Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-166/2015

Teisėjas R. R. Teisėjas Vaclavas Karšulis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01534-2013-3

2015 m. rugsėjo 24 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. ir civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 8 p. bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pritaikius BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., A. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, - draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Nukentėjusiosios V. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš UAB „duomenys neskelbtini“ 17377 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. L. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteista iš UAB „duomenys neskelbtini“ 8688,60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios J. B. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteista iš UAB „duomenys neskelbtini“ 8688,60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš A. R. 756 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent jis:

2013 m. rugpjūčio 22 d. apie 11.55 val., Vilniaus r., kelyje Vilnius - Utena 30 km 350 m, vairuodamas krovininį vilkiką „SCANIA R 124 LA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KRONE SDP27“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų 2002-12-11 Nr. 1950 su pakeitimais ir papildymais (2008-07-16 Nr. 768 redakcija), galiojančių nuo 2008-09-01, Kelių eismo taisyklių 4, 9, 132 punktų reikalavimus, numatančius, kad „eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui“, įpareigojančius „vairuotojas atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma“, tai yra nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nesilaikė saugaus atstumo, artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau judančio automobilio „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo L. Ž., laiku nemažino savo vairuojamos transporto priemonės greičio, dėl to į jį atsitrenkė, po kontakto automobilis „Fiat Punto“ buvo nublokštas į priešpriešinio eismo juostą, kurioje susidūrė su priešpriešiais važiavusiu sunkvežimiu „MAN 14.192“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. A.. Kelių eismo įvykio metu buvo sugadintos trys transporto priemonės, automobilio „Fiat Punto“ vairuotoja L. Ž., dėl kūno sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis, odos nubrozdinimais ir kraujosruvomis galvoje, odos nubrozdinimais ir kraujosruvomis dešinėje ir kairėje rankoje, dešinėje ir kairėje kojoje, juosmens dešinėje, nugaros dešinėje, žaizdomis kairėje pėdoje, dešinio žastikaulio lūžiais, kaukolės skliauto lūžiu, pereinančiu į pamatą, galvos smegenų sumušimo židiniais ir kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais abipus momeninėse skiltyse bei kraujo išsiliejimu į smegenis, daugybiniais šonkaulių lūžiais krūtinės ląstos kairėje ir dešinėje su krūtinplėvės ir plaučių pažeidimu, daugybiniais kepenų plyšimais, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu, - žuvo, keleivė I. Ž., kuri dėl kūno sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis dešinio momens srityje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva kairiame smilkininiame raumenyje, dešinio smilkinkaulio linijiniu lūžiu, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejose kaktinėse - momeninėse - smilkininės skiltyse, skystu krauju šoniniuose skilveliuose, kraujosruvomis kaktos centre ir nosies nugarėlėje, muštinėmis žaizdomis lūpose, odos nubrozdinimais krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje dešinėje pusėje, abipusiais šonkaulių lūžiais, aortos plyšimu krūtinės dalyje, blužnies plyšimu, dubens kaulų lūžiais, odos nubrozdinimais abiejų klubakaulių sparnų srityse, - žuvo.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Skunde nurodoma, jog neginčijamas faktas, kad eismo įvykio kaltininkas A. R. vairavo UAB "duomenys neskelbtini" priklausantį automobilį su priekaba ir buvo priimtas dirbti pagal darbo sutartį, t.y. buvo darbiniuose teisiniuose santykiuose su bendrove, dėl ko remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., 6.264 str, ir 6.270 str. už padarytą neturtinę žalą yra atsakingas darbdavys, o taip pat neginčijama ir ta aplinkybė, kad eismo įvykio kaltininku yra nuteistasis A. R., vairavęs UAB "duomenys neskelbtini" priklausanti automobilį, tačiau ginčijamas priteistos neturtinės žalos dydį. Pažymima, kad šiuo atveju už darbuotojo padarytą žalą atsakingas yra