Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-01-31 · Civilinė byla Nr. 2-113-617/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-31
Bylos Nr.
2-113-617/2013
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-01083-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
D. M.
Advokatai
Ina Anisina
Civilinė byla Nr. 2-113-617/2013 m.
( Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01083-2012-1 )
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3.; 77.4.2.; 78.2.1.; 116.1.; 116.4.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 31 d.Švenčionys

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovienei

dalyvaujant ieškovei J. M.

ieškovės atstovei advokatei Inai Anisinai

atsakovui D. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. M., kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo D. M. 2004-11-30 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę; nustatyti nepilnametės dukros D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 400 Lt kas mėnesį nuo 2012-12-01 iki dukros pilnametystės.

Ieškovė J. M. paaiškino, kad su atsakovu santuoką sudarė 2004-11-30. Gyvenant kartu su atsakovu santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra D.. Atsakovas dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, nepagarbiai su ja elgėsi vaiko akivaizdoje, įžeidinėjo keiksmažodžiais, vartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, neišlaikė šeimos. Ji, neapkentusi tokio atsakovo elgesio, 2007 m. pabaigoje kartu su dukra paliko atsakovą ir išėjo gyventi kitur. Daugiau kaip 5 metus ji kartu su atsakovu negyvena, neveda bendro ūkio. Atsakovas nepadeda išlaikyti dukros. Gyvenant su atsakovu atskirai jai (duomenys neskelbtini) gimė sūnus O., kuris nėra atsakovo vaikas, bet vaiko tėvu yra įrašytas atsakovas, nes jam gimus santuoka tarp jos ir atsakovo nebuvo nutraukta. Šiuo metu teisme nagrinėjama byla dėl tėvystės nuginčijimo. Santuokos metu jie bendro turto neįgijo. Ji taikytis su atsakovu kategoriškai nesutinka. Ieškovė prašo nutraukti tarp jos ir atsakovo D. M. 2004-11-30 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę; nustatyti nepilnametės dukros D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 400 Lt kas mėnesį nuo 2012-12-01 iki dukros pilnametystės.

Ieškovės atstovė advokatė I.Anisina paaiškino, kad atsakovas vartojo alkoholinius gėrimus, nesirūpino savo šeima, savo vaiko materialiniu išlaikymu, nekalbant apie bendravimą ir dorovinį vaiko auklėjimą. Todėl visiškai yra įrodyta, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už visą laikotarpį, o išlaikymą dukrai prašo priteisti tik nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovė prašo prašo priteisti teismų praktikoje suformuluotą minimalaus dydžio išlaikymą – 400 Lt kas mėnesį. Šalių dukra nuolat gyvena kartu su motina, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su motina. Kadangi dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, ieškovei turi būti palikta santuokinė pavardė. Ieškovės atstovė prašo nutraukti tarp šalių 2004-11-30 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, D. M. gyvenamąją vietą nustatyti su

2

motina J. M., priteisti vaikui išlaikymą po 400 Lt nuo 2012-12-01 iki vaiko pilnametystės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę M. pavardę.

