Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams J. B. ir E. B. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovų J. B. ir E. B. priešieškinį ieškovui S. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, o priešieškinį prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis – atmestinas.

Kadangi ieškinys ir priešieškinis tarpusavyje susiję, tikslinga juos yra nagrinėti neišskiriant, pasisakant dėl jų pagrįstumo kartu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu atsakovai priėmė mirusio tėvo R. B. palikimą (kiekvienas po ½ dalį); R. B. mirė (duomenys neskelbtini), o jo motina A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. B. mirties ieškovui 2022-06-23 (duomenys neskelbtini) notarų biuras išdavė liudijimą, patvirtinantį, kad jis priėmė palikimą. Taip pat nustatyta, kad 2021-11-10 A. B. sudarė asmeninį testamentą, kuriuo jai priklausantį žemės sklypą, kreditorinį įsipareigojimą 13.612,14 Eur sumai pagal teismo 2019-12-17 sprendimą civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir visą kitą jai priklausantį turtą paliko ieškovui S. B..

Taip pat byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2019-12-17 sprendimu civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką bendru sutarimu, patvirtino M. B. ir R. B. 2019 m. gruodžio 4 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir išsprendė turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų klausimus, o būtent Sutarties 4.1 punktu pripažino 13.612,14 Eur skolinį įsipareigojimą kreditorei A. B. pagal 2011-07-08 paskolos sutartį asmenine R. B. prievole. Nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo, šalys jo apeliacine tvarka neskundė.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 13.612,14 Eur kreditorinį reikalavimą, kurį jis įgijo mirus motinai A. B. pagal 2022 m. rugsėjo 21 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, nes A. B. 2021 m. lapkričio 10 d. asmeniniu testamentu savo turtą ir kreditorinius reikalavimus paliko ieškovui. Ieškovas tvirtino, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2019-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sprendžiamas santuokos nutraukimo tarp M. B. ir R. B. klausimas, pripažino 13.612,14 Eur skolinį įsipareigojimą kreditorei A. B. pagal 2011-07-08 paskolos sutartį asmenine R. B. prievole. Kadangi (duomenys neskelbtini) R. B. mirė ir palikimą priėmė jo vaikai – atsakovai, ieškovui perėjo 13.612,14 Eur kreditorinis reikalavimas po A. B. mirties ir jis įgijo teisę reikalauti nurodytos sumos iš atsakovų.

Tuo tarpu atsakovai teigė, jog jokių įrodymų apie sudarytą paskolos sutartį santuokos nutraukimo byloje nebuvo pateikta, teismas netyrė aplinkybių dėl A. B. galimai suteiktos paskolos R. B.. Tvirtino, kad teismas, priėmęs sprendimą dėl santuokos nutraukimo, nekonstatavo, jog A. B. 2011-07-08 suteikė paskolą R. B.; taip pat teismas nepripažino, kad skolinis įsipareigojimas A. B. yra asmeninė R. B. prievolė. Pasak atsakovų, teismas tik patvirtino sutuoktinių sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kuri nebuvo paremta objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, o tik R. B. tvirtinimu, kad tokia prievolė A. B. egzistavo. Taip pat atsakovai teigė, jog jiems priėmus palikimą, A. B. patvirtino, kad jokia paskola R. B. nebuvo suteikta, be to, asmeniniame testamente nėra įvardinta paskolos sutartis, pagal kurią atsirado kreditorinis įsipareigojimas.

Pažymėtina, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo: visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad, jei yra keletas įpėdinių, jie visi už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Kai skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

CK 5.52 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jei įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma šio kodekso 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad atsakovų tėvas R. B. mirė (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, jog mirusio R. B. palikimą priėmė atsakovai (kiekvienas po ½ dalį). Nustatyta, kad notarė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodė, jog paveldimą turtą sudaro ne tik nekilnojamais turtas – butas/patalpa, esantis (duomenys neskelbtini), piniginiai indėliai su palūkanomis Luminor banke, lengvasis automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019-12-17 sprendimu civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas skolinis įsipareigojimas 13.612,14 Eur kreditorei A. B. pagal 2011-07-08 paskolos sutartį.