darbdavys, tai būtina atsižvelgti ne tik į kaltininko kaltės formą (neatsargumą), bet ir į darbdavio turtinę padėtį, darbdavio interesus, realią galimybę atlyginti priteistą žalą. Pažymima ir tai, kad teismas nuosprendyje deklaratyviai nurodo, kad būtina atsižvelgti į asmens, atsakingo už žalos padarymą, turtinę padėtį, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, tačiau nuosprendyje nėra visiškai pasisakyta, kaip realiai teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus ir kaip realiai juos taiko esamoje situacijoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, UAB "duomenys neskelbtini" pateikė duomenis apie turtinę bendrovės padėtį ir galimą bendrovės bankrotą, tačiau teismas, nors ir prijungė šiuos rašytinius įrodymus prie baudžiamosios bylos medžiagos, tačiau jų neanalizavo, dėl jų nepasisakė ir jų visiškai nevertino, nustatydamas neturtinės žalos dydį, visiškai neatsižvelgė į žalą privalančios atlyginti bendrovės turtinę padėtį, o kartu nepaisė įstatymo nuostatų. Nurodoma, jog teismas nevertino, nepasisakė ir neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad eismo įvykio kaltininkas A. R. nebuvo nuolatinis UAB „duomenys neskelbtini" darbuotojas, o buvo priimtas dirbti vieninteliam reisui, kurio metu sukėlė eismo įvykį, bei tai, kad teismas nevertino tų aplinkybių, kad darbuotojas A. R. buvo instruktuotas, kaip saugiai elgtis, darbuotojui A. R. buvo suteiktos darbo priemonės, t.y. automobilis su priekaba techniškai tvarkingi, apdrausti privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir darbdavio veiksmuose nebuvo absoliučiai jokių pažeidimų. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydi 120 000,00 Lt. (34 754,40 EUR), neatsižvelgė į labai svarbias aplinkybes ir suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad žuvusiųjų L. Ž. ir I. Ž. vieninteliu šeimos, gyvenusiu kartu ir vedusiu bendrą ūkį nariu buvo nukentėjusysis G. Ž., kuriam neturtinė žala yra atlyginta iš draudiko įstatymo ribose, t.y. 5000,00 EUR. Papildomo ieškinio ne turtinei žalai atlyginti, G. Ž., kuris buvo ne tik žuvusiųjų šeimos nariu, bet jas laidojo, tvarko kapavietę, nereiškė ir papildomai neturtinės žalos nereikalavo. Kiti civiliniai ieškovai buvo žuvusiųjų L. Ž. ir I. Ž. artimi giminaičiai, tačiau nesudarė bendros šeimos, kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Nurodoma, jog UAB "duomenys neskelbtini" neneigia, kad artimiems giminaičiams buvo padaryta neturtinė žala dvasinių išgyvenimų išdavoje, tačiau nustatant neturtinės žalos dydi ir ji paskirstant nukentėjusiųjų asmenų tarpe, tai turi būti įvertinta. Jeigu artimiausiam šeimos nariui yra atlyginta neturtinė žala 5000,00 EUR, tai dėl kokių priežasčių kartu su žuvusiosiomis negyvenusiems, nevedusiems bendro ūkio asmenims, turi būti priteista ženkliai didesnė neturtinė žala. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes visiškai nekreipė dėmesio ir dėl jų nepasisakė, o tai pat nepasisakė, kuo pasireiškė civilinių ieškovų, kurių ieškinius tenkino priimdamas nuosprendį, dvasiniai išgyvenimai yra didesni, negu civilinio ieškovo G. Ž.. UAB "duomenys neskelbtini" mano, kad atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuosprendis dalyje dėl civilinių ieškinių patenkinimo turi būti pakeistas ir nustatytas neturtinės žalos dydis proporcingas visų nukentėjusiųjų atžvilgiu, o taip pat, atsižvelgiama į civilinio atsakovo materialinę padėtį. Nurodoma, jog civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti turi būti sumažinti atitinkamai: V. L. (žuvusiosios L. Ž. mamai ir I. Ž. močiutei) iki 5000,00 EUR, R. L. (žuvusiosios L. Ž. broliui ir I. Ž. dėdei) iki 2500,00 EUR ir J. B. (žuvusiosios L. Ž. seseriai ir I. Ž. tetai) iki 2500,00 EUR.

Teismo posėdyje nuteistasis A. R., jo gynėja advokatė prašė apeliacinius skundus tenkinti, civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė advokatė prašė civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinį skundą tenkinti, dėl nuteistojo apeliacinio skundo paliko spręsti teismui, nukentėjusieji ir jų atstovė advokatė, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. ir civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama nuteistojo A. R. kaltė ir nusikalstomos veikos kvalifikavimas, paskirtos bausmės rūšis ir dydis. Tačiau nuteistasis A. R. nesutinka su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ apeliaciniame skunde keliamas civilinio ieškinio išsprendimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.

