Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., vedęs, dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ elektromontuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. mušdamas nežymiai sužalojo mažametį sūnų D. M., t. y. 2022-07-29 laikotarpiu nuo 23.30 val. iki 00:00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., tyčia kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam D. M. į dešinę veido pusę, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą: veido poodines kraujosruvas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama duotais parodymais, kuriais jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais:

2022-08-01 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 140 str. 3 d. ( I t., b. l. 5).

2022-08-01 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti bute (duomenys neskelbtini). (I t., 14-26 b. l.).

2022-08-01 tarnybiniu pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (I t., b. l. 9-13).

2022-08-01 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo D. M. apžiūra (I t., 27-37 b. l.)

2022-08-02 tarnybiniu pranešimu (I t., 157-160 b. l.).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad D. M. nustatyti sužalojimai: veido poodinės kraujosruvos. Odos nubrozdinimai remiantis makroorfologiniu vaizdu ir anamneze nėra susiję su užduotyje nurodytu įvykiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai nurodyto užduotyje įvykio aplinkybėmis ir laiku. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginiu trauminiu poveikiu. D. M. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku daiktu (I t., b. l. 79-81).

2022-09-26 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą apžiūra (I t., 38-39 b. l.).

2022-09-26- 2022-09-27 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų ,,Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra ( I t., b. l. 45-49).

2022-08-30 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad K. M. pateikė tyrimui šluotą (I t., b. l. 108-110).

2022-09-28 daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta medinės šluotos apžiūra ( I. t., b. l. 111-116).

Nukentėjusiojo D. M. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, davė parodymus, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų, jo gimtadienis (duomenys neskelbtini) dieną. Atvyko į teismą dėl tėčio R. M.. Sutinka papasakoti apie tėtį. Sutinka sakyti tiesą, ši taisyklė jam aiški. Vienuoliktą valandą nakties parėjo namo. Jam liepdavo pareiti devintą. Jie truputį susipyko. Kada viskas vyko, nepamena. Tai vyko po jo gimtadienio. Tėtis sakė: ,,kodėl negrįžti ankščiau namo?“ ir jie labai susipyko. Visko nebepamena. Tėtė jam nieko nesakė, tiesiog atsiprašė, kad pyko ant jo. Tėtė jam galėjo trenkti. Tėtis jam netyčia sudavė į akį (parodo į kurią). Jis trenkė su kumščiu. Iš pradžių jam skaudėjo, bet kitą dieną jau nebe. Jam buvo mėlynė. Viskas vyko jų kambaryje. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Namuose buvo mama, sesė. Jie grįžo kartu su sese. Sesė ėjo maudytis ir miegoti. Sesė konflikto nematė. Mama paėmė šluotą ir trenkė tėčiui, kad tėtis nusiramintų ir kad jo nemuštų. Mama smūgio nematė, nes ji žiūrėjo vaiką. Mamai sakė, kad jam trenkė tėtis. Kaip mama į tai reagavo, negali pasakyti. Jam buvo liūdna, kad tėtis jam trenkė. Tą vakarą jis nebuvo virtuvėje. Tėčiui trenkus, truputį verkė ir mamos paprašė, kad atneštų ledo. Jis tėčiui pasakė ,,baik“. Jis tėčiui pasakė pusgarsiu. Negali atsakyti, ar kaimynai, ar kiti žmonės girdėjo, kaip jis tėčiui tai sakė. Jis nežino, kas išdavė policijos pareigūnams. Mama su šluota šlavė ir sėmė baltus jūros putos kamuoliukus. Po to tėčiui davė per blauzdas (parodo, per kurią vietą). Mama girdėjo, kad jį muša. Ji šlavė jų kambaryje ir koridoriuje. Kai trenkė tėtė, mama buvo koridoriuje. Tuo metu sesė buvo vonioje, maudėsi. Nežino, ar tėtė gėrė kažkokius alkoholinius gėrimus. Mama buvo išgėrusi alaus stiklinę ir ruošėsi miegoti, nes kitą dieną jai reikėjo eiti į darbą. Mama nelabai vartoja alkoholinius gėrimus. Ar tėtė vartoja alkoholinius gėrimus, nelabai žino, nes būna su mama. Ankščiau nebuvo, kad tėtė naudotų smurtą prieš jį. Su mama kartais tiesiog pasipyksta. Ji tuomet nesišneka. Šluota yra su pagaliukais, tokio dydžio (parodo). Šluotos spalvos nepamena. <...> Tėtė trenkė į dešinę akį (parodo), tai tikrai pamena. Tuo metu jo veidas išsipūtė, nes tėtė trenkė. Prieš tai mėlynių, nubrozdinimų ant veido nebuvo. Po sutrenkimo nebuvo kitų įbrėžimų, tik išsipūtimas. Kad šiandien reikės atvykti į apklausą, žinojo seniai, apie tai jam pasakė baba. Ji sakė, kad reikės kalbėti apie viską. Nelabai su kažkuo kalbėjo apie tai, ką reikės kalbėti apklausoje ar su policijos pareigūnais. Lankė bokso būrelį, dabar nelanko. Prieš įvykį bokso būrelyje buvo užpraeitą sekmadienį. Būrelyje sužalojimų, mėlynių nebuvo. Iki įvykio su draugais susimušęs nebuvo. Tėtė jo atsiprašė. Jis tėčiui atleido, dabar santykiai su tėčiu yra geri (I t., b. l. 73-74).

