Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-784-142/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-02-04
Bylos Nr.: I-784-142/2013
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Halina Zaikauskaitė
Atsakovas: Lietuvos, Krašto apsaugos ministerijos
Pareiškėjas: G. P.

Administracinė byla Nr. I-784-142/13

Proc. Nr. 3-61-3-01791-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.8; 74 (S)

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui L. J., atsakovės Lietuvos kariuomenės atstovui Andriui Ūsui, atsakovės Krašto apsaugos ministerijos atstovui Ramūnui Kučiauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovėms Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. (toliau - pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti 2012 m. balandžio 2 d. dokumentu Nr. NRS-16 įformintą Lietuvos kariuomenės vado sprendimą; 2) panaikinti 2012 m. birželio 8 d. dokumentu Nr. 12-01-877 įformintą krašto apsaugos ministrės sprendimą; 3) priimti naują sprendimą, įpareigoti Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo patariamąją komisiją iš naujo svarstyti pareiškėjo kandidatūrą ir pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį 5 metams, įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinį patikrinimą Mokomojo pulko vadovybei ir Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo patariamajai komisijai dėl galimo pareiškėjo persekiojimo už teiktus skundus. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad 2012 m. balandžio 12 d. buvo supažindintas su Lietuvos kariuomenės vado 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. NRS-16 nepratęsti su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutarties. Pareiškėjas šį sprendimą skundė krašto apsaugos ministrei, tačiau jo skundas nebuvo tenkintas. Ministrės sprendimas įformintas 2012 m. birželio 8 d. raštu Nr. 12-01-877. Pareiškėjas mano, kad nurodyti sprendimai naikintini, nes yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjas atitiko krašto apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-1144 patvirtinto Profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo ir karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte nustatytus reikalavimus: 1) pareiškėjas pateikė prašymą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo, 2) pareiškėjo kvalifikacija ir pasirengimas reikalingi krašto apsaugos sistemai, 3) pareiškėjas turi galiojančią ekspertinio nutarimo pažymą iš karo medicinos tarnybos dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai ir nustatytą sveikatos grupę, kuri yra tinkama pareigoms, kurias prieš vaiko priežiūros atostogas pareiškėjas ėjo mokomajame pulke Rukloje, 4) paskutiniai du atestatai nėra žemesni nei patenkinamai, 5) fizinio normatyvai yra išlaikyti arba nelaikyti dėl pateisinamos priežasties. Todėl nebuvo pagrindo nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties. Sprendimai naikintini dėl šiurkščių Aprašo pažeidimų. Pagal Aprašo 11 punktą, Personalo skyrius turėjo ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki profesinės karo tarnybos sutarties termino pabaigos teikti teikimą dėl sutarties pratęsimo, tačiau to nepadarė. Teikimas nepratęsti sutarties nemotyvuotas, todėl tai apsunkina pareiškėjo gynybos teises. Pagal Aprašo 14.1 punktą, jeigu tiesioginis vadas neturi galimybių pasiūlyti kariui jo turimą laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų, krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio, kuriame tarnauja karys, personalą administruojantis padalinys teikia karių iki seržanto laipsnio imtinai Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo patariamajai komisijai svarstyti. Pareiškėjo atveju šios tvarkos nebuvo laikomasi, todėl pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo klausimas turi būti svarstomas Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo patariamojoje komisijoje iš naujo ir priimtas naujas sprendimas pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį 5 metams. Mano, kad per profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo procedūrą su pareiškėju buvo susidorota dėl jo teiktų skundų, sprendimas nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties priimtas pareiškėjui kerštaujant. Aprašo 20 punkte nustatyta atsakomybė už profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo ar nepratęsimo procedūrų pažeidimą, todėl Lietuvos kariuomenės vadovybė turėtų pradėti tarnybinį patikrinimą procedūrą pažeidusiems kariams. Kariuomenės drausmės statutas draudžia persekioti karį dėl jo teikiamų skundų, todėl krašto apsaugos ministrė turėtų pradėti tarnybinį patikrinimą dalinio, kuriame pareiškėjas tarnauja, vadovybei, Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo patariamajai komisijai.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (t. II, b. l. 74). Posėdyje dalyvavo pareiškėjo atstovas, kuris palaikė skundą ir prašė tenkinti. Atstovas teisme papildomai paaiškino, kad iš A. K. tarnybinio pranešimo galima suprasti, jog pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartis nepratęsta dėl pareiškėjo sveikatos, išskirtinio dėmesio reikalavimo. Atstovas mano, kad tai yra tik subjektyvi A. K. nuomonė. Pareiškėjas neturėjo galiojančių nuobaudų, turėjo 3 padėkos raštus. Teisių gynimas negali būti vertinamas išskirtinio dėmesio reikalavimu. Pareiškėjas prašė atitinkamų darbo sąlygų, remdamasis medikų rekomendacijomis. Pareiškėjas neginčija, kad artėjant profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimui pristatė pažymą apie jo sveikatos pagerėjimą, tačiau A. K. tarnybiniame pranešime neteisingai nurodyta, kad pareiškėjas pareiškė galįs dalyvauti tarptautinėse misijose, nes pareiškėjas nurodė tik, kad pagal sveikatą yra tinkamas profesinei karo tarnybai. Fizinio parengimo testų pareiškėjas nelaikė dėl pateisinamų objektyvių priežasčių, tačiau A. K. to tarnybiniame pranešime nenurodė. A. K. tarnybiniame pranešime nepagrįstai apšmeižė pareiškėją, dėl to profesinės karo tarnybos sutartis nepratęsta nepagrįstai. A. K. niekada nebuvo pareiškėjo tiesioginis viršininkas, todėl negalėjo rašyti tokio pranešimo. Tiesioginio viršininko nuomonė dėl sutarties pratęsimo iš viso nebuvo pateikta. Diskrecijos teisė pratęsti sutartį ar jos nepratęsti turi būti motyvuota, taip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A492-3014/2012. Pareiškėjas atitiko visus kriterijus (amžiaus, kvalifikacijos, pareiškėjo pareigos nebuvo panaikintos, pagal ekspertų pažymą yra tinkamas tarnybai, atestuotas ne mažiau kaip patenkinamai, fizinio parengimo testo nelaikė dėl pateisinamų priežasčių, todėl reikėjo vadovautis paskutinio jo atlikto testo rezultatais), todėl sutartis turėjo būti pratęsta. Fizinio parengimo testas pareiškėjui turėjo būti organizuotas atskirai ir nustatytais terminais. Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo patariamoji komisija nekvietė pareiškėjo į posėdį, netikrino A. K. tarnybiniame pranešime nurodytų faktų.