Dėl nuteistojo A. R. apeliacinio skundo argumentų

Kaip matyti iš nuteistojo A. R. apeliacinio skundo, nuteistasis ginčija paskirtą baudžiamosios poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejiems metams, prašydamas panaikinti šią baudžiamojo poveikio priemonę, kaip nepagrįstą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju baudžiamoji poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nuteistajam A. R. buvo paskirta pagrįstai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.) baudžiamosiose byloseapžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę.

Nuteistasis A. R. padarė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis ir kurio metu žuvo du žmonės. Ši jo veika pasireiškė tuo, kad A. R. vairuodamas transporto priemonę – krovininį vilkiką, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nesilaikė saugaus atstumo, artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau judančio automobilio „Fiat Punto“, laiku nemažino savo vairuojamos transporto priemonės greičio, dėl to į jį atsitrenkė, po kontakto automobilis „Fiat Punto“ buvo nublokštas į priešpriešinio eismo juostą, kurioje susidūrė su priešpriešiais važiavusiu sunkvežimiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. R. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise nagrinėjamu atveju privalėjo būti taikoma, kadangi nuteistasis eismo įvykį sukėlė būtent naudodamasis šia teise, tačiau pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko kilo neatstatomi padariniai – žuvo motina ir dukra. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas svarstydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą nuteistajam, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. R. praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus vilkiku „Scania“. Be to byloje nustatyta, kad nuteistasis po nusikaltimo, sukėlusio sunkias negrįžtančias pasekmes ir toliau daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairuodamas krovininius automobilius viršija greitį daugiau nei 20 km/h. Vis tik šios aplinkybės rodo nerūpestingą nuteistojo požiūrį į reikalavimą laikytis Kelių eismo taisyklių, abejingumą saugaus eismo reikalavimams. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kad uždraudus teisę vairuoti, apeliantas bus priverstas ieškotis kito darbo, kurio paieškos dėl sveikatos būklės (dėl stuburo ir kelio sąnarių ligos sunku savarankiškai judėti ir vaikščioti) būtų labai problematiškas, bei tai, kad apelianto didelė šeima, nėra pagrindas pripažinti, jog įstatymo taikymo aspektu paskirta priemonė yra neproporcinga nuteistojo padarytai veikai bei kilusioms pasekmėms. Iš tiesų, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistąjį A. R. įpareigojo tęsti darbą, tačiau nesukonkretino kokį ir vis tik šis klausimas spręstinas nuosprendžio vykdymo eigoje. Kita vertus, vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Be to 2013-09-21 apklausos metu A. R. nurodė, kad krovininius automobilius jis vairuoja maždaug du su puse metų ( t 2 b.l. 6-7), kas reiškia, jog tokį darbą pastarasis dirba tik kurį laiką, todėl turi galimybę dirbti ir kitokio pobūdžio darbus. Iš esmės pastebėtina, jog nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis, tačiau nagrinėjamu atveju jos negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės panaikinimą šiuo pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad svarbiausia yra bausmės tikslai, kurie pasiekiami įstatyme numatytomis priemonėmis. Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į A. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo padarytus eismo taisyklių pažeidimus ir dėl to kilusias labai sunkias pasekmes, akivaizdu, kad jam negali būti palikta teisė vairuoti kelių transporto priemones.