Nepilnametė G. M. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, davė parodymus, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų. M. D. paskambina, kad jis pareitų namo, bet jis nenori ir mamą visaip išvadina. Tėtė buvo įsiutęs, nes jis vėlai grįžo namo. D. turi grįžti septintą, aštuntą ar vėliausiai devintą, bet jis grįžta vėlai. Ji buvo su ausinėmis, nieko negirdėjo, bet žino, kad jie susipyko, kad vėlai grįžo, ir su mama negražiai elgėsi. Viskas vyko jų kambaryje. Ji bandė miegoti, buvo su ausinėmis, užsiklojusi, nusisukusi į sieną. Ji girdėjo, kad D. rėkavo. Tėtė trenkė D., apie tai sakė tėtė, mama, policijos pareigūnai, vaiko teisės. Ji pati nematė. D. gulėjo ant žemės, nes jam buvo blogai. Ji matė, kaip jis gulėjo ant žemės. Mama jam pasakė: ,,neklykauk, atnešiu ką nors šalto“. D. buvo raudona, ištinę toje vietoje (parodo kur), nes jam trenkė. Jis tą dieną šaukė, klykavo. Šaukė tiesiog ,,aa“, ir viskas. Policiją iškvietė liudytoja iš trečio aukšto. Liudytojos lape buvo parašytas liudytojos vardas ir pavardė. Tą dieną mama bandė negerti, nes jai reikėjo padėti bendradarbiams. Tėtė grįžo girtas ir privertė išgerti mamą. Ji matė, kad jis susižalojęs, bet jis buvo nukritęs su paspirtuku. Iki įvykio D. sužaloto veido nematė. Iki įvykio jam buvo sužalojimai ant peties, kelio, kitų vietų, tiksliai nepamena, tai tiesiog buvo nubrozdinimai. Tą dieną D. buvo apspjovęs mamą, ir grįžo visas nusibrozdinęs, verkdamas, nes griuvo nuo kalno. Mama bandė jam padėti, bet jai skaudėjo širdį. Pirma buvo D. griuvimas paspirtuku. Kada tiksliai, ji nepamena. Matė, kad D. gulėjo, jo akis buvo ištinusi, rožinės ar raudona. Kitokių sužalojimų be raudonumo nepastebėjo. Dabar D. su tėčiu nebendrauja, nes uždrausta. Jie susitaikė, vienas kito pasiilgo, apie tai patys kalbėjo. (I t., b. l. 84-85)

L. R. K. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name ir apie 23.45 val. išėjo iš namų išnešti šiukšlių į konteinerį, kuris yra prie (duomenys neskelbtini). Eidama girdėjo triukšmą, kad šaukia vaikas ir vyras. Girdėdama riksmus, atsisuko pasižiūrėti į (duomenys neskelbtini) namą, kur trečiame aukšte, pirmoje laiptinėje, bute po kaire puse, degė šviesos tiek virtuvėje, tiek kambaryje. Kambario užuolaidos nebuvo užtrauktos pilnai, tarp jų buvo nemažas tarpas. Virtuvės užuolaida buvo trumpa, maždaug iki pusės lango. Sustojo prie savo namo sienos ir matė, kaip vyras rankomis suspaudęs kumščius mosikavosi, lyg suduotų smūgius, o tas vaikas po kiekvieno rankos nuleidimo šaukė ,,nebemušk“. Matė, kad moteris, stovėjo virtuvėje prie lango, matė, kad pasiėmusi butelį, įsipylę ,,čierką“, ir išgėrė. Tada nuėjo į kambarį, taip kelis kartus buvo nuėjusi. Žiūrėjo, kaip tėvas muša vaiką, kaip šaukia ant jo. Matėsi labai gerai, kaip vaikščiojo, sustodavo kambaryje ir vėl pareidavo į virtuvę. Buvo toks momentas, kai tas vyras ėjo atbulas, lyg kažką temptų iš kambario ir tada trumpam nutilo viskas. Bet netrukus to vyro nebesimatė, o tada ta moteris pasiėmusi ilgu kotą lyg geltoną šluotą nuėjo į kambarį ir užsimojusi ja tvojo kokius 3 kartus tam vaikui. Matėsi, kad laiko už koto tą šluotą, o koto gale ne šepetys buvo, o tokia kaip šluota. vaikas šaukė: ,,nebemuškit, gana“, jis visą laiką šaukė, kol duodavo smūgius, girdėjo, kaip vaikas sakė: ,,pamatysit Jums rytoj bus blogai, nueis ir pasakys, kad mušėt, negali mušti“, ,,man skauda, gana“, ,,nebemuškit“. Tokie buvo vaiko žodžiai, kurie girdėjosi aiškiai. Vaikas klykė nesavu balsu, nesupranta, kaip kaimynai nekvietė pareigūnų, nes tikrai turėjo girdėti riksmus. Negalėjo likti abejinga, todėl paskambino 112 ir pranešė, ką matė. Kai mušė vyras tą vaiką, tai mušė dešine ranka, vis mosikavo žemyn link vaiko, nes vaikas po to, kai ranka nusileisdavo, šaukdavo ,,nemuškit“. Mano, kad tam vaikui buvo suduotas ne vienas smūgis (I t., b. l. 88-91).

