nio 1 da­lies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Kitų bylinėjimosi išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Nutraukti 2002-01-18 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 84 ir naujos redakcijos 2009-09-29 susitarimą Nr. 2009-11-03/37-99 prie 2002-01-18 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 84, sudarytus tarp Lazdijų rajono savivaldybės ir O. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Iškeldinti atsakovą O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais iš Lazdijų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbiami), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 143 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valsty­bi­nei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Res­­pub­­­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenka­mą­ją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esan­čią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią ban­ke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – byli­nė­ji­mo­si išlaidos, įmokos ko­das – 5660. Jas galima sumokėti bet ku­ria­­me banke, Lietuvos pašto skyri­u­je ar „Perlo“ termina­le.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka