- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1752-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- B. K.
- Atsakovas
- M. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 23d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10140-285/2019 pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3146-1084/2018 patvirtintą atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku J. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir nustatyti ieškovės nurodytą nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
2. Ieškovė 2019 m. liepos 4 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė iki teismo procesinio sprendimo priėmimo nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: 1) atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio lyginį sekmadienį, paimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir pristatant nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 14.00 val.; apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, M. K. turi pareigą informuoti B. K. prieš 2 dienas SMS žinute arba žodžiu telefonu; 2) atsakovas su bendrauja su vaiku visiškai blaivus; jei atsakovas vaiko lankymo dieną vaiko gyvenamojoje vietoje pasirodytų neblaivus ar būtų aiškiai matyti, kad jis apsvaigęs nuo kitų svaiginantį poveikį turinčių medžiagų, atsakovo bendravimas su vaiku yra draudžiamas; 3) atsakovui neatvykus aplankyti sūnaus sutartą jo lankymo dieną, susitikimo su vaiku diena nėra perkeliama į kitą dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 23 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.
4. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, iš esmės prašo tirti ir vertinti ieškinio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos tik nagrinėjant bylą iš esmės, kuomet ir bus išklausytos šalys, išvadą duodančios institucijos atstovas, galimai apklaustas nepilnametis vaikas, tiriami visi byloje šalių pateikti įrodymai, ir tik tuomet teismas spręs nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimo klausimą. Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi konstatavus, jog neįmanoma nustatyti atsakovo buvimo vietos ir įteikti jam procesinių dokumentų, paskelbta atsakovo paieška, jo buvimo vieta iki šiol nežinoma, dėl to nežinoma ir jo pozicija dėl ieškovės ieškinyje pateiktų reikalavimų. Teismas sprendė, kad ieškovė, pateikdama pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo iki galutinio teismo priėmimo, naudojasi CPK įtvirtinta ir 2019 m. kovo 21 d. teismo nutartyje nurodyta teise pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors realiai jokios aplinkybės po 2019 m. kovo 21 d. nutarties priėmimo šioje byloje nepasikeitė.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartį ir jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
5.1. nesutiktina su teismo argumentais, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybių, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Ši byla priskirtina šeimos byloms, yra susijusi išskirtinai su nepilnamečio vaiko interesais. Teismas rėmėsi ne šios kategorijos bylose (t.y. ne šeimos) suformuota teismine praktika, aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bendrąja prasme, t.y. vertino apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimumą, o ne vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
5.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Šioje civilinėje byloje apeliantė savo pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo – grindė tuo, kad sūnus nuo 2018 m. gruodžio 20 d. dalyvauja projekto „Vaikų ir paauglių socialinės adaptacijos ir integracijos didinimas popamokinių užsiėmimų metu“ veikloje, kiekvieną savaitę lanko grupinius socialinių įgūdžių ir relaksacijų užsiėmimus; psichologės rekomendacijomis nepilnamečiui tęsti psichologo konsultacijas; 2019 m. balandžio 4 d. papildomu kreipimusi į mokyklos psichologę dėl individualios psichologinės pagalbos sūnui. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto pokalbio su vaiku protokolo matyti, kad apklaustas nepilnametis paaiškino, jog su tėčiu nori bendrauti ir pas jį lankytis, tačiau norėtų, kad tėtis nebūtų išgėręs. Kai tėtis būna išgėręs, vaikas atpažįsta iš jo paraudusio veido, užkimusiu balso, elgesio (pradeda verkti). Taigi šioje byloje yra duomenų dėl apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir dėl galimai kylančios grėsmės nepilnamečio vaiko saugumui būnant su atsakovu.
5.3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. liepos 22 d. išvadoje (1 t., b. l. 112-113) nurodė, jog atsižvelgdamas į geriausius nepilnamečio vaiko interesus, neprieštarauja, kad iki teismo procesinio sprendimo, priėmimo atsakovas bendrautų su nepilnamečiu vaiku būdamas visiškai blaivus ir neapsvaigęs nuo kitų svaiginamąjį poveikį turinčių medžiagų, kiekvieno mėnesio lyginį sekmadienį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir tą pačią dieną pristatydamas jį į vaiko gyvenamąją vieta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šią išvadą, taip pat kitus rašytinius įrodymus.
5.4. Apeliantė sutinka su teismo išvada, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas netiria ir nevertina ieškinio reikalavimų, tačiau pabrėžtina, kad prašoma taikyti laikinoji bendravimo tvarka nesutampa su apeliantės (ieškovės) prašoma pakeisti bendravimo tvarka ieškinyje, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra prašoma tirti ir vertinti ieškinio reikalavimus. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šeimos bylose prioritetas yra teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Šiuo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui paliekant teisę iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos neribotai bendrauti ir matytis su sūnumi, kyla pagrįsta grėsmė nepilnamečio vaiko saugumui. Bendravimas su vaiku šiuo metu vyksta chaotiškai, atsakovas visą laiką siekia vaiką pasiimti kada nori ir jam vienam patogiu laiku. Atsakovas nurodė ieškovei, jog ir toliau sieks tokio bendravimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (atsakovo ir šalių sūnaus laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
9. Sutiktina su ieškove, kad laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus.
10. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys prieš priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, pirmiausia turi atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu nereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3146-1084/2018 patvirtino pareiškėjų M. K. ir B. K. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko J. K. gyvenamoji vieta iki vaiko pilnametystės nustatoma su vaiko motina (ieškove) (sutarties 6.1 punktas); nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka: M. K. bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio lyginį savaitgalį, pasiimdamas sūnų šeštadienį 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val. (sutarties 7.1.1 punktas); kasmetinių švenčių metu, vaiko gimimo dieną ir kt. šalys įsipareigojo vienas su kitu per protingą laiką suderinti bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi (sutarties 7.1.2 punktas).
12. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad atsakovo netinkamas gyvenimo būdas (alkoholio vartojimas), agresyvumas, necenzūrinių žodžių vartojimas daro sūnui neigiamą įtaką. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. balandžio 5 d. išvada bei 2019 m. vasario 27 d. pokalbio su vaiku protokolas) patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus nori bendrauti su tėvu (atsakovu) ir pas jį lankytis, tačiau vaikas norėtų, kad tėtis nebūtų išgėręs. „Kai tėtis būna išgėręs, vaikas atpažįsta iš tėčio paraudusio veido, užkimusio balso, elgesio (pradeda verkti). <...> J. nepatinka ir vaikas nelabai gerai jaučiasi, kai tėtis verkia“. Aplinkybes apie netinkamą atsakovo gyvenimo būdą ir jo siekį su sūnumi bendrauti esant neblaiviam, patvirtina ir civilinėje byloje pateiktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2018 m. liepos 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 27-28), kuriame pateiktas atsakovo paaiškinimas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Atsakovas nurodė, kad „namuose jis išgėrė 0,5 l degtinės butelio. Begeriant kilo mintis nuvažiuoti pasimatyti su sūnumi“. Po šio įvykio policijos pareigūnai testo matuokliu atsakovui nustatė 2,25 promilių girtumą. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 31-33) nurodyta, jog apklaustas įtariamuoju M. K. parodė, kad „2017-10-17 su draugais vartojo alkoholį. <...> Kadangi buvo (duomenys neskelbtini), nutarė užsukti iki žmonos namų <...> pasimatyti su savo vaiku. Apie 18.00 val., būdamas neblaivus, su taksi nuvažiavo minėtu adresu“. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 4SD-2011 išvadoje (1 t., b. l. 81-85) nurodė, kad skyriuje 2019 m. balandžio 8 d. gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pranešimas apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05239-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje. Tyrimas pradėtas gavus B. K. pareiškimą apie tai, kad 2019 m. vasario 6 d. apie 14 val. jos buvęs sutuoktinis M. K. paskambino jų mažamečiam sūnui J. K. ir pagrasino, kad jo mamai nupjaus galvą. Mažametis vaikas labai išsigando.
13. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo neatsakingas elgesys, noras neblaiviam matytis su sūnumi bei šio noro realizavimas vaikui sukelia neigiamus išgyvenimus, daro žalingą įtaką tiek vaikui, tiek atsakovo bendravimo su sūnumi turiniui, pažeidžia vaiko saugumo jausmą, sukelia jam grėsmę ir šiais aspektais yra tiesiogiai susijęs su prioritetiškai ginamomis nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tai įvertinus kyla pagrįsta abejonė dėl vaiko interesų apsaugos, jei nebūtų pritaikyta atitinkama laikinoji apsauga, užkertanti kelią atsakovui paimti vaiką ir su juo bendrauti, esant neblaiviam. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. liepos 22 d. išvadoje (1 t., b. l. 112-113) taip pat nurodė, jog, atsižvelgdamas į geriausius nepilnamečio vaiko interesus, pritaria ieškovei, kad iki teismo procesinio sprendimo priėmimo atsakovas bendrautų su nepilnamečiu vaiku būdamas visiškai blaivus ir neapsvaigęs nuo kitų svaiginamąjį poveikį turinčių medžiagų kiekvieno mėnesio lyginį sekmadienį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir tą pačią dieną pristatydamas jį į vaiko gyvenamąją vietą.
14. Atsižvelgiant į nurodytus faktus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šeimos byloje, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką ginant prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iš dalies patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. Sutiktina su ieškove, kad nustačius, jog atsakovas su vaiku bendrauja būdamas neblaivus, vaiko interesus labiausiai apsaugotų viena bendravimo diena be nakvynės pas tėvą, kuris dėl pastarosios aplinkybės privalėtų kontroliuoti alkoholio vartojimo įpročius. Tačiau apeliantės pageidaujamas atsakovo bendravimo su vaiku sutrumpinimas iki trijų valandų nėra pagrįstas nei grėsmės vaiko interesams pašalinimu, nei jokia kita racionalia aplinkybe. Vadovaujantis protingumo principu, atsižvelgiant į vaiko mokyklinį amžių (aštuoneri metai) ir 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3146-1084/2018 nustatytą bendravimo tvarką, bendravimo trukmė prailgintina nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Apeliantės pageidavimas įpareigoti atsakovą iš anksto įspėti apie ketinimą pasinaudoti bendravimo teise yra perteklinis, nepagrįstai ribojantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą bendravimo pobūdį, todėl netenkintinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Iš dalies patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti tokią laikiną atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus J. K. bendravimo tvarką: 1) atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val.; 2) atsakovas su vaiku gali bendrauti tik blaivus, nevartojęs alkoholio ar kitokių svaiginamąjį pobūdį turinčių medžiagų; 3) jei atsakovas vaiko atvyktų pasiimti neblaivus ar būtų aiškiai matyti, kad jis apsvaigęs nuo kitų svaiginantį poveikį turinčių medžiagų, atsakovo bendravimas su vaiku negalimas; 4) atsakovui neatvykus pasiimti sūnaus laikinoje bendravimo tvarkoje nurodytą dieną, bendravimo su vaiku diena nėra perkeliama į kitą dieną.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.