L. S. G. parodymais (I t., b. l. 94-95).

Liudytojos J. J. parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje. Jai atvykus į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą kartu bendraujant su policijos pareigūne S. J. ir nukentėjusiuoju nepilnamečiu D. M., vaikas iš pat pradžių sakė, kad važiavo su paspirtuku ir nugriuvo, todėl pas jį yra mėlynė prie akies. Jai paprašius patikslinti, kaip nukrito, jis aiškino, kad ant važiavo ant žolyno nuo kalniuko ir nukrito. Kadangi akivaizdžiai matėsi, kad sumušimas ne nuo to, todėl jo vis klausė ir prašė pasakyti tiesą. Toliau bendraujant vaikas pasakė, kad tėtis trenkė į veidą, ant jo šaukė, rėkė ir jis taip pat paminėjo, kad taip jam reikėjo, kad jis to nusipelnė. Jai pasirodė, kad vaikai yra įtikinti, kad tai yra normalu, jog, jei neklausai, galima smurtauti. Ji akivaizdžiai matė mėlynę po akimi. Paklausus K. M., kas nutiko sūnui, ji pasakė, kad nukrito su paspirtuku. Tik jau vėliau, kai nuvyko pas juos į namus, renkant vaikų daiktus, drabužius K. M. prisipažino, kad taip, vyras trenkė D. už tai, kad jis vėlai grįžo namo, vyras susinervino, todėl šaukė ant jo ir trenkė D.. Taip pat K. minėjo, kad ji vyrui trenkė su medine šluota per kojas, kad paliktų ramybei D. . R. M. jai būnant pas juos bute, neprisipažino, kad sudavė vaikui, viską neigė ir kartojo, kad vaikas pats susižalojo, nukrito nuo paspirtuko. Taip pat, jai užkliuvo, kad, kai reikėjo surinkti daiktus, vaistus D., K. vaistų ieškojo gal pusvalandį, jų nerado, tai jai kilo mintis, kaip ji gali nerasti, kur vaistai, jei juos D. reikia duoti du kartus į dieną. Vėliau jai bendraujant su D. sese G., ji vis aiškino, kad pats D. susižalojo, nukrito nuo paspirtuko. Bet jai pasakius, kad jos viską jau žino, gali nemeluoti, ji pasakė, kad taip jam ir reikėjo, D. to nusipelnė, nes neklauso. Ji asmeniškai pirmą kartą vyko pas šią šeimą (I t., b. l. 98-101).

L. N. M. parodymais, kad sutinka duoti parodymus prieš savo sūnų R. M.. Nuo 2022-08-04 jai paskirta laikinoji globa anūkui D. M.. Nuo tos dienos jis pas jas gyvena. Kartu gyvena jos vyras A. M. ir jos neįgalus sūnus G. M.. Kai atvežė jai anūką D. M., ji pati asmeniškai matė, kad ties dešine akimi jam yra mėlynė. Iš pat pradžių jis nieko nepasakojo ir nekalbėjo šia tema, vėliau tik prasitarė, kad jam tėtis sudavė vieną kartą į akį, kadangi ilgai negrįžo namo. Daugiau sakė niekur nesudavė tėtis. Taip pat ji paklausė, ar mama jo nemušė, jis jai atsakė, kad ne, tik tėtis vieną kartą trenkė į akį. Ji mano D. jai nemelavo, pasakė tiesą. Ji matė, kad jo vienas kelis, dabar nepasakys kuris, buvo su šašu, jis jį nudraskė, jai D. pasakė, kad susižalojo su paspirtuku. Daugiau jokių sužalojimų ji asmeniškai nematė pas D. M. (I t., b. l.104-107).