Taip pat byloje konstatuota, kad ieškovo motina ir atsakovų močiutė A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. B. mirties ieškovui 2022-06-23 (duomenys neskelbtini) notarų biuras išdavė liudijimą, patvirtinantį, kad jis priėmė palikimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2021-11-10 A. B. sudarė asmeninį testamentą, kuriuo jai priklausantį žemės sklypą, kreditorinį įsipareigojimą 13.612,14 Eur sumai pagal teismo 2019-12-17 sprendimą civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir visą kitą jai priklausantį turtą paliko ieškovui S. B.. Byloje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2019-11-17 sprendime, nutraukdamas santuoką bendru sutarimu, patvirtino M. B. ir R. B. 2019 m. gruodžio 4 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išsprendė turto pasidalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų klausimus, o būtent Sutarties 4.1 punktu pripažino 13.612,14 Eur skolinį įsipareigojimą kreditorei A. B. pagal 2011-07-08 paskolos sutartį asmenine R. B. prievole. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2019-12-17 sprendimo civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) motyvuojamoje dalyje nurodė, kad „dalijant santuokoje įgytą turtą, negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis). Pareiškėjai nurodė, kad 13.612,14 Eur įsipareigojimas suinteresuotam asmeniui A. B. pagal 2011-07-08 paskolos sutartį, įsipareigojimas kreditoriui UAB „SB lizingas“ pagal 2017-06-16 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojimas suinteresuotam asmeniui UAB IPF „Digital Lietuva“ pagal 2018-05-12 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmenine pareiškėjo R. B. prievole. Kreditoriai įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, apie pareiškėjų ketinimą kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo ir bylos nagrinėjimą informuoti, jiems išsiųsta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjų pasiūlyto turto ir prievolių padalijimo (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtino, kad neturi kitų (bendrų, asmeninių) kreditorių“.

Taigi tiek CK įtvirtintas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad atsakovai, priėmę palikimą, padavę pareiškimą notarui, pagal teisinį reglamentavimą atsako visu savo turtu, o tai reiškia, jog atsakovai paveldėjo net tik palikėjo turtines teises, tačiau ir palikėjo pareigas (prievoles), konkrečiu atveju – palikėjo prievolę grąžinti jam suteiktą paskolą. Įvertinus, kad R. B. mirė (duomenys neskelbtini), o palikimą, atsiradusį po jo mirties, 2021-09-23 priėmė atsakovai, jiems tenka pareiga vykdyti pastarojo prievolę ieškovui, t. y. sumokėti 13.612,14 Eur skolą; pabrėžtina, kad byloje konstatuota, jog 2021-11-10 asmeniniu testamentu, kuris byloje nėra nuginčytas, A. B. kreditorinį įsipareigojimą 13.612,14 Eur sumai pagal teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) - paliko ieškovui S. B., todėl jis įgijo teisę reikalauti skolos iš atsakovų CK 5.52 str. 1 d. pagrindu.

Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad be palikėjo teisių (reikalavimų), taip pat yra paveldimos ir palikėjo prievolės (pareigos), tačiau ne visos, o tik tos, kurios nėra neatsiejamai susijusios su palikėjo asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 6.128 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi mirus skolininkui, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Tokia šios teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad pagal bendrąją taisyklę skolininko prievolė jam mirus nesibaigia, o pereina jo įpėdiniams, išskyrus tuos atvejus, kai ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui ar kitaip yra neatsiejamai susijusi su jo asmeniu. Nagrinėjamu atveju ginčo paskolos sutartyje, kurios pagrindu teismas 2019-12-17 sprendimu civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino R. B. asmeninę prievolę - grąžinti paskolą A. B., - nustatyta prievolė palikėjui R. B., tačiau ši prievolė nėra neatsiejamai susijusi su jo asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis), todėl turi būti vykdoma.

Iš bylos duomenų matyti, kad palikėjas R. B. mirė, turėdamas 13.612,14 Eur skolinį įsipareigojimą kreditorei A. B.. Atsakovams 2021-09-23 notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį atsakovai paveldėjo palikėjo turtą ir skolinį įsipareigojimą 13.612,14 Eur sumai. Taigi, į paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą buvo įtraukta ir palikėjo skola A. B., kuri pagal asmeninį jos testamentą, tapo skoliniu įsipareigojimu ieškovui. Taigi, atsakovams priimant palikimą buvo žinomos visos palikėjo skolos, jie taip pat suprato (turėjo suprasti), kad turės atsiskaityti su palikėjo kreditoriais. Tačiau 2023 metų kovo mėn. ieškovui pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo pagal kreditorinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas 2019-12-07 teismo sprendimu, vėliau pačios kreditorės asmeniniu testamentu, - atsakovai pradėjo ginčyti ir 2019-12-17 teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, ir 2011-07-08 paskolos sutartį, teigdami, jog teismas santuokos nutraukimo byloje netyrė aplinkybių dėl A. B. galimai suteiktos paskolos R. B., todėl ir nekonstatavo, jog A. B. 2011-07-08 suteikė paskolą R. B.; taip pat teismas nepripažino, kad skolinis įsipareigojimas A. B. yra asmeninė R. B. prievolė; taip pat prašė paskolos sutartį pripažinti tariamu sandoriu CK 1.86 str. pagrindu.

Sprendžiant dėl atsakovų atsikirtimų ir priešieškinio pagrįstumo, teismas negali ignoruoti fakto, kad 2019-12-17 teismo sprendimas civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs, todėl jame nustatyti prejudiciniai faktai, tame tarpe ir kreditorinis 13.612,14 Eur įsipareigojimas A. B. pagal 2011-07-08 paskolos sutartį pripažintas asmenine R. B. prievole – nėra įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų nurodytą sumą laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia.

Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu akivaizdu, jog atsakovai ginčija 2019-12-17 teismo sprendimu civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas faktines aplinkybes, tame tarpe R. B. prievolę - 13.612,14 Eur įsipareigojimą A. B. pagal 2011-07-08 paskolos sutartį, kurių teismas pagal CPK 279 str. 4 d. pakartotinai ir iš naujo negali nustatinėti šioje byloje, nes būtų pažeistas vienas iš fundamentalių principų – teisės į teisingą teismą, kurį nustato Europos Konvencijos 6 str. Pabrėžtina, kad EŽTT byloje Esertas prieš Lietuvą, no. 50208/06, § 26, 2012 m. gegužės 31 d. sprendime, nustatė CPK 279 str. 4 d. pažeidimą, būtent dėl to, kad nacionalinio teismo galutiniu sprendimu nustatytos esminės aplinkybės teismų buvo iš naujo įvertintos ir panaikintos antrajame procese; todėl Teismas pažymėjo, kad tokia situacija pažeidė ir vidaus teisę, o būtent Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad faktai ir teisiniai santykiai, nustatyti teismo vienoje byloje, negali būti ginčijami kitoje.

Taip pat šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą teisme turi būti aiškinama atsižvelgiant į Konvencijos preambulę, kurioje yra pabrėžtas teisinės viršenybės principas; vienas iš esminių šio principo aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, kuris reikalauja, kad teismams galutinai išsprendus klausimą, jų sprendimas nebūtų kvestionuojamas (EŽTT Brletič v. Croatia, no. 42009/10, § 37-39, 16 April 2014). Taip pat EŽTT šiame sprendime pabrėžė, kad res judicata principas reikalauja, kad nei viena šalis nesinaudotų teise prašyti galutinio ir įpareigojančio sprendimo peržiūrėjimo vien tam, kad būtų nagrinėjama ir sprendžiama byla iš naujo vien dėl to, kad yra skirtingos nuomonės tam tikru klausimu. Taip yra todėl, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią ir juo yra išsprendžiamas šalių ginčas galutinai; tai yra pagrindinis Konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą civilinėse bylose elementas.