Atsiliepimas

Atsakovė Krašto apsaugos ministerija atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 54-57).

Atsakovė paaiškina, kad pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo procedūra buvo vykdoma laikantis Aprašo reikalavimų, nes prašymą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo pareiškėjas Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadui pateikė 2012 m. sausio 3 d., t. y. likus 7 mėnesiams ir 7 dienoms iki sutarties termino pabaigos. Mokamojo pulko vado grupės vyr. puskarininkis vrš. A. K. savo 2012 m. sausio 10 d. tarnybiniame pranešime Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo patariamajai komisijai argumentuotai motyvavo, kodėl siūlo nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties su eil. G. P.. Mokomojo pulko vadas plk. ltn. R. C. teikime pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį ir profesinę karo tarnybą taip pat siūlė nepratęsti sutarties su pareiškėju. Mokomojo pulko personalo poskyris surinko Apraše nurodytus duomenis ir pateikė juos Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo patariamajai komisijai 2012 m. sausio 30 d., t. y. likus 6 mėn. ir 11 dienų iki sutarties termino pabaigos. Komisija, remdamasi surinkta medžiaga, 2012 m. balandžio 2 d. nusprendė nepratęsti šio kario profesinės karo tarnybos sutarties. Šį komisijos sprendimą Nr. NRS-16 savo parašu patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas. Su šiuo sprendimu pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas 2012 m. balandžio 12 d., t. y. likus 3 mėn. ir 29 d. iki sutarties termino pabaigos. Šiuo metu yra rengiami dokumentai dėl minėto kario išleidimo į atsargą. Atsakovė vadovaujasi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - KASOKTĮ) 2 straipsnio 26 dalies, 21 straipsnio 2 dalies, 28 straipsnio 1 ir 2 dalies, 31 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 2 punkto, 6 dalies, 35 straipsnio, 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir paaiškina, kad profesinės karo tarnybos sutartis yra dvišalis savanoriškas sandoris (CK 1.63, 1.64 str.) dėl profesinės karo tarnybos atlikimo, sudaromas tarp Krašto apsaugos ministerijos ir asmens, abi sutarties šalys yra lygios ir lygiavertės, ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties tuomet, kai baigiasi jos terminas. Tokios sutarties pratęsimas priklauso nuo paskutinės kario atestacijos ir nuo to, ar tokio laipsnio, tokios karinės kvalifikacijos karių trūksta krašto apsaugos sistemai. Apie tikslingumą pratęsti profesinę karo tarnybą su viršilos laipsnį turinčiu kariu sprendžia dalinio, kuriame karys tarnauja, vadas.

Atstovas teisme palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti.

Atsakovė Lietuvos kariuomenė atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 67-71).

