Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jo S. A. , gim. 1967 m. spalio 25 d., (duomenys neskelbtini) r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vio, Lietuvos Respublikos piliečio, ap­ie tei­stu­mą duomenų nė­ra, vedusio, profesinio išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) – ugniagesiu-gelbėtoju, gyvenančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. kovo 7 d., tarp 13⁰⁰-14⁰⁰ val., atlikto operatyvaus patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) miškų teritorijoje, nustatyta, kad S. A. , veikiantis partnerystės pagrindais kaip pagrindinis darbų organizatorius ir vykdytojas, žodžiu susitarė su M. M. , Z. B. , D. S. , E. S. , A. B. , V. I. , G. P. dėl darbo vietos - miško kirtimo darbų (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) miškų teritorijoje, atliekamų funkcijų - pagalbinio darbininko pareigų sutvarkyti šakas ir sukrauti į krūvas medieną, nuvykimo į darbo vietą sąlygų ir darbo laiko, nepiniginio atlygio už darbą. Kaip darbdavys – fizinis asmuo S. A. , dirbantis pagal gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (miškininkystė ir medienos ruoša), turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, nesudarė rašytinių darbo sutarčių, neįvykdė įstatymu numatytų kitų veiksmų įdarbinant darbuotojus ir 2011 m. kovo 7 d., nuo 10⁰⁰ val. iki 14⁰⁰ val., leido nelegaliai dirbti darbdavio naudai miško ruošos darbus pagalbiniams darbininkams M. M. , Z. B. , D. S. , E. S. , A. B. , V. I. , G. P. . Šiais veiksmais S. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. ir 99 str. 3 d. numatytus reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. A. kaltę pripažino visiškai. Dėl nelegalaus darbo paaiškino, jog dėl miško kirtimo su juo tarėsi D. V. . Sutikęs atlikti miško kirtimo darbus jis į pagalbą pasikvietė D. J. ir J. K. , kurie taip pat turi gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymas. Kadangi reikėjo pagalbinių darbininkų jis su M. M. , D. S. , A. B. , V. I. , E. S. , G. P. , Z. B. žodžiu susitarė dėl darbo sutvarkyti šakas ir sukrauti į krūvas medieną (duomenys neskelbtini) miške, nuvykimo į darbo vietą jo mikroautobusu, darbo laiko trukmės apie dvi valandas, atlygio už darbą suruošiant vakarienę su alumi. Baigiant darbus atvyko policijos pareigūnai ir visus išsivežė apklausai į policijos komisariatą. Su minėtais asmenimis darbo sutarčių nesudarė dėl nedidelės darbo apimties ir trumpo darbo laiko. Apie tokių sutarčių būtinumą jam buvo žinoma. Dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir prašo skirti švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatyta minimali dėl sunkios jo turtinės padėties. Sutuoktinė yra bedarbė, jis darbovietėje gauna minimalų alyginimą, šeimoje yra išlaikomi du nepilnamečiai vaikai.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str.).

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 98 str. 1 d. 1 p. suformuluota nelegalaus darbo samprata, kai esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, darbas dirbamas nesudarius darbo sutarties raštu. Įstatyme aiškiai pasakyta, kad nelegaliu darbu gali būti laikomas tik toks darbas, kuris atitinka DK 93 str. numatytus požymius.

DK 93 str. darbo sutartį apibudina kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Pagal DK 16 str. 2 d. darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo.

Renkant įrodymus ar buvo dirbama legaliai ar nelegaliai, būtina nustatyti faktinių darbo santykių pobūdį, įsipareigojimus, įvertinti kitas aplinkybes. Darbo sutartis yra ne pagrindinis, o išvestinis nelegalaus darbo požymis, todėl negalima remtis vien formaliu požymiu – yra rašytinė darbo sutartis ar nėra.

Teisme apklaustas liudytoju D. V. patvirtino, kad dėl miško kirtimo darbų tarėsi su S. A. ir jam nebuvo žinoma ar pastarasis ką nors kviesis pagalbon.

Apklausti liudytojais M. M. , Z. B. , D. S. , E. S. , A. B. , V. I. , G. P. patvirtino, kad į mišką (duomenys neskelbtini) kaime juos savo mikroautobusu atsivežė S. A. , kuris išvakarėse jiems pasiūlė darbą telefonu, miške jie nešė šakas į krūvas, krovė supjaustytą malkinę medieną į krūvas, už darbą jiems buvo pažadėta vakarienė su alumi, darbo sutartys su jais nebuvo sudarytos, dirbo apie tris valandas.

Kad būtų galima pažeidėjo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str. turi būti nustatyti du veiką kvalifikuojantys požymiai – susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo ir apmokėjimo už jį, neįforminta rašytinė darbo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Be pažeidėjo ir liudytojo paaiškinimų padarytą teisės pažeidimą patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus vyr. darbo inspektoriaus L.Glatkino surinkta pirminė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas; policininko G.Norkaus tarnybinis pranešimas apie nelegalaus darbo organizavimo požymius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) miške; nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartis dėl leidimo kirsti 9,43 m³ malkinės medienos (duomenys neskelbtini) girininkijoje; D. V. , S. A. , J. K. , D. J. , G. P. , V. I. , A. B. , E. S. , D. S. , Z. B. , M. M. apklausų protokolai apie susitarimą ir dirbtus darbus.

Šie įro­dy­mai patvirtina, kad tarp darbdavio S. A. ir pagalbinių darbuotojų G. P. , V. I. , A. B. , E. S. , D. S. , Z. B. , M. M. susiklostė darbo santykiai, dar­bo su­tar­tys su jais ne­bu­vo su­da­ry­tos, tuo bu­vo pa­žeis­ti DK 93, 99 str. rei­ka­la­vi­mai, dėl ko lai­ky­ti­na, kad pastarieji dir­bo ne­le­ga­liai (DK 98 str. 1 d. 1 p.), to­dėl S. A. vei­ka ati­tin­ka ATPK 41³ str. 1 d. nu­ma­ty­to administracinio teisės pa­žei­di­mo su­dė­tį.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą teismas vadovaujasi ATPK 30² str. 1 d. ir skiriamą baudą mažina nuo vidurkio iki minimumo. At­si­žvel­giant į padaryto teisės pa­žei­di­mo po­bū­dį, pažeidėjo asmenybę bei

atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisės pažeidimo trukmę, va­do­vau­jan­tis tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jais ski­riant nuo­bau­dą teismas taiko ATPK 30¹ str. ir skiria mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. A. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­da­rius administracinį teisės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir, pri­tai­kius ATPK 30¹ str., jam paskirti badą 400,00 Lt (keturis šimtus li­tų 00 ct).

Išaiškinti S. A. , kad paskirtą baudą turi sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 55568, sąskaitos numeris LT24 7300 0101 1239 4300), o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 str. 1 d.). Apie baudos sumokėjimą būtina pranešti teismui. Neturint galimybės sumokėti baudą numatyta teisė ATPK 313 str. 4 d. nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 1 d.).

Nu­ta­ri­mas per 20 dienų ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis