- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-05
- Bylos Nr.
- A20.-1476-1104/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00242-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo L. T. E..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas teikimu prašo taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui L. T. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
2. Pareiškėjas teikime nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai 2021 m. liepos mėnesį sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusį (duomenys neskelbtini) pilietį L. T. E., gimusį (duomenys neskelbtini) (toliau – užsienietis). Užsienietis neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką esant valstybės lygio ekstremaliai situacijai, galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimui Nr. 517 ,,Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“. Užsieniečio asmens bylos (ILTU 90002459606) sukūrimo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) data 2021 m. rugpjūčio 18 d.
3. Teikime nurodoma, kad būdamas Lietuvos Respublikoje minėtas užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, bei pagal Įstatymą, įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, buvo apgyvendintas (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – URC). 2022 m. sausio 12 d. Migracijos departamentas išnagrinėjo užsieniečio prieglobsčio prašymą ir priėmė sprendimą Nr. 22S56557 nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtą sprendimą užsienietis apskundė. 2022 m. vasario 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S2055, kuriuo nusprendė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Su minėtu sprendimu užsienietis buvo supažindintas, bei pageidavo skųsti, tačiau 2022 m. gegužės 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu skundas netenkintas. 2022 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu užsieniečio skundą patenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 22S56557 rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. 2022 m. birželio 22 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
4. Teikime nurodoma, kad sprendžiant užsieniečiui taikomos priemonės klausimą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu. Įsiteisėjus Migracijos departamento priimtam sprendimui, užsienietis tapo nelegaliu migrantu. Atsižvelgus į tai, turi būti pradėta minėto užsieniečio išsiuntimo procedūra. 2022 m. liepos 25 d. pakartotinai L. T. E. buvo pasiūlyta galimybė pasinaudoti savanoriškai išvykti į kilmės šalį, nes kitu atveju bus pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Minėtas užsienietis, gyvenantis URC, nėra suinteresuotas ar motyvuotas savanoriškai sugrįžti į savo kilmės šalį ir kategoriškai atmetė šią galimybę, sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų valstybės tarnautojais. Atsižvelgus į minėto užsieniečio prieglobsčio bylą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį dėl jo prieglobsčio bylos, buvo nustatyta, kad prieglobsčio prašymo pateikimo Lietuvos Respublikoje priežastys, pagal pareiškėjo pasakojimą apie patirtas problemas kilmės valstybėje yra nepatikimas, apie persekiojimo grėsmę nustatyti neatitikimai sudaro pagrindą manyti, kad tai yra tik subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais duomenimis. Atsižvelgus į tai, kad minėtas užsienietis neteisėtai atvykdamas į Lietuvos Respubliką neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir negalėjo jų pateikti būdamas apgyvendintu VSAT, jo atžvilgiu buvo gautas grįžimo pažymėjimas.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas teikime nurodė, kad vertinant nustatytas aplinkybes matyti, kad užsienietis nėra laikomas prieglobsčio prašytoju, yra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo nuspręsta išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Todėl, pareiškėjo manymu, konstatuotina, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, ir būtina įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo. Todėl išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir kartu sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybėse.
6. Užsienietis L. T. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta teikimą, nesutinka su sulaikymo pratęsimu. Paaiškino, kad laikėsi visų taisyklių, nemėgino pabėgti, elgėsi gerai. Pateikė savo dokumentus – tapatybės kortelę ir gimimo liudijimą, įrodė savo tautybę. Pasitikėjo, kad bus elgiamasi teisingai, todėl davė savo dokumentus. Nesutinka grįžti į savo šalį, kurioje jam gresia pavojus. Jis atvyko į Lietuvą norėdamas čia gyventi.
7. Užsieniečio L. T. E. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko užsieniečio poziciją. Nurodė, kad nėra pagrindo skirti tokią griežtą priemonę, kuri prilyginama sulaikymui. Pats užsienietis nurodo, kad bendradarbiavo, jo tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės, ką pripažįsta ir pareiškėja. Mano, kad šiam užsieniečiui galima taikyti Įstatymo 140¹³ straipsnio 3 dalį. Paaiškino, kad užsienietis nurodė priežastis, dėl ko nesutinka grįžti į savo kilmės šalį, dėl to neturi būti laikoma piktnaudžiavimu.
8. URC atstovas teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra nelegaliai, priimtas galutinis sprendimas nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti užsienietį į jo kilmės šalį. Patvirtino, kad užsienietis nebuvo užfiksuotas dalyvavęs riaušėse.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
9. Nustatyta, kad L. T. E. 2021 m. liepos mėnesį Lietuvos Respublikos sieną neteisėtai kirto asmenų grupėje, neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio asmens bylos (ILTU (duomenys neskelbtini)) sukūrimo MIGRIS data – 2021 m. rugpjūčio 18 d. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, bei pagal Įstatymą, įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, buvo apgyvendintas URC. 2022 m. sausio 12 d. Migracijos departamentas išnagrinėjo užsieniečio prieglobsčio prašymą ir priėmė sprendimą Nr. 22S56557 nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtą sprendimą užsienietis apskundė. 2022 m. vasario 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S2055, kuriuo nusprendė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti asmenį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. 2022 m. gegužės 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu skundas netenkintas. 2022 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu užsieniečio skundą patenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 22S56557 rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. 2022 m. birželio 22 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu.
10. Nustatyta, kad L. T. E. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėdamas galiojančios vizos ar leidimo gyventi Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 5 dalis). Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, jis yra pateikęs savo dokumentus. Teikimą nagrinėjantis teismas akcentuoja ir tai, kad duomenų, kad užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai teismui pateiktoje medžiagoje nėra, jis pakartotinai nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų. Byloje nėra konkrečių duomenų, kad nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį asmuo nebendradarbiavo, taip pat nėra duomenų, kad užsienietis darytų pažeidimus, pažeidinėtų URC vidaus taisyklės ar kitaip nesąžiningai elgtųsi. Duomenų, kad kad gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismui nepateikta, URC atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad užsienietis nėra dalyvavęs riaušėse. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad jam gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Parenkant alternatyvios sulaikymui priemonės rūšį svarbu pažymėti ir tai, kad L. T. E. Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, su Lietuvos Respublika nesaistomas šeimyniniais, socialiniais ir (arba) ekonominiais ryšiais, Lietuvos Respublikoje neturi oficialių lėšų, pragyvenimo šaltinio. Taip pat teismas įvertina ir paskutiniu metu vyraujančią nuoseklią pačios Institucijos poziciją, t. y. jog tokioje pačioje teisinėje pozicijoje esantiems asmenims prašoma taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo ribojimų.
11. Kartu bylą nagrinėjantis teismas pažymi, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas parenkamas įvertinus galiojantį reguliavimą, įtvirtintą 140¹⁸ straipsnio 1 dalyje, t. y. kad pareiga periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, kreiptis dėl pervarstymo, numatyta tik sulaikymo atveju.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
teikimą tenkinti iš dalies.
Taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui L. T. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau sulaikytas užsienietis per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.