Atsakovė remiasi KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir paaiškina, kad skundžiami sprendimai pareiškėjo teisių nepažeidžia, kadangi pareiškėjui teises ir pareigas sukels kariuomenės vado įsakymas, kuriuo pareiškėjas bus atleistas iš profesinės karo tarnybos ir išleistas į atsargą. Skundžiamu kariuomenės vado sprendimu pareiškėjas iš tarnybos nėra atleistas, nepritaikyta jokia drausminė nuobauda ar kitaip pažeistos jo teisės ar teisėti interesai. KASOKTĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai, kuriems gali būti sudaromos profesinės karo tarnybos sutartys, o to paties straipsnio 3 dalis nustato terminus, kuriems krašto apsaugos ministro sutikimu ir laikantis jo nustatytų sąlygų gali būti (tačiau neprivalo būti) pratęstos sutartys suėjus KASOKTĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatytiems jau sudarytų sutarčių terminams. Profesinė karo tarnyba atliekama pagal terminuotas sutartis, su šia specifika kariai susipažįsta sudarydami profesinės karo tarnybos sutartis su KAM, todėl pati prašymų pratęsti profesinės karo tarnybos sutartis svarstymo procedūra savaime karių, taip pat ir pareiškėjo, teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Todėl mano, kad skundžiamas kariuomenės vado sprendimas pareiškėjui jokių teisių ir pareigų nesukuria, jo teisių nepažeidžia, o nesant kompetentingo subjekto priimto sprendimo dėl pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos ir išleidimo į atsargą, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Dėl pareiškėjo nurodomų procedūrinių pažeidimų paaiškina, kad pagal KASOKTĮ 32 straipsnio 6 dalį, profesinės karo tarnybos sutartys gali būti sudaromos ir pratęstos laikantis krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos reikalavimų, sąlygų bei tvarkos. Profesinės karo tarnybos pratęsimo sąlygas ir sprendimų priėmimo procedūras, kai karys pareiškia norą pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį, reglamentuoja Aprašo nuostatos. Pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties terminas baigiasi 2012 m. rugpjūčio 10 d., teikimas pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį ir profesinę karo tarnybą buvo užpildytas 2012 m. sausio 6 d., teikime pareiškėjo tiesioginis vadas pasiūlė nepratęsti sutarties, atsižvelgdamas į Mokomojo pulko vyr. puskarininkio A. K. tarnybinį pranešimą, užpildytą 2012 m. sausio 10 d. Šie dokumentai Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo komisijai buvo įteikti 2012 m. sausio 30 d. Todėl teikimas dėl pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties termino pratęsimo atitinkamai komisijai buvo pateiktas Aprašo 5 punkte nustatytu terminu. Pareiškėjo tiesioginis vadas atsižvelgė į Mokomojo pulko vyr. puskarininkio A. K. 2012 m. sausio 10 d. tarnybinį pranešimą ir juo rėmėsi, siūlydamas nepratęsti pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties termino, šį tarnybinį pranešimą pridėjo kartu su teikimu Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo komisijai, todėl nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, kad teikimas dėl jo profesinės karo tarnybos sutarties termino nepratęsimo buvo nemotyvuotas. Be to, Aprašo nuostatos nenumato, kad kariai turi būti supažindinami su teikimais, teikiamais atitinkamoms komisijoms dėl jų profesinės karo tarnybos sutarčių termino ar tarnybos pratęsimo. Pagal Aprašo 5, 15, 19 punktų nuostatas, nei komisijos siūlymas, nei kariuomenės vado sprendimas dėl profesinės karo tarnybos sutarties termino pratęsimo neprivalo būti atskirai argumentuojamas, t. y. nei siūlyme, nei sprendime neprivaloma nurodyti priežasčių, kodėl atsisakoma pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą. Šie argumentai privalo būti nurodyti tik teikime komisijai, kuri, išnagrinėjusi kario tiesioginio vado pateiktus argumentus, priima siūlymą sutartį pratęsti arba nepratęsti. Be to, KASOKTĮ nuostatos nustato, jog pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui, sutartis gali būti pratęsta tik krašto apsaugos ministro sutikimu ir laikantis jo nustatytų sąlygų, t. y. įstatymas nenustato jokių sąlygų ar pagrindų, kuriems esant profesinės karo tarnybos sutartis visais atvejais turėtų būti pratęsta pasibaigus jos terminui, paliekant pasirinkimo prerogatyvą krašto apsaugos ministrui (ar jo įgaliotam asmeniui). Pasirinkimas pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį ar ne priklauso nuo krašto apsaugos sistemos poreikių (Aprašo 3 punktas). Todėl, kai kario kandidatūra neatitinka krašto apsaugos sistemos poreikių, pasibaigus tokio kario profesinės karo tarnybos sutarties terminui, sutartis su juo nėra pratęsiama. Nei KASOKTĮ, nei Aprašo nuostatos nenumato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą su šiuos pagrindus atitinkančiais kariais. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, jog jam be pagrindo atsisakyta pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį. KASOKTĮ 21 straipsnio 5 dalis, Kariuomenės drausmės statuto VIII skyriaus nuostatos suteikia teisę kariams šiose nuostatose numatytiems subjektams ir tvarka dėl galimų jų teisių pažeidimų pateikti skundus. Šios pareiškėjo teisės nebuvo paneigtos, jo teikti skundai išnagrinėti ir jam pateikti atsakymai. Dalis tokių atsakymų yra apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nesant įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais būtų pripažinta, jog Lietuvos kariuomenė pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, negalima konstatuoti ir jo diskriminavimo ar kerštavimo fakto.

Atstovas teisme palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties nepratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. NRS-16 nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju (t. I, b. l. 60) ir krašto apsaugos ministro 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 12-01-877 (t. I, b. l. 11-12), priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta ginčų dėl kario tarnybos sutarties pratęsimo nagrinėjimo tvarka, taigi pareiškėjas turi teisę ginčyti sprendimą nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties, o atsakovės Lietuvos kariuomenės argumentai, kad sprendimu nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties pareiškėjo teisės nepažeistos ir, nesant kompetentingo subjekto priimto sprendimo dėl pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos ir išleidimo į atsargą, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, neturi teisinio pagrindo. Sprendimas nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties sukelia atitinkamas teisines pasekmes – profesinės karo tarnybos kario atleidimą iš tarnybos (KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punktas, tai šiuo atveju ir įvyko – Lietuvos kariuomenės vadas 2012 m. rugpjūčio 10 d. priėmė įsakymą Nr. PK-998, kuriuo išleido pareiškėją 2012 m. rugpjūčio 13 d. iš profesinės karo tarnybos į atsargą, t. II, b. l. 80), todėl toks sprendimas gali būti savarankišku ginčo objektu. Pareiškėjo atstovas teisme paaiškino, kad minėtas Lietuvos kariuomenės vado 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas ginčijamas kitoje administracinėje byloje (bylos Nr. I-973-426/2013, Proc. Nr. 3-61-3-02365-2012-4).