Atsiliepimas

Atsakovas D. M. paaiškino, kad jis kartu su ieškove gyveno iki 2007 m. pabaigos. Tuo metu jis dirbo įvairiuose darbovietėse, išlaikė šeimą. 2007 m. pabaigoje jis atlikinėjo arešto bausmę ir grįžus namo, neužilgo ieškovė su dukra išėjo iš namų pas kitą. Jis ieškovės atžvilgiu nesmurtavo. Nuo 2007 m. pabaigos jis kartu su ieškove negyvena. Jis gyvena Vilniaus m., kur dirba. Per šį laikotarpį jis neišlaikė dukros, nes niekas jo neprašė, be to, ieškovė neleidžia jam pasimatyti su dukra. Atsakovas sutinka, kad būtų nutraukta tarp jo ir ieškovės sudaryta santuoka, sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, taip pat sutinka mokėti dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį. Atsakovas prieštarauja dėl santuokinės pavardės palikimo ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės, ieškovės atstovės, atsakovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2004-11-30 buvo sudaryta santuoka ( įrašo Nr. 115 ). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. ( b.l. 5 ). Neginčijamai nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu kaip šeima negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2007 m. pabaigos. Ieškovė su atsakovu visiškai nebendrauja, šalys yra priešiškai nusiteikusios, taikytis kategoriškai nesutinka. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šeima iširo, šeima egzistuoja tik formaliai ir išsaugoti ją nebeįmanoma. Todėl teismas santuoką nutraukia. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, o atsakovas nurodė, jog ieškovė pati paliko šeimą, nes surado kitą vyriškį. Ieškovė, apibrėždama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė, kad pastarasis dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, būdamas neblaivus nepagarbiai su ja elgėsi vaiko akivaizdoje, įžeidinėjo keiksmažodžiais, vartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, neišlaikė šeimos. Iš esmės atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, o savo ruožtu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. LR CK 3.60 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius ( kitą sutuoktinį, vaikus ), kaltės. Akivaizdu, kad alkoholio vartojimas, kuo nepaneigė ir pats atsakovas, fizinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus. Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai. Tokių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nurodė, kad jis nesutinka, kad ieškovei po santuokos nutraukimo būtų palikta santuokinę pavardę, o ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę. Pagal LR CK 3.69 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šio straipsnio 2 d. numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Nustatyta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, be to šalys turi bendrą vaiką – D., todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės.

Byloje nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. ( b.l. 5 ). Ieškovė taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus O., kuris nėra atsakovo vaikas, nors vaiko gimimo liudijime tėvu yra įrašytas atsakovas. Šiuo metu teisme nagrinėjama byla dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas neteikia lėšų dukros išlaikymui, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą 400 Lt dydžio kas mėnesį nuo 2012-12-01 iki dukros pilnametystės. Įstatymas ( LR CK 3.192 str. ) numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei

3

padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Atsakovas sutinka, kad jis nuo 2007 m. neteikia lėšų dukros išlaikymui, bet nurodė, kad jis nors ir dirba, bet gauna nedidelį darbo užmokestį, nuomoja butą Vilniuje, be to ir pačiam reikalingos lėšos pragyvenimui, todėl sutinka teikti dukrai tik po 300 Lt išlaikymą kas mėnesį. Atsakovas yra gimęs 1973 m., yra pakankamai jauno amžiaus, byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Netinkamas tėvų pareigų vaikams vykdymas, tame tarpe ir išlaikymo tiekimas, ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnametį vaiką, neatleidžia jo nuo šios pareigos vykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti viena minimalia mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti ne mažesnį nei 500 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovė prašo priteisti 400 Lt dydžio išlaikymą. Todėl esant tokiam ieškovės prašymui ir atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas 400 Lt dydžio išlaikymas dukrai iki jos pilnametystės.

Ieškovė prašo nepilnametės dukros D., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Atsakovas neprieštarauja, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, todėl, atsižvelgiant į tai, jog dukra nuolat gyvena kartu su motina, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas D. gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove.

Šalys nurodė, kad santuokos metu bendro turto neįgijo, todėl dalintino turto neturi. Ieškovė sau iš atsakovo išlaikymo nereikalauja.

Pateikiant teismui ieškinį ieškovė 100 proc. buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 288 Lt ( 144 Lt – už reikalavimą nutraukti santuoką ir 144 Lt ( 400 x 12 x 3 proc. ) – už išlaikymo priteisimą ) žyminis mokestis. Taip pat iš atsakovo priteistinos 13,75 Lt teismo turėtos pašto išlaidos valstybės naudai ( LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., 384, 385 str., LR CK 3.60, 3.69, 3.169, 3.192 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Santuoką, įregistruotą 2004-11-30 Švenčionių rajono CM skyriuje ( akto įrašo Nr. 115 ) tarp D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl D. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokinės pavardes, t.y. D. M. – M., J. M. - M..

Nustatyti šalių nepilnametės dukros D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina J. M..

Priteisti iš D. M. dukros D. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo 2012-12-01 iki D. pilnametystės. Vaiko lėšomis disponuoja jo motina J. M..

Priteisti iš D. M. 288 Lt ( du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Lt ) žyminį mokestį ir 13,75 Lt ( trylika Lt 75 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Anatolij Januševskij