R. M. parodymais, kuris apklaustas kaip įtariamasis savo kaltę pripažino visiškai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Penktadienį, t. y. liepos 29 d., sūnus D. M., kuriam (duomenys neskelbtini) metų, namo grįžo labai vėlai, apie 23 val. Jis pradėjo jam sakyti, kodėl jis nekelia ragelio, kad anksti nepareina. Jam visą laiką yra sakoma, kad namo grįžti 21 val., jei jis būna kieme. Su sūnumi pradėjo ginčytis, jam priekaištavo dėl vėlaus grįžimo, o šis jam teisinosi, kad buvo pas draugą ant batuto. D. jau visą savaitę taip vėlai grįždavo. Jis nesusivaldė dėl to ir iš dešinės rankos delno apatinės dalies vieną kartą sudavė D. per veidą, pataikė į kairės veido pusės paakį. Visas konfliktas vyko pas D. kambaryje. Tuo metu kambaryje buvo dukra G. M., bet ji jau miegojo, nematė, ar ji buvo prabudusi, nes buvo nusisukusi ir neatsikėlė. Kai D. sudavė, jis pradėjo verkti, o iki tol jis neverkė, tik garsiai konfliktavo žodžiais. Po smūgio D. nieko nešaukė. Jis po sudavimo, praėjus kiek laiko, atsipeikėjęs ir supratęs, ką padarė, atsiprašė vaiko, susitaikė su juo. T. D. nuėjo miegoti. Po kažkiek laiko atvažiavo pareigūnai. Policiją, turbūt, kaimynai ar kažkas iškvietė, galbūt, išgirdo, kaip D. kažką šaukė ir verkė. Gal šaukė ,,nemušk, teti“, ar kažką. Jis pats tuo metu buvo susinervinęs ir nekreipė dėmesio į jo šauksmus, kaip dabar pagalvojo, tai D. lyg ir sakė, kad nemuštų. Tą vakarą jis vienas pats buvo išgėręs butelį degtinės apie 21 val. grįžtant namo iš darbo. Jei būtų buvęs blaivus, prieš D. nebūtų smurtavęs. D. turi dar sužalojimų ant kelių, ant alkūnių, peties, nes, jam atrodo, trečiadienį jis nuvirto važiuodamas paspirtuku. Pareigūnams dėl D. mėlynės nepasisakė iš karto, išsigando. Labai nuoširdžiai gailisi, kad sumušė D. , daugiau taip nesielgs (I t., b. l.190-193). Įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą R. M. davė parodymus, kad pripažįsta visiškai. Su įtarimu susipažino, jį suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai. D. vėlai grįžo namo, nekėlė telefono ragelio, jie su žmona jaudinosi. Jis grįžo apie 23 val. namo. Jie su D. dėl to susiginčijo, jis tuo metu buvo išgėręs ir nesusivaldęs trenkė jam vieną kartą į akį, gali būti kaip įtarime parašyta, kad į dešinę pusę, to tikrai dabar nepamena. Dabar tik supranta, kad taip negalima elgtis ir labai gailisi, kad trenkė vaikui. Jis D. iš karto atsiprašė, tą patį vakarą, kai jam sudavė. Daugiau negali nieko pasakyti, yra davęs ankščiau parodymus. Bet tikrai nuoširdžiai sutinka ir gailisi dėl to, ką padarė savo sūnui D.. Taip pat gali pasakyti, kad žmona K. jam sudavė su šluota per nugarą, o D. ji tikrai neskriaudė. Norėtų, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. (I t., b .l. 199-200).??

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Kaltinamojo kaltės turinys: suvokė, kad mušdamas nežymiai sužalojo mažametį sūnų, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą, numatė padarinius ir to siekė (tiesioginė tyčia).

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė: nusikaltimą padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė: prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Administraciniai teisės pažeidimai – baustas administracine tvarka (I t., b. l. 173-176).

Teismo vertinimu, skirtina prokuroro siūloma arešto bausmė, mažesnė nei mediana, jos vykdymą atidedant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d. ir skirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis LR BK 64-1 str. paskirtą bausmę sumažinus 1/3 skirti galutinę 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 5 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams ir įpareigojant būti nuolatinėje probacijos tarnybai nurodytoje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei paskirti įpareigojimus:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Daiktus: šluotą palikti R. M. neribotam disponavimui; 3 kompaktinius diskus su įrašais palikti prie bylos kaip baudžiamosios bylos tyrimo medžiagą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo.

Išaiškinti, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.