Nustatyta, kad pareiškėjas krašto apsaugos sistemoje tarnavo sutartiniais pagrindais – su pareiškėju 2003 m. rugpjūčio 10 d. buvo sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis Nr. 355 (t. I, b. l. 66, 120). Šios sutarties 1 punkte nustatyta, kad pareiškėjas į profesinę karo tarnybą priimamas keturiems metams. Sutartis buvo pratęsta iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. Pagal sutarties 3 punktą pareiškėjas įsipareigojo tarnauti profesinėje karo tarnyboje KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Sutarties 7 punkte nustatyta, kad pasibaigus sutarties 1 punkte nustatytam tarnybos laikotarpiui sutartis laikoma nutraukta, o sutarties 8 punkte nustatyta, kad ši sutartis gali būti pratęsta laikantis KASOKTĮ nustatytų sąlygų ir tvarkos.

KASOKTĮ 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad pasibaigus sudarytos terminuotos profesinės karo tarnybos sutarties terminui, sutartis gali būti pratęsta krašto apsaugos ministro sutikimu ir laikantis jo nustatytų sąlygų. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad laikydamiesi krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos reikalavimų, sąlygų bei tvarkos, šio įstatymo 45 straipsnio nustatytų amžiaus apribojimų ir šio straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, Krašto apsaugos ministerijos vardu profesinės karo tarnybos sutartis sudaro ir pratęsia su kariuomenės kariais iki seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų) imtinai dalinių vadai.

Detaliai profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo tvarka reglamentuojama Krašto apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu „Dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo ir karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V-1144 (2011m. sausio 6 d. įsakymo redakcija) patvirtintame Apraše (t. I, b. l. 76-82). Pareiškėjas aiškina, kad sprendimas nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties turi būti panaikintas kaip neteisėtas, nes priimtas pažeidus Aprašo nuostatas. Dėl to byloje tiriama, ar skundžiamas sprendimas priimtas pagal Apraše nustatytą procedūrą. Aprašo 2.1 punkte nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo klausimas svarstomas, pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui, kai kariui nėra sukakęs KASOKTĮ 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius. Pagal į bylą pateiktą asmens bylos kopiją (t. I, b. l. 98-200, t. II, b. l. 1-73), pareiškėjas turi eilinio laipsnį, 2011 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjui sukako 36 metai, t. y. pagal KASOKTĮ 45 straipsnį išleidimo į atsargą amžiaus riba (40 metų) tokį laipsnį turinčiam asmeniui dar nebuvo pasiekta. Todėl besibaigiant profesinės karo tarnybos sutarties terminui atsirado pagrindas svarstyti jos pratęsimo klausimą. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad kario kandidatūra dėl profesinės karo tarnybos sutarties ar tarnybos pratęsimo atitinkamai komisijai teikiama, kai karys atitinka šiuos reikalavimus: 1) yra pateikęs prašymą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo; 2) paskutiniai du įvertinimai pagal atestatą ne žemesni kaip patenkinamai; 3) turi galiojančią ekspertinio nutarimo pažymą dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai; 4) ekspertinio nutarimo pažymoje įrašyta sveikatos grupė atitinka pareigybei nustatytą sveikatos grupę. Jeigu sveikatos grupė žemesnė nei nustatyta pareigybei, kario profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo klausimas gali būti svarstomas tik paskyrus jį į pareigas pagal jo sveikatos grupę; 5) fizinė parengtis įvertinta teigiamai (įskaityta), fizinės parengties testas laikytas ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius (išskyrus atvejus, kai karys testo nelaikė dėl pateisinamos priežasties). Pareiškėjas atitiko nurodytus reikalavimus, todėl pareiškėjo kandidatūra dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo atitinkamai komisijai buvo teikiama svarstyti (t. I, b. l. 83-89 – Teikimas pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį ir profesinę karo tarnybą ir teikime nurodytas Tarnybinis pranešimas, šio pranešimo priedai taip pat yra byloje). Nurodytų reikalavimų atitikimas yra tik sąlyga, kad dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo bus svarstoma atitinkamoje komisijoje, tačiau atitikimas nurodytoms sąlygoms jokiu būdu nereiškia, kad, atitikus Aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus, profesinės karo tarnybos sutartis visais atvejais turi būti pratęsta (KASOKTĮ 31 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad sutartis gali būti pratęsta). Pagal Aprašo nuostatas, jeigu karys atitinka 4 punkte nustatytus reikalavimus, profesinės karo pratęsimo klausimas atitinkamai komisijai svarstyti teikiamas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki profesinės karo tarnybos sutarties termino pabaigos, o su sprendimu pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį ar tarnybą arba jos nepratęsti karys supažindinamas ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki profesinės karo tarnybos sutarties termino pabaigos. Aprašo 8-20 punktai nustato, kad karys prašymą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo savo dalinio personalą administruojančiam padaliniui pateikia likus 7 mėnesiams iki profesinės karo tarnybos sutarties termino pabaigos, gavęs šį prašymą personalo padalinys užpildo teikimą pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį ir teikia jį kario tiesioginiam vadui, kuris teikime įrašo argumentuotą siūlymą pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį arba jos nepratęsti. Remdamiesi šiuo siūlymu aukštesnieji pagal pavaldumą vadai rekomenduoja pratęsti ar ne kario profesinės karo tarnybos sutartį. Personalo padalinys ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki profesinės karo tarnybos sutarties termino pabaigos teikia atitinkamai komisijai sutarties pratęsimo klausimui svarstyti dokumentus: kario prašymą dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo, teikimą, galiojančią profesinės karo tarnybos sutarties kopiją. Karių, turinčių karinį laipsnį iki seržantų majorų imtinai, profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo klausimą svarsto Nekarininių tarnybos reikalų svarstymo patariamoji komisija, kurios sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio. Komisijos siūlymus dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo ar nepratęsimo patvirtina kariuomenės vadas, o su tokiu sprendimu karį nedelsdamas supažindina personalo padalinys. Jei kariuomenės vadas nusprendžia nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties, personalo padalinys rengia dokumentus dėl kario išleidimo į atsargą. Nagrinėjamu atveju nurodytos Aprašo nuostatos pažeistos nebuvo. Pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartis galiojo iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. Teikimas pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį ir profesinę karo tarnybą buvo užpildytas 2012 m. sausio 6 d. (t. I, b. l. 83). Teikime pareiškėjo tiesioginis vadas Mokomojo pulko vadas plk. Ltn. R. C. pasiūlė nepratęsti sutarties. Tokį siūlymą pareiškėjo tiesioginis vadas pateikė atsižvelgęs į Mokomojo pulko vyr. puskarininkio A. K. tarnybinį pranešimą, o šis turėjo priedus (dėl tiesioginio vado pasiūlymo argumentavimo bus pasisakyta toliau). Šie dokumentai Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo komisijai buvo pateikti 2012 m. sausio 30 d. (t. I, b. l. 85-86). Taigi teikimas dėl pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties termino pratęsimo atitinkamai komisijai buvo pateiktas laiku. Komisija, remdamasi surinkta medžiaga, 2012 m. kovo 30 d. posėdyje nutarė siūlyti nepratęsti su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutarties (t. I, b. l. 88-89). Lietuvos kariuomenės vadas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. NRS-16 nusprendė nepratęsti pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties (t. I, b. l. 90). Su šiuo sprendimu pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas 2012 m. balandžio 12 d., t. y. likus daugiau kaip 3 mėnesiams iki sutarties termino pabaigos (t. I, b. l. 151), kaip ir reikalauja Aprašo nuostatos.

