- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-28
- Bylos Nr.
- I-10106-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03696-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui O. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas O. B. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-5), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis laikotarpiu nuo 2015-02-26 iki 2015-06-04 buvo laikomas Lukiškių TI-K, pažeidžiant teisės aktus: perpildytose kamerose, nebuvo atsižvelgiama į jo ligas, kurios atsirado kalint netinkamomis sąlygomis. Nurodo, kad nepagrįstai į kameros plotą, kuris turi tekti kalinčiam asmeniui, buvo įskaičiuojami baldai, unitazas. Kamerose nebuvo vietos judėti, o 1 val. per parą pasivaikščiojimas kiemelyje nepakankamas. Nebuvo vedamas sportuoti, nors prašė. Nurodo, kad laikino sulaikymo kameroje ir karantino patalpose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, pareigūnai nereaguodavo į jo prašymus apgyvendinti su nerūkančiais. 2015-05-28 sutrikus sveikatai pareigūnai nereagavo į jo prašymus iškviesti medicininę pagalbą. Pareiškėjui kalint 2015-02-26 – 2015-03-05, 2015-04-16 – 2015-05-21, 2015-05-26 – 2015-06-04 laikotarpiais kamerose tualetas buvo atskirtas nuo kitos patalpos dalies netinkamai, įrengtas prie durų, jame neužtikrinamas privatumas, nes juo teko naudotis kitų asmenų akivaizdoje, matant prižiūrėtojams per stebėjimo langelį duryse. Sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta veidrodžio, tualetinių reikmenų spintelės (lentynėlės), dėl to jam buvo pablogintos sąlygos palaikyti asmens higieną. Nurodo, kad kalint kameroje Nr. 385 neveikė dirbtinė naktinė apšvieta, nuo lubų ir sienų luposi ir byrėjo dažai, tinkas ir smėlis, buvo daug pelėsio, dėl to jam sutriko sveikata. Laikino sulaikymo kameros buvo per mažos, jose buvo laikoma per daug asmenų ir per ilgai, buvo neįmanoma pavalgyti. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, dėl to sutriko jo visavertis gyvenimas, pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, prasidėjo depresija, tai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, jis patyrė dideles dvasines ir fizines kančias, sveikatos pablogėjimą, nuolatinę įtampą ir diskomfortą, turėjo vartoti vaistus. Neturtinę žalą vertina 4 000 Eur.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24-30). Atsakovo atstovas teigia, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos reikmenims susidėti. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai Lukiškių TI-K tam yra pritaikyti. Nurodo, kad pareiškėjas buvo laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis, jam buvo teikiama medicininė pagalba ir suteikiamos užimtumo paslaugos. Nurodo, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos dydžio. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ar nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslia ir saugiu vykdymu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad atsakovo atstovas pateikė netikslią informaciją apie tai, kiek asmenų buvo laikomi kamerose 2015-03-03, 2015-03-05, 2015-04-16, 2015-04-28, 2015-06-05, teigė, kad neteisingai nurodytas kameros Nr. 385 plotas – jis yra 6,79 kv. m.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K. Vadovaujantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas suimtas laikotarpiu nuo 2015-02-26 iki 2015-06-03 (b. l. 12).
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-02-26 iki 2015-06-03 buvo laikomas kamerose Nr. 105, 380, 383, 385. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2015-02-26 dalį paros, 2015-03-01 – 2015-03-04, 2015-04-17, 2015-04-26, 2015-04-29 – 2015-05-06, 2015-05-13 – 2015-05-17, 2015-05-26, 2015-05-27, 2015-06-03 (b. l. 24-25). Nors pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas pateikė netikslią informaciją apie tai, kiek asmenų buvo laikomi kamerose 2015-03-03, 2015-03-05, 2015-04-16, 2015-04-28, 2015-06-05, tačiau teismas neturi pagrindo atsakovo pateiktais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 23 paras ir 1 paros dalį buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiančiomis Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą sąlygomis. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.
Pareiškėjas skunde teigė, kad 1 val. per parą pasivaikščiojimas kiemelyje nepakankamas, nebuvo vedamas sportuoti, nors prašė. Pagal HN 76:2010 11 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Galiojantys teisės aktai ilgesnio pasivaikščiojimų kiemeliuose laiko nenumato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo, suteikiant vieną valandą pasivaikščiojimui kiemelyje. Atsiliepime į skundą Lukiškių TI-K nurodė, kad norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje asmenys, laikomi Lukiškių TI-K turi pareikšti norą raštu ar žodžiu, kreiptis į būrio viršininką. Atsakovo atstovas nurodė, kad suimtieji yra vedami į sporto ar kino salę, dalyvauja ŽIV ir narkomanijos prevencijos programoje. Teismas iš atsakovo atstovo 2015-08-03 pažymos (b. l. 39) nustatė, kad pareiškėjas 2015-03-02, 2015-05-06, 2015-06-02 buvo nuvestas į Lukiškių TI-K esančią biblioteką pasinaudoti riboto interneto prieiga, 2015-05-07 dalyvavo ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse. Iš pateiktų į bylą pareiškėjo skundų ir prašymų Lukiškių TI-K ir atsakymų į juos matyti, kad pareiškėjas atsakovo atstovui reikalavimų dėl galimybės sportuoti nekėlė. Todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti sporto sale, kad naudojosi kitomis užimtumo priemonėmis.
Pareiškėjas skunde teigė, kad laikino sulaikymo kameroje ir karantino patalpose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, pareigūnai nereaguodavo į jo prašymus apgyvendinti su nerūkančiais. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu galiojusio Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numatė, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Higienos normos HN 76:2010 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad Lukiškių TI-K administracija žinojo apie tai, kad pareiškėjas nerūkantis, ir ėmėsi priemonių, kad pareiškėjas būtų apgyvendinamas su nerūkančiais asmenimis (pvz. kameroje Nr. 383), reagavo į pareiškėjo prašymus ir skundus, teikė jam atsakymus (b. l. 48-51), įstaigoje užtikrinamas Tabako kontrolės įstatymo laikymasis – laikino sulaikymo kamerose apskritai draudžiama rūkyti, yra iškabinti rūkyti draudžiantys ženklai (b. l. 41). Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai apie jo teisių pažeidimus dėl laikymo su rūkančiais asmenimis nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015-05-28 sutrikus sveikatai pareigūnai nereagavo į jo prašymus iškviesti medicininę pagalbą. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą matyti, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba nebuvo gavusi pareiškėjo prašymų dėl medicininės pagalbos suteikimo. Iš byloje esančios pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi dėl medicininės pagalbos suteikimo 2015-05-11 (suteikta 2015-05-14) ir 2015-06-02 (b. l. 37), šiuo atveju 2015-06-04 pareiškėjui išvykus į Marijampolės pataisos namus medicininė pagalba Lukiškių TI-K jam nebuvo suteikta. Taip pat medicininė pagalba pareiškėjui buvo teikiama ir anksčiau – 2015 m. kovo mėnesį (b. l. 48), taigi, negalima konstatuoti, kad medicininė pagalba pareiškėjui pagal jo prašymus nebuvo teikiama.
Pareiškėjas teigė, kad 2015-02-26 – 2015-03-05, 2015-04-16 – 2015-05-21, 2015-05-26 – 2015-06-04 laikotarpiais jam būnant kamerose tualetas buvo atskirtas nuo kitos patalpos dalies netinkamai, įrengtas prie durų, jame neužtikrinamas privatumas, nes juo teko naudotis kitų asmenų akivaizdoje, matant prižiūrėtojams per stebėjimo langelį duryse. Teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodytais laikotarpiais jis buvo laikomas kamerose Nr. 105, 383, 380, 385. HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau, teismo vertinimu, tai neužtikrina asmens privatumo, todėl laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta veidrodžio, tualetinių reikmenų spintelės (lentynėlės), dėl to jam buvo pablogintos sąlygos palaikyti asmens higieną. Atsakovo atstovas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerų sanitarinių mazgų įrengimas atitinka Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir HN 76:2010 reikalavimus. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-06-11 rašte (b. l. 7-8) nurodyta, kad: ,,kameroje Nr. 385 yra pakabinama spintelė, tačiau baldų išdėstymo gyvenamojoje patalpoje HN 76:2010 nereglamentuoja“. HN 76:2010 21 punktas numato, kad sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.7 ir 14.8 punktai numato, kad kameroje, neįskaitant sanitarinio mazgo patalpos, turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti ir spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-06-11 rašte nurodytus duomenis (kad kameroje buvo viena pakabinama spintelė) daro išvadą, kad spintelės (lentynėlės) susidėti higienos reikmenims kameros Nr. 385 sanitariniame mazge nebuvo. Atsakovo atstovas duomenų, kad kitų kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengti veidrodžiai, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), nepateikė. Nors HN 76:2010 2 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, teismas pažymi, kad veidrodžio ir spintelės (lentynėlės) susidėti higienos reikmenims įrengimas nereikalauja esamų patalpų rekonstrukcijos, todėl veidrodis ir pakabinama spintelė (lentynėlė) kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose turi būti įrengti.
Pareiškėjas teigė, kad jam būnant kameroje Nr. 385 neveikė dirbtinė naktinė apšvieta, nuo lubų ir sienų luposi ir byrėjo dažai tinkas ir smėlis, buvo daug pelėsio, dėl to jam sutriko sveikata. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kameroje Nr. 385 buvo laikomas nuo 2015-04-27 iki 2015-05-21, nuo 2015-05-27 iki 2015-06-04. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015-06-11 rašte (b. l. 7) nurodė, kad 2015-06-02 patikrinimo metu dirbtinė naktinė apšvieta neveikė, taip pat kameroje Nr. 385 nustatyti ir kiti HN 76:2010 pažeidimai: vietomis nuo sienų nusilupęs dažų sluoksnis, šie paviršiai netinkami valymui, vizualiai nustatyti pelėsių požymiai. Teismas šias aplinkybes laiko įrodytomis.
Pareiškėjo teiginiai, kad laikino sulaikymo kameros buvo per mažos, jose buvo laikoma per ilgai ir per daug asmenų, teismo atmetami kaip nepagrįsti, nes teisės aktai nenumato laikino sulaikymo kamerų minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad kiekvieną dieną po darbo šios patalpos yra sutvarkomos, išplaunamos, iš jų išnešamos šiukšlės, jose yra suolas, šiose kamerose asmenys laikomi neilgai – iki 2 valandų. Pareiškėjas taip pat teigė, kad šiose patalpose neįmanoma pavalgyti, tačiau, kaip minėta, tai yra patalpos, kuriose suimti asmenys laikomi trumpą laiką, jose neprivalo būti stalas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas ne daugiau 2 valandų, jam buvo patiekta vakarienė (b. l. 9), todėl neturi pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimų šiuo aspektu.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad 23 paras ir 1 paros dalį pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, sąlygomis, pažeidžiančiomis Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė diskomfortą ir psichologinę kančią. Toks perpildymas trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime, o tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Pareiškėjo laikymo sąlygas papildomai blogino kai kurių HN 76:2010 reikalavimų pažeidimas. Teismas konstatuoja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas suimtas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Teismo vertinimu, pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai buvo tokio intensyvumo, jog yra pagrindas juos įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į santykinai neilgą pažeidimų trukmę ir pobūdį. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Byloje esančios pareiškėjo sveikatos istorijos duomenys (b. l. 20-23, 35-38) rodo, kad pareiškėjas skundėsi raumenų skausmais, sutrikusiu miegu, varginančiomis mintimis, kt., tačiau tokie sveikatos sutrikimai, teismo vertinimu, nelaikytini atsiradusiais būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 4 000 EUR suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2015 pareiškėjui priteisė 1 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 204,5 paras, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1061-575/2015 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteistas 144,81 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 50,5 parų, 2015 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1762-575/2015 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteistas 144,81 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 36 paras, 2015 m. spalio 6 d. nutarimi administracinėje byloje Nr. A-1655-575/2015 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteistas 1448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 321 parą.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, paminėtą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 120 Eur sumos priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais,
nusprendžia:
pareiškėjo O. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.