Taip pat nuteistasis A. R. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinanti aplinkybė ta, kad apeliantas visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, apibūdinamas teigiamai, o taip pat į tai, kad neatsargų nusikaltimą padarė blaivus, piktybiškai Kelių eismo taisyklių nepažeidė, tiesiog nebuvo pakankamai atidus ir laiku nesustabdė automobilio. Tačiau priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir skirdamas A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metams naudotis teise vairuoti transporto priemonę, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka, todėl nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė advokatė prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir priteistą neturtinę žalą civiliniams ieškovams sumažinti atitinkamai: V. L. iki 5000,00 EUR, R. L. iki 2500,00 EUR ir J. B. iki 2500,00 EUR, tai yra ginčijamas priteistos neturtinės žalos dydis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dėl nukentėjusiesiems V. L., R. L., J. B. padarytos neturtinės žalos klausimą išsprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 str. ir CK 6.250 įstatymų reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bei priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, pirmiausiai atsižvelgė į labai sunkias nusikalstamos veikos pasekmes (eismo įvykio metu žuvo du žmonės). Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji V. L. neteko dukters ir anūkės, R. L. ir J. B. neteko sesers ir dukterėčios, su kuriomis buvo artimi, daug bendravo, todėl akivaizdu, kad žuvusiųjų artimieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir ilgalaikį dvasinį skausmą. Pažymėtina, jog žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šią vertybę, yra ypač dideli. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, (tarp jų ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose), o taip pat ir į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, kad A. R. eismo įvykio metu buvo blaivus, vykdė darbines savo pareigas, į nuteistojo šeimyninę padėtį, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios rūšies turtinei atsakomybei atsirasti teismui pakanka nustatyti: 1) didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą; 2) žalos padarymą asmens turtinėms teisėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms ir vertybėms; 3) priežastinį ryšį tarp veiklos ir atsiradusios žalos. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tik darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK6.264 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant atsakomybės pagal šį straipsnį klausimą, svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, padarytos vykdant darbo ar civilinę sutartį, bei tarp samdančio asmens ir žalą padariusio asmens. Darbinių pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Esminę reikšmę šių taisyklių taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalą, tikrai veikė kaip darbuotojas, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-07-03 „Teisės normų reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas savo darbdavio - UAB „duomenys neskelbtini“ krovininį vilkiką su puspriekabe. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog eismo įvykio kaltininkas A. R. nebuvo nuolatinis darbuotojas ir buvo priimtas vieninteliam reisui, kurio metu sukėlė eismo įvykį, tačiau įrodyta, jog A. R. BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ ir avarija įvyko apeliantui vykstant iš reiso UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančiu vilkiku su puspriekabe. Kadangi darbuotojas nusikalstama veika padarė žalos, eidamas darbines pareigas, nukentėjusiesiems žalą atlygina darbdavys (CK6.264 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė neturtinę žalą priteisti ir iš UAB „duomenys neskelbtini“, nes būtent ji yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja. Tuo tarpu tai, kad civilinis atsakovas yra įmonė, kuri dėl priteistos sumos gali patirti didelių finansinių sunkumų, ar netgi atsižvelgiant į jos turtinę padėtį ateityje, negali būti pagrindas mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį nebuvo analizuota įmonės finansinė būklė, dar nereiškia, jog teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir nesivadovavo sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais bei padarė pažeidimą, sukliudžiusį teismui priimti teisingą sprendimą. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog kitiems nukentėjusiesiems negalėjo būti priteista daugiau nei savo turtinę žalą įvertino nukentėjusysis G. Ž.. Kokio dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos reikšti sprendžia kiekvienas nukentėjęs asmuo asmeniškai, tuo tarpu klausimą dėl neturtinės žalos dydžio išsprendžia teismas. Kolegija taip pat pažymi, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra, precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes. Šiuo gi atveju pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį esminiai nuo formuojamos praktikos nenukrypo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas priteisdamas nukentėjusiesiems neturtinę žalą ir nustatydamos jos dydį, civilinio ieškinio klausimą išsprendė tinkamai. Daryti kitokių išvadų aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovės advokatės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjant apeliacinius skundus apeliacinės instancijos teisme, buvo gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokatei A.Grinevič teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. R. apeliacinės instancijos teisme. Patikslinta pažyma prašoma valstybės naudai iš A. R. priteisti 63,69 EUR. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Tuo tarpu BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad gynėjo dalyvavimas nepriklausomai nuo nuteistojo valios apeliacinėje instancijoje yra būtinas, todėl atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos patirtos advokatei A.Grinevič teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. R. apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Taip pat byloje yra Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kurioje patikslintoje nurodoma advokatei D.Baniulei priteistina 173.02 EUR suma, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. L. ir J. B.. Atsižvelgiant į nuteistojo A. R. turtinę bei šeimyninę padėtį, aplinkybes, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš nuteistojo jau buvo priteista 756 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o taip pat ir į tai, kad nagrinėjant apeliacinius skundus dalyvavo prokuroras, kuris užtikrino nukentėjusiųjų teisėtų teisių gynimą, priteisti iš nuteistojo turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo A. R. ir civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinius skundus atmesti.