Minėta, kad pagal Aprašo 10 punktą, kario tiesioginis vadas teikime įrašo argumentuotą siūlymą pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį arba jos nepratęsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tiesioginis vadovas plk. ltn. R. C. savo siūlymą nepratęsti pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties grindė Mokomojo pulko vyr. puskarininkio vrš. A. K. tarnybiniu pranešimu, kuris taip pat buvo pateiktas Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo komisijai su priedais (t. I, b. l. 84, 85). Mokomojo pulko vado grupės vyr. puskarininkis vrš. A. K. 2012 m. sausio 10 d. tarnybiniame pranešime „Dėl eilinio G. P. profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo“ Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo komisijai siūlė nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju. Tokį savo siūlymą motyvavo iš esmės kario charakterio savybėmis, nurodė, kad nuo pirmų tarnybos Mokomajame pulke dienų (tarnybą Mokomajame pulke pradėjo 2011 m. sausio 3 d., t. I, b. l. 146-148) pareiškėjas vengė jam skiriamų užduočių, motyvuodamas prasta ir blogėjančia sveikata, reikalavo išskirtinio dėmesio, papildomų lengvatų, asmeninius poreikius iškeldamas aukščiau tarnybos interesų, pastoviais prašymais ir reikalavimais atitraukdamas nuo tiesioginių pareigų vykdymo ne tik savo padalinio vadus, bet ir pulko vadovybę. Mokomojo pulko vyr. puskarininkio vrš. A. K. nuomone, toks kario elgesys demoralizuoja ir smukdo padalinio karių tarnybos motyvaciją, kovinę dvasią, pasirengimą. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad artėjant profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimui pareiškėjas pristatė civilinės įstaigos pažymą apie jo sveikatos pagerėjimą, pareiškėjas nurodė galįs vykdyti ne tik jam paskirtas užduotis, bet ir dalyvauti tarptautinėse misijose, tačiau galiojanti karo medicinos tarnybos karinės medicinos komisijos išduota pažyma tokios galimybės jam nesuteikia. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad mokomajame pulke pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų nei karto nelaikė fizinio parengimo testų, todėl nėra galimybės nustatyti kario fizinio pasirengimo ir objektyviai užpildyti kario atestaciją (t. I, b. l. 84). Tarnybinis pranešimas grindžiamas kartu su juo teikiamais dokumentais: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. išvada Nr. 1575 „Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“ (t. II, b. l. 17), Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos karinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertinio nutarimo 2010 m. birželio 3 d. pažyma Nr. 1193/2010 (t. II, b. l. 19), Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos PKSPC Rukloje 2011 m. vasario 7 d. išrašo iš medicininių dokumentų rekomendacijomis (t. II, b. l. 22), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus 2011 m. birželio 9 d. pažyma „Dėl pripažinimo darbingu“ (t. II, b. l. 27); LK DLE JR Mokomojo pulko Aprūpinimo kuopos Transporto būrio II transporto skyriaus vairuotojo eil. G. P. 2011 m. vasario 21 d. ir 2011 m. balandžio 4 d. prašymais (t. II, b. l. 85, 87-88). Tai nereiškia, kad pareiškėjas neatitiko sutarties pratęsimo sąlygų (pvz. dėl sveikatos), nurodyti priedai tik patvirtino, kad tarnybiniame pranešime nurodyti faktai buvo. Tarnybiniame pranešime iš šių faktų daroma išvada, kad profesinės karo tarnybos sutartis nepratęstina. Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad pareiškėjo atstovas nepagrįstai teigia, kad tarnybiniame pranešime visi nurodyti faktai nepasitvirtina. Faktai yra nurodyti teisingai, o pareiškėjas nesutinka su išvadomis, kurios padarytos atsižvelgiant į nurodytus faktus. Iš esmės, nurodyti faktai patvirtina, kad ir pats pareiškėjas iš tikrųjų neturi motyvacijos tarnauti Lietuvos kariuomenėje, o tik stengiasi pasilikti profesinėje karo tarnyboje (tuo momentu jis buvo rezerve, nes išėjo vaiko priežiūros atostogų).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teikime tiesioginio vado siūlymas dėl profesinės karo tarnybos sutarties nepratęsimo yra argumentuotas, nes tiesioginis vadas aiškiai nurodė, kad siūlymą teikia atsižvelgęs į Mokomojo pulko vado grupės vyr. puskarininkio vrš. A. K. tarnybinį pranešimą. Toks siūlymas pateiktas atsižvelgus tik į tarnybos interesus, o komisijai buvo pateikta visa reikiama medžiaga, pagrindžianti, kad Lietuvos kariuomenei yra netikslinga tęsti su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartį, t. y. komisija sprendimą priėmė, turėdama dokumentus, kurie patvirtina tarnybinio pranešimo turinį.