Atsižvelgiant į nuoseklią EŽTT praktiką, taip pat byloje konstatuotas faktines aplinkybes, jog dar 2019-12-17 teismas patvirtino M. B. ir R. B. 2019 m. gruodžio 4 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išsprendė esminius turto pasidalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų klausimus, o būtent Sutarties 4.1 punktu pripažino 13.612,14 Eur skolinį įsipareigojimą kreditorei A. B. pagal 2011-07-08 paskolos sutartį asmenine R. B. prievole, - teismas sprendžia, kad atsakovų reikalavimas pripažinti 2011-07-08 paskolos sutartį tariamu sandoriu, taip pat atsakovų ginčijimas teismo 2019-12-17 sprendime konstatuotų aplinkybių, - vertintinas kaip siekis suteikti „antrą galimybę“ atsakovams, kad būtų išnagrinėtas ginčas, dėl kurio jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas; juolab, kad šalys nesikreipė dėl proceso atnaujinimo dėl ginčo sprendimo. Teismo nuomone, tokia atsakovų pozicija pažeidžia Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, juolab, kad 2019 m. sprendimas jau yra įvykdytas. Taigi, atsakovų atsikirtimai ir priešieškinio reikalavimai akivaizdžiai pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą. Pabrėžtina, kad 2019-12-17 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2020-01-18, apeliacinio skundo nei šalys, nei kreditoriai dėl turto pasidalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų nereiškė.

Teismo vertinimu, atsakovų pasirinktas modus operandi – ginčijimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų aplinkybių, vertintinas kaip siekis išvengti prievolių vykdymo ieškovui ir tai neatitinka sąžiningo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio standarto. CK 1.137 str. 2 d. nurodyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas protingumo imperatyvas reikalauja iš civilinių teisinių santykių subjektų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013).

Teismo posėdyje atsakovai ginčijo kreditorės A. B. valią dėl 2011-07-08 paskolos sutartie sudarymo, jos notarinės formos nesilaikymo, taip pat teigė, kad santuokos nutraukimo sutartis pastarosios nėra pasirašyta ir su ja derinta nebuvo; sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo pasirašyta palikėjo R. B. ir M. B. (atsakovų motinos); nurodyta sutartis pateikta teismui tvirtinti, kuri 2019-12-17 sprendimu buvo patvirtinta, trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo A. B.; taigi A. B. apie teismo procesą buvo informuota, jai buvo žinomos santuokos nutraukimo aplinkybės, tame tarpe ir Sutarties dėl santuokos nutraukimo turinys. Tokio pobūdžio faktiniai duomenys akivaizdžiai paneigia atsakovų teiginius, jog paskolos faktas nėra įrodytas, nes jo teismas nekonstatavo. Nors atsakovai tvirtino, kad santuokos nutraukimo sutartis nesukūrė jokių teisinių pasekmių, taip pat, kad A. B. niekuomet nereikalavo skolos pagal ginčo sutartį, - tai savaime nepaneigia nei ginčo paskolos sutarties, dėl kurios teismui ją tvirtinant 2019-12-17 abejonių nekilo, nei A. B. asmeninio testamento, kuris buvo jos tikrosios valios išpildymas. Tos aplinkybės, kad testamente nepaminėta ginčo paskolos sutartis, nors iš jo turinio akivaizdu, kad testatorė išreiškė valią dėl kreditorinio įsipareigojimo 13 612,14 Eur sumai pagal 2019-12-17 teismo sprendimą, taip pat atsakovų teiginiai, kad po R. B. mirties jie paveldėtą turtą realizavo ir jo vertė žymiai mažesnė nei kreditorinis įsipareigojimas, - savaime neatleidžia atsakovų (įpėdinių) nuo pareigos atsakyti už palikėjo skolas, juolab, kad pastarieji priėmė palikimą pagal 2021-09-23 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro ne tik nekilnojamais turtas – butas/patalpa, esantis (duomenys neskelbtini), piniginiai indėliai su palūkanomis Luminor banke, lengvasis automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2019-12-17 sprendimu civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas skolinis įsipareigojimas 13.612,14 Eur kreditorei A. B. pagal 2011-07-08 paskolos sutartį. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, solidariai iš atsakovų priteistina ieškovui 13.612,14 Eur skola (CK 5.52 str. 1 d.).

Kiti atsakovų argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

Pagal CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmestus, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 306 Eur žyminio mokesčio; nors ieškovą byloje atstovavo advokatas, jis nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo patirtas atstovavimo išlaidas (CPK 178 str.), todėl jos nepriteistinos.

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 19,92 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 13.612,14 Eur (trylika t9kstančių šešis šimtus dvylika eurų ir 14 euro centų) kreditorinį įsiskolinimą.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 153 Eur.

Atsakovų J. B. ir E. B. priešieškinį ieškovui S. B. dėl 2011-07-08 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 euro centus) pašto išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 9,96 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.