Apraše nėra nuostatų, kad kariai turi būti supažindinami su teikimais, teikiamais atitinkamoms komisijoms dėl jų profesinės karo tarnybos sutarčių termino ar tarnybos pratęsimo. Taip pat Apraše nėra nustatyta, kad komisijos siūlymas ir kariuomenės vado sprendimas dėl profesinės karo tarnybos sutarties termino pratęsimo turi būti motyvuojami, nurodomos priežastys, kodėl atsisakoma pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą. KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl kario tarnybos sutarties pratęsimo nagrinėjami Kariuomenės drausmės statuto nustatyta privaloma išankstine tvarka. Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 65 straipsnyje nustatyta: „1. Karys, nesutinkantis su vado (viršininko) sprendimu, turi teisę jį apskųsti sprendimą priėmusio vado (viršininko) tiesioginiam vadui (viršininkui) arba krašto apsaugos generaliniam inspektoriui. 2. Karys, nesutinkantis su krašto apsaugos generalinio inspektoriaus sprendimu, turi teisę apskųsti šį sprendimą krašto apsaugos ministrui. 3. Krašto apsaugos ministro priimtas sprendimas gali būti apskųstas administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka per 20 dienų nuo sprendimo gavimo ar pranešimo apie jį dienos“. Toks ginčas buvo nagrinėjamas ir pareiškėjas, krašto apsaugos viceministrei 2012 m. birželio 8 d. sprendimu (t. I, b. l. 11-12) atmetus pareiškėjo skundą, iš nurodyto sprendimo sužinojo, dėl kokių aplinkybių Lietuvos kariuomenė nusprendė nepratęsti su juo profesinės karo tarnybos sutarties, t. y. jam buvo pateiktas priimto sprendimo ir teisinis ir faktinis pagrindimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodomi Aprašo procedūriniai pažeidimai nepasitvirtina. Tai, kad pareiškėjas atitiko Aprašo 4 punkte nustatytus reikalavimus, buvo sąlyga, kad jo kandidatūra dėl profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo bus svarstoma atitinkamoje komisijoje. Pagrindiniai profesinės karo tarnybos sutarties nepratęsimo motyvai nurodyti Mokomojo pulko vyr. puskarininkio vrš. A. K. 2012 m. sausio 10 d. tarnybiniame pranešime ir pareiškėjas objektyviais įrodymais nepaneigė šiame tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas dėl sveikatos būklės prašė atitinkamų tarnybos užduočių, kurios jam buvo suteiktos (t. I, b. l. 149, t. II, b. l. 81-91), Mokomajame pulke dėl sveikatos sutrikimų nelaikė fizinio pasirengimo testų (t. I, b. l. 181, 198, t. II, b. l. 86). Pareiškėjas neneigė, kad artėjant profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimui pristatė civilinės įstaigos pažymą apie sveikatos pagerėjimą. Remiantis pareiškėjo asmens byloje esančiu fizinio pasirengimo ir sveikatos patikrinimo rezultatų dokumentų sąrašu (t. I, b. l. 198) ir 2010 m. birželio 3 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1193/2010 (t. II, b. l. 19), Mokomojo pulko vyr. puskarininkio vrš. A. K. 2012 m. sausio 10 d. tarnybiniame pranešime pagrįstai nurodyta, kad pagal galiojančią ekspertinio nutarimo pažymą pareiškėjas netinkamas tarnauti tarptautinėse misijose. Į bylą neteikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo atstovo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kad minėtame tarnybiniame pranešime pateikiami neteisingi faktai apie pareiškėją, kurių Komisija nepatikrino ir dėl to profesinės karo tarnybos sutartis nepratęsta nepagrįstai.

Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į karo tarnybos specifiškumą, negali vertinti motyvų, dėl kurių profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju nebuvo pratęsta, nes tai yra atsakovų diskrecija. Teismas gali tik patikrinti, ar profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo svarstymo procedūra vyko pagal nustatytą tvarką. Teismas nustatė, kad nustatyta procedūra buvo išlaikyta, pareiškėjui suteikta teisė ikiteismine tvarka ginčyti priimtą sprendimą. Pagal KASOKTĮ nuostatas, pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui, sutartis gali būti pratęsta tik krašto apsaugos ministro sutikimu ir laikantis jo nustatytų sąlygų (31 straipsnis). Nei KASOKTĮ, nei Aprašo nuostatos nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą su šiuos pagrindus atitinkančiais kariais, o paliekama pasirinkimo prerogatyva krašto apsaugos ministrui (ar jo įgaliotam asmeniui). Tuo tarpu pasirinkimas pratęsti terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį ar ne priklauso nuo krašto apsaugos sistemos poreikių, tarnybos interesų. Todėl, kai kario kandidatūra neatitinka krašto apsaugos sistemos poreikių, tarnybos interesų, pasibaigus tokio kario profesinės karo tarnybos sutarties terminui, sutartis su juo nėra pratęsiama. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, jog jam be pagrindo atsisakyta pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį, nes teisinio pagrindo, įpareigojančio tai padaryti, nėra. Pareiškėjas neįrodė, kad pagal savo turimą laipsnį, kvalifikaciją ir fizinį pasirengimą šiuo metu yra reikalingas krašto apsaugos sistemai (paskutiniame pareiškėjo atestacijos atestate nurodyta, kad profesinės žinios patenkinamos, reikėtų tobulinti organizacinius gebėjimus, patikimumas tarnyboje nėra aukštas, iniciatyvos imasi tik gavęs vadovo nurodymą, nelaikė fizinio normatyvų dėl tam tikros priežasties, t. I, b. l. 180-182). Pareiškėjo atstovas teisme aiškino, kad dėl fizinio pasirengimo testavimo pareiškėjui turėjo būti atskirai sudaromos sąlygos, tačiau tokios savo pozicijos nepagrindė teisės aktų reikalavimais, taip pat neteikė įrodymų, kad pats pareiškėjas būtų prašęs tokios galimybės ir jam buvo atsakyta neigiamai. Be to, pareiškėjo fizinis pasirengimas nebuvo vienintelis kriterijus, lėmęs profesinės karo sutarties nepratęsimą, buvo atsižvelgiama ir į kario charakterio savybes, kvalifikaciją, motyvaciją tarnauti ir kt. Pareiškėjo argumentai, kad per profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo svarstymo procedūrą su juo buvo susidorota dėl jo teikiamų skundų, vertintini kritiškai. KASOKTĮ 21 straipsnio 5 dalis, Kariuomenės drausmės statuto VIII skyriaus nuostatos suteikia teisę kariams šiose nuostatose numatytiems subjektams ir tvarka dėl galimų jų teisių pažeidimų pateikti skundus. Atsakovai šios pareiškėjo teisės neneigė niekada, dalis ginčų buvo ir yra nagrinėjami teisme (informacija iš teismų informacinės sistemos LITEKO), tačiau nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame būtų pripažinta, kad Lietuvos kariuomenė pažeidė kokias nors pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti kerštavimo pareiškėjui fakto, tuo labiau, kad minėtame A. K. tarnybiniame pranešime, kurį patvirtina prie jo pridėti dokumentai, aiškiai nurodyta, kodėl nėra poreikio su pareiškėju tęsti profesinės karo tarnybos sutartį. Pareiškėjo teikti prašymai, kurie paminėti tarnybiniame pranešime, visada buvo tenkinami (t. I, b. l. 149). Todėl dėl pareiškėjo diskriminavimo įrodymų nėra, priešingai, visuomet buvo atsižvelgiama į pareiškėjo prašymus skirti lengvesnes užduotis dėl sveikatos būklės, nebuvo reikalaujama būtinai laikyti fizinio parengimo testų ir kt. Teismas daro išvadą, kad profesinės karo tarnybos sutarties nepratęsimui visai nebūtina kario kaltė ar kokie nors kiti panašūs motyvai. Klausimo dėl sutarties pratęsimo arba nepratęsimo sprendimas priskirtas tiesioginių vadovų ir krašto apsaugos ministro prerogatyvai ir aišku, kad sprendimas turi būti priimtas atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikius. Dėl to KASOKTĮ ir įtvirtintos specialios nuostatos dėl terminuotų profesinės karo tarnybos sutarčių.

Pareiškėjas dar nurodo, kad turėjo būti svarstoma galimybė skirti jį į kitas jo laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančias pareigas, tačiau tiesioginiam vadovui ir Nekarininių tarnybos reikalų svarstymo patariamajai komisijai pasiūlius nepratęsti pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties, nebuvo pagrindo svartyti ir klausimą dėl pareiškėjo skyrimo ar perkėlimo į kitas pareigas. Sutartis nepratęsta ne dėl to, kad pareiškėjui negalėjo būti pasiūlytos kitos pareigos.

Kita vertus, profesinė karo tarnybos sutartis buvo nepratęsta dėl to, kad kariuomenė neturėjo poreikio kariui, kuris gali atlikti tik itin nesudėtingas užduotis, nereikalaujančias atitinkamo fizinio parengimo lygio (galimybė jam tokias užduotis skirti buvo, bet nebuvo poreikio). Iš A. K. 2012 m. sausio 10 d. tarnybinio pranešimo (t. I, b. l. 64) turinio matyti (tų aplinkybių nepaneigė ir pareiškėjas), kad atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas eil. G. P. buvo paskirtos užduotys, nereikalaujančios didelių fizinių bei psichologinių pastangų, jis buvo paskirtas atsakingu už sporto salę, tačiau ir šios pareigos kariui pasirodė per sunkios, jis teikė prašymus vadovybei ir reikalavo įsakymu skirti papildomas laisvas nuo tarnybos dienas ar trumpinti darbo valandas. Kaip nurodė teisme kariuomenės atstovas, ir šie prašymai buvo tenkinami. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad toks kario elgesys demoralizuoja ir smukdo karių tarnybos motyvaciją, kovinę dvasią bei kovinį pasirengimą. Pareiškėjo atstovas teigė, kad nurodytas teiginys buvo niekuo nepagrįstas. Teismo posėdyje Krašto apsaugos ministerijos atstovas aiškino, kad nurodytų tarnybiniame pranešime faktų pareiškėjas ir jo atstovas ir neneigė, tuo tarpu į pareiškėjo prašymus buvo atsižvelgiama – buvo paskirtos lengvos užduotys, paskirtas darbas ne visai darbo dienai, 2011 m. balandžio 13 d. vadas pasirašė raštą dėl laisvų dienų, atsižvelgė į tai, kad ir dėl paskirtos lengvos užduoties karys pavargdavo, kad prieš tai eitos vairuotojo pareigos jam buvo per sunkios. KAM atstovas aiškino, kad dėl sveikatos būklės (kuri nustatyta specialios ekspertų komisijos, o taip pat kuri objektyviai negalėjo būti įvertina, nes daugelį metų dėl pateisinamos priežasties neatlikti fizinio parengimo testai) ir dėl to, kad karys galėjo vykdyti tik už sporto salę atsakingo funkcijas, t. y. jam buvo pavesta tvarkyti sporto salę, ne visą darbo dieną, skirtos laisvos dienos, nors tokių pareigų aprašymo netgi nėra ir tokioms pareigoms vykdyti karys iš viso nėra reikalingas, kariuomenė neturėjo poreikio su tokiu kariu pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį. Taip pat nurodė, kad kiti kariai dėl tokių lengvatų teikimo buvo nepatenkinti. Tai ir yra kitų karių motyvacijos tarnauti smukdymas.

Pareiškėjas ginčija ir Krašto apsaugos ministerijos 2012 m. birželio 8 d. raštą Nr. 12-01-877 (pasirašytas viceministrės), kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas.

Pareiškėjo 2012 m. gegužės 14 d. skundas krašto apsaugos ministrei (b. l. 8-10) grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundas teismui. Krašto apsaugos ministerijos 2012 m. birželio 8 d. rašte pagrįstai nurodytos aplinkybės dėl Aprašo taikymo ir procedūrų, t. y. kad Apraše nurodyti terminai nebuvo pažeisti. Taip pat buvo atsakyta ir dėl motyvų, kodėl sutartis nebuvo pratęsta. Nurodyta, kad komisijai buvo pateiktas Radvilos mokomojo pulko vado grupės vyr. puskarininkio vrš. A. K. 2012 m. sausio 10 d. tarnybinis pranešimas, nurodoma, kad komisijos buvo prašoma atsižvelgti į šiame tarnybiniame pranešime išdėstytus argumentus ir faktus, nurodoma, kad komisija į tai atsižvelgė. T. y. Krašto apsaugos ministerijos atsakyme į pareiškėjo skundą nurodyta, kokiais motyvais ir argumentais remiantis sutartis buvo nepratęsta. Taip pat Krašto apsaugos ministerijos atsakyme yra argumentai dėl pareiškėjo keliamo klausimo, jog jam turėjo būti pasiūlytos kitos pareigos – nurodyta, kad speciali komisija pasiūlė sutarties nepratęsti, todėl nebuvo pagrindo svarstyti klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitas pareigas. Atsakymas pagrįstai yra grindžiamas KASOKTĮ 31 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Atsakyme į pareiškėjo skundą taip pat yra išdėstyti argumentai ir motyvai dėl pareiškėjo reikalavimo pradėti tarnybinį patikrinimą Radvilos mokomojo pulko vadovybei ir komisijai – sutartis nepratęsta pagrįstai, todėl tarnybinis patikrinimas negali būti pradėtas.

Pareiškėjas ir teismo prašo įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinį patikrinimą Mokomojo pulko vadovybei ir Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo patariamajai komisijai dėl galimo pareiškėjo persekiojimo už teiktus skundus. Be to, kas jau buvo nurodyta Krašto apsaugos ministerijos sprendime, priimtame išnagrinėjus pareiškėjo skundą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas gali tik pranešti Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenės vadovybei apie padarytus pažeidimus, tačiau, ar pradėti tarnybinį patikrinimą, sprendžia tik tie pareigūnai, kurie įgalioti pradėti tarnybinį patikrinimą. Jų sprendimų pradėti ar nepradėti tarnybinį patikrinimą asmuo, pranešęs apie pažeidimą, teismine tvarka iš viso ginčyti negali, nes tokie sprendimai asmeniui (šiuo atveju – kariui) jokių teisinių padarinių nesukelia. Tuo tarpu pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, teismas imasi ginti tik pažeistas asmens teises ar įstatymo saugomus interesus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuvos kariuomenės vado 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. NRS-16, kuriuo nuspręsta nepratęsti profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju, ir krašto apsaugos ministro 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 12-01-877 yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų pagrindo nėra. Pripažinus skundžiamus sprendimus teisėtais ir pagrįstais, o be to, atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigoti Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo patariamąją komisiją iš naujo svarstyti pareiškėjo kandidatūrą ir pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį 5 metams, įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinį patikrinimą Mokomojo pulko vadovybei ir Nekarininkų tarnybos reikalų svarstymo patariamajai komisijai dėl galimo pareiškėjo persekiojimo už teiktus skundus), nes šie reikalavimai yra išvestiniai iš dviejų pirmųjų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo G. P. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Halina Zaikauskaitė